Paskelbta
3 metai prieš-
Lietuvos pensijų fondai pirmąjį šių metų ketvirtį skaičiavo teigiamą investicijų grąžą, finansų rinkoms kiek atšokus nuo pernykščių žemumų. Preliminariais Lietuvos investicinių ir pensijų fondų asociacijos (LIPFA) duomenimis, kaupiančiųjų turtą valdančių II pakopos pensijų fondų svertinė grąža šiemet sausį-kovą sudarė +4,09 proc., o III pakopos +3,34 proc.
Nors situacija finansų rinkose labai permaininga, bet II pakopos pensijų fondai sugebėjo gyventojų valdomą finansinį turtą kilstelti aukščiau 6 mlrd. eurų ribos (+3,9 proc. daugiau, palyginti su kovo pabaiga 2022-aisiais). Tuo tarpu III pensijų pakopos turtas pasiekė 237,9 mln. eurų ir buvo +8,6 proc. didesnis, nei pernai pirmojo ketvirčio pabaigoje.
„Rinkų atšokimas po vienerių prastesnių metų vėl leidžia pensijų fondams generuoti teigiamą grąžą kaupiantiesiems. Istoriniai rezultatai rodo, kad rinkoms svyravimai yra natūralūs – po kryčio ateina pakilimas. Pirmo ketvirčio grąžos yra sąlyginai didelės. Jeigu analogiška situacija tęstųsi iki metų pabaigos – turėtume dviženklį teigiamą rezultatą. Tačiau suprantame, kad situacija finansų rinkose išlieka įtempta. Nors infliacija ir atslūgsta, tačiau centrinių bankų palūkanų kėlimo ciklas dar nesibaigia. Atidžiai stebime situaciją finansų rinkose, galinčius jas paveikti išorinius faktorius, aktyviai priimame aktualius investavimo sprendimus. Šiemet per pirmąjį ketvirtį didžiausią efektą pajuto jaunesni gyventojai, kurių turtas investuojamas į rizikingiausius vertybinius popierius – akcijas, tačiau vertinant bendrai – visų amžiaus grupių investicijų grąža šiemet yra teigiama“, – sako LIPFA vadovas Tadas Gudaitis.
Visų amžiaus grupių pliusai
II pensijų pakopoje didžiausias grąžas uždirbo didžiausią dalį akcijų savo portfeliuose galintys turėti jauniausių dalyvių fondai. Pirmąjį šių metų ketvirtį 21-27 metų amžiaus kaupiančiųjų II pakopos fondai uždirbo +5,04 proc. grąžą, 28-34 metų amžiaus gyventojų fondų grąža buvo +4,97 proc., 35-41 metų sudarė +4,8 proc., o 42-48 metų amžiaus grupei skirti fondai fiksavo +4,76 proc. prieaugį.
Pasak T. Gudaičio, rizikingesni vertybiniai popieriai svyruoja labiau, tačiau būtent jų kotiruotėms sumažėjus paskesnis atsispyrimas būna ryškesnis.
„Didesnę šių II pakopos fondų investicinę grąžą leido pasiekti patvirtintos strategijos ir portfelių struktūra, kurioje akcijos viršija obligacijų kiekį. Svyravimams labiau atsparios, daug konservatyvesnės obligacijos metų pradžioje taip pat judėjo teigiama kryptimi, tik kukliau“, – aiškina T. Gudaitis.
49-55 metų amžiaus gyventojų II pakopos fondai šiemet sausį-kovą uždirbo +3,98 proc. grąžą, 56-62 amžiaus kaupiančiųjų grąža sudarė +2,73 proc., o 63-69 metų buvo +1,65 proc. Nuo pastarųjų vos atsiliko turto išsaugojimo fondų grupė, jos investicijų grąža pirmąjį ketvirtį sudarė +1,59 proc.
Tuo tarpu III pakopoje didesnės akcijų dalies pensijų fondai šiemet augo +4,48 proc., mišraus investavimo: +2,24 proc., o mažesnės rizikos +1,15 proc.
II pakopos investicijų grąža siekia 1,6 mlrd. eurų
Nuo veiklos pradžios II pakopos investicijų fondai kaupiantiesiems uždirbo 1,6 mlrd. eurų investicijų grąžą. Čia rekordiniai buvo 2021 metai, kuomet procentinė investicijų grąžos išraiška pasiekė 20,1 proc. Agreguotas pelnas, apimantis investicijų grąžą bei išmokas kaupiantiesiems II pensijų pakopoje, 2023 metais pasiekė 1,58 mlrd. eurų. Tai reikšmingas indėlis į šalies pensijų sistemą, jo mastas laikui bėgant augs“, – prognozuoja asociacijos vadovas.
Pasitraukimas iš II pakopos: ar lietuviai nusikirs šaką, ant kurios sėdi?
Kaupiančiųjų antroje pensijų pakopoje turtas perkopė 10 mlrd. eurų
Lietuvos pensijų fondų grąža – geriausių EBPO šalių trejetuke
Pensijų fondų proveržis: sukaupta suma išaugo 1,25 mlrd. eurų ir viršijo 9 mlrd.
LIPFA: naujosios Vyriausybės iniciatyvos susilpnintų pensijų sistemą
Apklausa apie taupymą pensijai: kol vieni dairosi į valstybę, kiti kaupia patys
Būsimieji Lietuvos pensininkai šalyje jau investavę beveik milijardą eurų
Šiemet pensijų fondų sugeneruota investicinė grąža siekia +11,5 proc., o bendras Lietuvos gyventojų sukauptas turtas pasiekė 8,5 mlrd. eurų
Estijos pensijų sistemos ekspertas: kaupiant senatvei mokytis geriausia iš svetimų klaidų


Naudingos nuorodos:
Padangos
Naudotos knygos
Fejerverkai Kaune
-->Čia gali būti Jūsų nuoroda <--
Lietuvos mobiliojo ryšio rinka iš pirmo žvilgsnio atrodo paprasta. Trys vardai, trys tinklai, panašios kainos, tie patys pažadai apie greitį...
Reklama
Reklama
Sausio 28–29 dienomis Prezidento Gitano Nausėdos kvietimu Lietuvoje lankėsi Danijos karališkosios šeimos atstovai. Ketvirtadienį vizito metu karališkosios šeimos atstovai dalyvavo...
„Telia Lietuva“ vardas Lietuvoje girdimas kasdien. Kartais kaip interneto tiekėjas, kartais kaip darbdavys, kartais – kaip technologinis fonas, kurio net...
Kapsulinis kavos aparatas dažnai atsiranda tada, kai kava turi būti paprasta. Be malimo, be svarstyklių, be ilgų rytinių ritualų. Mygtukas,...
Kavos aparatas dažnai tampa tylia namų virtuvės dalimi. Jis stovi kampe, burzgia rytais, kartais primena apie save lempute ar keistu...
Ausinės šiandien tapo beveik nematomu kasdienybės atributu. Jos naudojamos kelyje, darbe, namuose, sportuojant, ilsintis. Kartais – kelias valandas per dieną....
Išmanusis telefonas seniai tapo pagrindine kamera daugeliui žmonių. Jis visada šalia, nereikalauja pasiruošimo, o nuotraukos iškart atsiduria ekrane. Kartais labai...
Kraujospūdžio matavimas ilgą laiką buvo siejamas su gydymo įstaigomis. Kabinetas, kėdė, manžetė ant žasto ir keli tylūs laukiantys momentai. Šiandien...