Paskelbta
5 mėnesiai prieš-
Automatizuoti gamybą dažnai reiškia sudėtingus sprendimus, brangius įrenginius ir specialistus, kurie moka juos valdyti. Būtent tokį iššūkį sprendžia lietuvių „Industrial Robotics Company“, kuri kuria robotus, paruošiamus darbui neturint programavimo žinių. Praėjusiais metais įmonė dalyvavo Inovacijų agentūros organizuojamoje „ExportLAB“ programoje, kurioje įgytos žinios padėjo aiškiau apsibrėžti eksporto kryptis ir pasirengti plėtrai užsienyje.
„Industrial Robotics Company“ veikla prasidėjo iš labai praktinio poreikio – gamybos procesai mažose baldų gamybos serijose reikalavo daugiau lankstumo, nei galėjo pasiūlyti standartiniai sprendimai.
„Esame vadinamas spin-off‘as mūsų motininės įmonės, kuri užsiima mažaserijine baldų gamyba. Bendrasavininkiai ieškojo sprendimų ne masinei, o mažaserijinei gamybai, kur procesų įvairovė labai didelė. Kadangi rinkoje tinkamų sprendimų nebuvo, pradžioje įsigijome naudotų robotų ir pritaikėme juos baldų gamybai. Pamatėme, kad tokie poreikiai būdingi ir kitiems, todėl buvo suburta robotikų komanda ir įkurta „Industrial Robotics Company“, – pasakoja įmonės pardavimų vadovas Ugnius Gediminas Vygėlis.
Šiandien „Industrial Robotics Company“ siūlo robotus, kuriuos galima valdyti be specialių robotikos ar programavimo žinių. Tai leidžia greitai ir paprastai paruošti įrangą darbui, sumažinant priklausomybę nuo aukštos kvalifikacijos specialistų.
„Vienas didžiausių mūsų sprendimų privalumų – itin paprastas robotų valdymas. Sukūrėme technologiją, kuri leidžia darbuotojams be specifinių žinių paruošti industrinį robotą darbui. Esame stipriai susitelkę į baldų gamybos robotizaciją, tačiau padedame automatizuoti ir kitas gamyklas, kuriose vyksta tokios operacijos kaip dažymas, klijavimas, šlifavimas ar suvirinimas“, – sako U. G. Vygėlis. Laukia perversmas statybų srityje
Eksporto strategijų paieškos

Eksportas „Industrial Robotics Company“ veikloje buvo numatytas nuo pat pirmųjų įmonės žingsnių, tad įmonė anksti pradėjo ieškoti partnerių įvairiose pasaulio rinkose ir iki „ExportLAB“ programos jau buvo įsitvirtinusi Japonijoje, Argentinoje, Taivane, Vokietijoje, Belgijoje ir Lenkijoje. Ši patirtis leido pamatyti skirtingų šalių pramonės poreikius, tačiau kartu parodė, kad ilgalaikei plėtrai reikalinga aiškesnė strategija.
Siekis turėti aiškesnį eksporto planą atvedė įmonę į „ExportLAB“ programą. „Industrial Robotics Company“ joje dalyvavo norėdama susipažinti su įvairiais eksporto modeliais ir sužinoti, kaip kryptingai plėtoti užsienio rinkas. Anot U. G. Vygėlio, ekspertų konsultacijos padėjo geriau suprasti galimus plėtros scenarijus ir pasirengti tolimesniam augimui.
Lietuvos kontekstas rodo, kad tokios programos įmonėms itin aktualios. Bendras lietuviškos kilmės prekių eksportas per pirmąjį šių metų pusmetį augo 7,6 proc., kai tuo tarpu bendras eksportas, įskaitant reeksportą, smuko 0,1 proc. Iš aukštųjų technologijų prekių daugiausia eksportuota elektronikos ir telekomunikacijų gaminių (43,1 proc.), chemijos produktų (25,1 proc.) bei mokslinių instrumentų (15,4 proc.).
„Lietuvos eksportas auga pirmiausia ten, kur turime didžiausią pridėtinę vertę – aukštosiose technologijose. Todėl įmonėms, kurios kuria inovatyvius sprendimus, itin svarbu turėti aiškias strategijas, kur ir kaip plėstis. „ExportLAB“ padeda įmonėms išsigryninti rinkas, įvertinti potencialą ir pasirinkti tinkamus modelius“, – sako Inovacijų agentūros Rinkų plėtros skyriaus vadovė Simona Buziliauskienė.
„Rekomenduočiau „ExportLAB“ įmonėms, kurios svarsto, ar ir kaip pradėti eksportuoti savo produktus ar paslaugas. Tai gera galimybė įgauti bazinių žinių ir suprasti, kokia kryptimi judėti“, – teigia U. G. Vygėlis. „ExportLAB“ atveria duris į pasaulines rinkas aukštųjų technologijų įmonėms
Rezultatai: projektas Ukrainoje ir nauji tikslai
Vienas iš pirmųjų apčiuopiamų įmonės žingsnių po programos – įgyvendintas projektas Ukrainoje, kurio vertė viršija 200 tūkst. eurų. Tai tapo atspirties tašku tolesnei plėtrai. Vien per šių metų pirmuosius aštuonis mėnesius bendrovės eksportas jau siekia 218 tūkst. eurų, o tai rodo spartų augimą ir užsienio rinkų atvirumą jų sprendimams.
„Mūsų tikslas – per artimiausius penkerius metus įsitvirtinti kaip lyderiaujančiai mažaserijinės baldų gamybos robotizacijos įmonei Baltijos, Lenkijos ir Ukrainos rinkose. Tuo pačiu matome didžiulį potencialą plėsti „Easy to Teach“ produktą globaliai, kuriant platų distributorių tinklą“, – sako U. G. Vygėlis. Robotai, kurie dirba kartu su žmonėmis, o ne juos pakeičia?
Registracija į „ExportLAB“ šiuo metu atvira, paraiškų laukiama iki rugsėjo 20 d. Per kelias intensyvias savaites programos dalyviai kartu su ekspertais pasirengs individualią eksporto strategiją, įskaitant produktus, segmentus, pardavimo ir rinkodaros kanalus, įsivardys tinkamiausias rinkas, nusibrėš pokyčių ir veiksmų planą, bei gaus patarimų, kaip realiai užmegzti ryšius su užsienio partneriais.
Lietuvos verslas demonstruoja eksporto potencialą: duomenys rodo augančias kompetencijas ir ambicijas
„ExportLAB“ sugrįžta: aukštųjų technologijų įmonėms – galimybės naujose rinkose
Prasidėjo didžiausia pasaulinė paroda EXPO 2025 – bus matomas ir Lietuvos verslas
Jauni talentai eksporte: kiekvienas investuotas euras įmonei grįžta su kaupu
Lietuviškos dronų technologijos skinasi kelią į JAE: pralaužti ledus padėjo verslo misija
Inovacijų agentūra kviečia įmones sustiprinti eksporto plėtros komandas
„ExportLAB“ atveria duris į pasaulines rinkas aukštųjų technologijų įmonėms
Lietuvos–JAE verslo forumas atveria duris stipresniam verslo bendradarbiavimui
Vilniuje vyks Lietuvos ir JAE verslo forumas: naujos galimybės Lietuvos IRT sektoriui


Naudingos nuorodos:
Padangos
Naudotos knygos
Fejerverkai Kaune
-->Čia gali būti Jūsų nuoroda <--
Reklama
Reklama
Sausio 28–29 dienomis Prezidento Gitano Nausėdos kvietimu Lietuvoje lankėsi Danijos karališkosios šeimos atstovai. Ketvirtadienį vizito metu karališkosios šeimos atstovai dalyvavo...
„Telia Lietuva“ vardas Lietuvoje girdimas kasdien. Kartais kaip interneto tiekėjas, kartais kaip darbdavys, kartais – kaip technologinis fonas, kurio net...
„Philip Morris Lietuva“ vardas šalies kontekste skamba jau kelis dešimtmečius. Daugeliui jis siejasi su tabako pramone, kitiems – su viena...
Ausinės šiandien tapo beveik nematomu kasdienybės atributu. Jos naudojamos kelyje, darbe, namuose, sportuojant, ilsintis. Kartais – kelias valandas per dieną....
Išmanusis telefonas seniai tapo pagrindine kamera daugeliui žmonių. Jis visada šalia, nereikalauja pasiruošimo, o nuotraukos iškart atsiduria ekrane. Kartais labai...
Kraujospūdžio matavimas ilgą laiką buvo siejamas su gydymo įstaigomis. Kabinetas, kėdė, manžetė ant žasto ir keli tylūs laukiantys momentai. Šiandien...
Alkoholio kontrolė – jautri tema tiek vairuotojams, tiek darbdaviams. Net ir nedidelė promilių paklaida gali lemti ne tik baudą ar...
Belaidės ausinės atsirado tyliai. Iš pradžių kaip keistas aksesuaras, kurį visi pastebi. Vėliau – kaip įprastas daiktas kišenėje, kuprinėje, sportinėje...