Paskelbta
2 metai prieš-
Šiluma išsiskiriantis ruduo atnešė ne tik džiuginančius oro temperatūros rekordus, bet ir pratęsė dviračių bei elektrinių paspirtukų sezoną. Draudikai atkreipia dėmesį, kad nuo gegužės kas mėnesį daugėja paspirtukininkų patiriamų nelaimių. Rugsėjį prie šio augimo gali prisidėti ir į mokslus šiomis transporto priemonės vykstantys mokiniai ir studentai.
Draudimo bendrovės „Gjensidige“ duomenimis, gegužės – rugpjūčio mėnesiais asmenims, nukentėjusiems važiuojant dviračiais ir paspirtukais, išmokėjo 38 tūkst. eurų. Vidutinė išmoka sudarė 763 eurus.
„Šių metų rugsėjis pratęsė paspirtukų ir dviračių sezoną. Prie kitų eismo dalyvių prisideda ir po atostogų sugrįžę moksleiviai ir studentai, kurie kelionei į ugdymo įstaigas renkasi elektrinius paspirtukus bei dviračius. Svarbu atkreipti dėmesį, kad ši asmenų grupė mažiau nei kitos rūpinasi savo saugumu – dažniau važiuoja be šalmo, nepasirenka saugaus greičio, o pavojingiausia, kad važiuodami užsilaipina ir bendrakeleivių“, – kalba draudimo bendrovės „Gjensidige“ Sveikatos, kelionių ir asmens žalų skyriaus vadovė Ana Taraitienė.
Pasak A.Taraitienės, paspirtukas ir dviratis – tai vienvietės transporto priemonės, todėl po du ar net po tris važiuojantys eismo dalyviai sukelia didžiausią nelaimės riziką. „Svarbu atkreipti dėmesį ir į moksleivių elgesį mokyklos teritorijose. Jose mokiniai neturėtų važinėti paspirtukais ir dviračiais, nes tai didina riziką kitų mokinių saugumui“, – pabrėžia A. Taraitienė.
Dažniausios – nosies traumos
Nors, pasak draudikės, mūsų šalies miestuose jau kelis mėnesius kai kuriose centrinėse gatvėse galioja elektrinių paspirtukų ir dviračių eismo draudimas, Vilniuje jų greitis centrinėje miesto dalyje ir ant visų tiltų ribojamas bei mažinamas iki 12 km/val., tačiau tai kol kas nesumažina šias transporto priemones vairuojančių eismo dalyvių traumų skaičiaus.
Draudimo bendrovės „Gjensidige“ duomenimis, beveik pusė visų paspirtukininkų traumų sudaro nosies ir galūnių kaulų lūžiai, ketvirtadalį – lūpos, smakro, plaštakos ar antakio siūtos žaizdos, po dešimtadalį – dantų nuskėlimai, čiurnos ir riešo patempimai. Kas trečias patyręs traumą yra vaikas ar jaunuolis iki 16 metų.
Bendrovės duomenys rodo, kad 9 iš 10 nelaimių paspirtukininkai ir dviratininkai susižeidžia patys, dešimtadalį – eismo įvykiai susidūrus su kita transporto priemone.
„Paspirtukų ir dviračių vairuotojai eismo nelaimes dažniausiai patiria dėl nelygios kelio dangos arba bandydami apvažiuoti jų kelyje atsiradusią kliūtį. Susidūrimai su kitomis transporto priemonėmis neretai įvyksta pėsčiųjų perėjose, kai jas kertama nenulipus nuo dviračio ar paspirtuko. Automobilių vairuotojai nespėja pastebėti staiga į pėsčiųjų perėją įvažiavusių dviratininkų ar paspirtukininkų, todėl susidūrimai baigiasi skaudžiomis pasekmėmis. Didžiausia išmokėta žala paspirtukininkui susidūrus su automobiliu siekė 3 300 eurų“, – kalba A. Taraitienė.
Stovėjimo zonos didina saugumą
Jos teigimu, galima pasidžiaugti, kad rečiau pasitaiko nelaimių, kai paspirtukininkai ar dviratininkai „įvažiuoja“ į
dviračių takuose ar ant šaligatvio paliktą kitą tokią pačią transporto priemonę. „Įdiegtas pokytis Vilniuje palikti paspirtuką specialiai paženklintoje elektriniams paspirtukams stovėti skirtoje zonoje išties padeda saugiau jaustis visiems, kurie juda šaligatviais ir dviračių takais”, – tvirtina draudimo bendrovės atstovė.
Pasak A. Taraitienės, kol važiavimo elektriniais paspirtukais reglamentavimo tvarka mūsų šalyje dar yra kuriama, svarbu prisiminti, kad šiomis transporto priemonėmis važiuojantiems asmenims galioja Kelių eismo taisyklės, jų reikėtų nepriekaištingai laikytis ir kelyje visada dėvėti šalmą.
Kas įkvepia stipriausius? TOP 10 marketingo vadovai atskleidė, kokiais principais ir vertybėmis jie vadovaujasi siekdami tikslų
Įvažiavai į kaimyno automobilį? Štai ką daryti, kad išvengtum didelių problemų
Nuotykiai automobilių plovyklose: kokias klaidas daro vairuotojai ir kaip jų išvengti?
Ant dviračio ištisus metus: svarbios žiemos taisyklės, kurių negalite pamiršti
Neįprasti žiemos orai – iššūkis vairuotojams ir automobiliams: kaip apsaugoti save ir transportą?
Estai saugūs, lietuviai rizikuoja? 94 % estų turi dūmų detektorius, o Lietuvoje tik 65 %
Ekspertų perspėjimas: kodėl delsti su sniego valymu po pūgos nevalia?
Naujieji Metai su trenksmu: kokių klaidų nedaryti leidžiant fejerverkus
Audros nuostoliai didėja kas valandą: nuplėšti stogai, išgriautos tvoros, sudaužyti šiltnamiai ir nupūstos kepsninės
„Vičiūnų grupė“ toliau nuosekliai plečia veiklą Lietuvoje – šalia jau veikiančių pajėgumų Plungėje pradėta naujos apie 100 mln. eurų vertės...
Trečdalis (32 proc.) lietuvių jau naudojasi dirbtinio intelekto įrankiais, kurie padeda jiems apsipirkimo metu. Maža to, fiksuojamas labai spartus gyventojų,...
Svarstant apie naujo būsto įsigijimą, gyventojai dažnai daug dėmesio skiria būsto plotui, kainai ar vaizdui pro langą, tačiau pamiršta vieną...
Automobilių sporto mėgėjams ir lenktynininkams atėjęs pavasaris žymi naujo sezono pradžią. Norinčių varžytis populiarumo viršūnėje Lietuvoje karaliaujančiame „drifte“ netrūksta, tačiau,...
„Citadele“ banko inicijuota Baltijos šalių gyventojų apklausa atskleidžia, kad Lietuvoje gyventojai labiausiai nerimauja dėl geopolitinės įtampos (56 proc.) ir augančių...
Telefoniniai sukčiai, prisidengdami institucijomis ar paslaugų tiekėjais, ir toliau vilioja pinigus iš gyventojų. Ekspertas atskleidžia, koks pagrindinis signalas, kad skambina...
Daugelis esame pratę saugoti savo pinigus nuo sukčių internete, tačiau ne kiekvienas susimąstome, kad apsaugos nuo apgavikų reikia ir mūsų...