Paskelbta
7 mėnesiai prieš-
Iki 2027 metų parduotuvėse įvyks svarbus pokytis – brūkšniniai kodai bus palaipsniui keičiami QR kodais. Lengvai nuskaitomi išmaniaisiais įrenginiais, jie atvers naujas galimybes tiek vartotojams, tiek prekybininkams, nes leidžia greitai rasti pasibaigusio galiojimo ar kokybės standartų neatitinkančias prekes. Kaip verslas gali maksimaliai išnaudoti QR kodų teikiamą naudą, atsako Rimantas Mažulis, „StrongPoint“ vadovas Baltijos šalims.
Taupymas, kokybė ir efektyvumas vienu sprendimu
Pasaulinė standartų tiekimo grandinei kūrimo ir vystymo organizacija GS1 paskelbė, kad iki 2027 metų pabaigos QR kodai taps naujuoju prekybos standartu ir palaipsniui atsiras ant daugelio produktų visame pasaulyje ir Lietuvoje. Savyje daug daugiau informacijos talpinantys QR kodai leidžia optimizuoti atsargų valdymą, tobulinti tiekimo grandinės efektyvumą ir sumažinti verslo nuostolius.
„Tradicinis brūkšninis kodas neužtikrina unikalumo – visos identiškos prekės turi tokį patį kodą, o QR kodai leidžia stebėti kiekvieną prekę individualiai. Pavyzdžiui, gaminant dažus, į juos maišomi įvairūs ingredientai. Jei viena partija nepavyksta, tarkime, žmonės pradeda skųstis, kad tie dažai ant sienų nedžiūva, QR kodų pagalba galima greitai atskirti brokuotus vienetus pagal serijinį numerį. Todėl iš prekybos nereikia išimti visos produkto linijos. Kaip plačiai QR kodai bus išnaudoti, priklauso tik nuo verslininkų vaizduotės – galimybių atsiveria daug, tereikia jas pasitelkti“, – teigia R. Mažulis.
Nors ant pakuočių išliks tradicinis tekstas, QR kodai leis prekybininkams pateikti daugiau duomenų ir interaktyvios informacijos, kuri nesukels nepatogumų įprastiems vartotojams. QR kodai mažame plote gali talpinti daug ir labai įvairių duomenų: prekės pagaminimo datą, serijos ar partijos numerį, nuorodą į produkto naudojimo instrukcijas.
„Pavyzdžiui, dabar parduotuvės darbuotojas kasryt turi apeiti lentynas ir tikrinti, kurie pieno pakeliai artėja prie galiojimo pabaigos, o tada rankiniu būdu klijuoti nuolaidų etiketes. Naudojant QR kodus, visa informacija matoma sistemoje – galima greitai patikrinti, kiek pieno liko, kiek laiko jis bus šviežias ir kada jau reikėtų papildyti atsargas. Su šia technologija galima automatizuoti produktų sekimą tiekimo grandinėje – parduotuvės darbuotojai gali lengviau identifikuoti, kuriuos produktus reikia išdėstyti pirmiausia, o kuriuos pašalinti ir sumažinti riziką, kad galiojimo laikas pasibaigs dar lentynose“, – paaiškina „StrongPoint“ vadovas Baltijos šalims.
Skatina tvarumą ir palengvina atliekų perdirbimą
Pasak GS1 standartų ekspertės Indrės Lasionienės, praėjus 50 metų nuo pirmojo brūkšninio kodo nuskaitymo, 22 didžiausios pasaulio bendrovės, tarp jų „Procter & Gamble“, „Lidl“ ir kitos, pasirašė susitarimą, skatinantį pereiti nuo tradicinių brūkšninių kodų prie naujos kartos QR kodų, paremtų GS1 standartais. Tarp jų yra ir viena didžiausių Europos mažmeninės prekybos įmonių „Carrefour“, valdanti apie 14 000 parduotuvių daugiau nei 40 šalių.
„QR kodai prisideda prie verslo tvarumo siekių, nes padeda sumažinti popieriaus naudojimą ir etikečių spausdinimą, perduodant informaciją skaitmeniniu būdu. Be to, jie padeda lengvai pasiekti svarbią informaciją apie perdirbimą ir tvarumo žinutes, skatindami vartotojus atsakingiau elgtis su pakuotėmis“, – teigia I. Lasonienė.
Neseniai keliose šalyse įdiegus atnaujintas depozito sistemas, taromatuose pradėti naudoti ne tradiciniai linijiniai, o QR kodai. Pavyzdžiui, „Coca-Cola“ Pietų Amerikoje naudoja QR kodus, kad gautų informaciją apie stiklinių butelių panaudojimą taromate, sužinotų, kiek kartų butelis buvo grąžintas ir kada jį jau reikia perdirbti, taip užtikrinant tinkamą atliekų panaudojimą.
Ekspertės teigimu, verslo įmonės Lietuvoje jau naudoja QR kodus, tačiau dažniausiai kaip papildomą ženklinimą greta tradicinių brūkšninių kodų. Dažniausiai šie kodai skirti vartotojams pasiekti produkto ar jo gamintojo internetinį puslapį. Augant eksporto apimtims, Lietuvos gamintojai vis labiau domisi naujos kartos produktų žymėjimo galimybėmis ir pokyčiais, kuriuos reikės įgyvendinti verslo procesuose.
Naujas tyrimas atskleidė: beveik pusė lietuvių pirmenybę teikia savitarnos kasoms
Lietuviai ir toliau medžioja nuolaidas – prekybininkai ieško išmanesnių sprendimų
Kiek metų jums duotų dirbtinis intelektas? Kviečia išbandyti Vilniaus centre
Naujas technologijų puslapis atverstas knygyne: viename iš jų apsipirkti galima greičiau
Naujas etapas verslui: reikalavimas naudoti išmaniuosius kasos aparatus padės mažinti šešėlį
Parduotuvės keičiasi greičiau nei pastebi pirkėjai: ką netrukus išvysime Lietuvoje?
Atsisako laukti eilėse: tyrimas atskleidė, kaip apsiperka Z karta
Senjorai apsipirkinės paprasčiau: maisto parduotuvėse pradeda veikti išmanioji pagalbos sistema
Centų neliks, sumaišties – taip pat: nauja sistema palengvins atsiskaitymą kasose
Didžiausias Baltijos šalyse ir Suomijoje greitojo aptarnavimo restoranų tinklas „Hesburger“ tęsia plėtrą Lietuvoje ir atidaro naują restoraną Garliavoje, Kauno rajone,...
Pasaulinės korporacijos jau atvirai kalba apie tai, kiek darbo vietų bus panaikinta dėl dirbtinio intelekto (DI). Skaičiuojama, kad jei „Microsoft“...
Vakar Vilniuje, Ozo g. 10A, įvyko oficialus pirmojo Lietuvoje BYD automobilių salono atidarymas. Šis renginys neapsiribojo vien automobilių bei salono...
Komentuoja Justinas Muleika, „GF banko“ generalinis direktorius Lietuvos banko duomenimis, per pirmuosius penkis šių metų mėnesius vartojimo paskolų buvo išduota...
Lietuvoje beveik trečdalis šeimų gyvena nuomojamame būste, o daugelis jų svajoja apie savo namus. Tačiau pirmas žingsnis link šios svajonės,...
Prasidėjus mokslo metams daugelis studentų susiduria su klausimu, kaip gyventi turint itin ribotą biudžetą ir nepritrūkti pinigų nei kasdienėms išlaidoms,...
Ruduo – dosniausias metų laikas, kuomet sodus ir daržus užpildo rudens derlius. Natūralu, kad dalis žmonių šiomis gėrybėmis nori pasidalyti...
Saugumo poreikiai nuolat auga – nebeužtenka vien tik stebėti uždarą erdvę ar fiksuoti įėjimus. Dažnas susiduria su iššūkiu: kaip suvaldyti...
Kiekvieną rugsėjį gatvėse išaugantis moksleivių skaičius atneša ir papildomų iššūkių eismo saugumui. Kaip rodo „Lietuvos draudimo“ užsakymu atliktas tyrimas, penktadalis...
Dar prieš kelis dešimtmečius žmonės Lietuvoje dažnai naudodavo vadinamuosius „majakus“ ar „švyturėlius“ – paskambindavo ir iškart nutraukdavo skambutį, taip perduodami...