Verslas
Thermo Fisher – kaip Lietuvoje veikia viena pelningiausių gamybos įmonių?
Lietuvos pramonės žemėlapyje yra įmonių, kurios iš pirmo žvilgsnio atrodo gana tyliai dirbančios. Be didelių reklaminių kampanijų. Be nuolatinio pasirodymo antraštėse. Tačiau skaičiai jų finansinėse ataskaitose kalba visai kitu tonu.
Reklama
Viena tokių bendrovių – Thermo Fisher Scientific. Globalus biotechnologijų ir laboratorinės įrangos gamintojas, kurio veikla Lietuvoje per kelis dešimtmečius išaugo į vieną didžiausių aukštųjų technologijų gamybos centrų regione.
Apie šią įmonę dažnai kalbama paprastai: tai viena pelningiausių gamybos bendrovių Lietuvoje. Tačiau už tokios frazės slepiasi gana sudėtinga realybė – ilgos investicijos, aukštos kvalifikacijos darbuotojai, itin specifiniai produktai ir pasaulinė tiekimo grandinė, kuri dažnai prasideda laboratorijoje, o baigiasi farmacijos gamykloje kitame žemyne.
Ir visa tai vyksta čia pat, Vilnius.
Iš laboratorijų į pasaulinę rinką
Biotechnologijų pramonė retai atrodo kaip klasikinė gamyba. Nėra didelių konvejerių su identiškais produktais. Daug kas vyksta laboratorijose – tarp reagentų, fermentų, baltymų ir sudėtingų tyrimų procesų.
Būtent tokius produktus ir kuria Thermo Fisher padaliniai Lietuvoje.
Didelė dalis gamybos skirta molekulinės biologijos produktams: fermentams, reagentams, diagnostikos komponentams, kurie naudojami genetiniuose tyrimuose. Tai medžiagos, leidžiančios laboratorijoms atlikti DNR analizę, kurti diagnostikos testus arba tyrinėti naujus vaistus.
Paprastam vartotojui tokie produktai beveik nematomi. Jie nepatenka į parduotuvių lentynas, neturi reklamos kampanijų. Tačiau jų reikia beveik kiekvienai moderniai biologijos laboratorijai.
Štai kur slypi įdomus paradoksas.
Reklama
Produktas gali būti mažas – kartais net vos keli mililitrai skysčio. Tačiau jo vertė rinkoje gali siekti šimtus ar net tūkstančius eurų.
Tokio tipo gamyba ir paaiškina, kodėl Thermo Fisher Lietuvoje sugeba generuoti itin dideles pajamas vienam darbuotojui.
Kodėl tokia veikla atsirado būtent Lietuvoje
Biotechnologijų sektorius Lietuvoje neprasidėjo nuo nulio. Dar devintajame dešimtmetyje čia veikė stiprios molekulinės biologijos tyrimų grupės. Vėliau atsirado pirmosios įmonės, kurias kūrė mokslininkai.
Iš šios aplinkos išaugo bendrovė „Fermentas“. Tai buvo viena pirmųjų įmonių, pradėjusių eksportuoti molekulinės biologijos reagentus į tarptautinę rinką.
2000-aisiais šią įmonę įsigijo Thermo Fisher Scientific. Taip prasidėjo naujas etapas.
Globali korporacija į Lietuvą atsinešė kelis dalykus, kurie biotechnologijų pramonėje yra ypač svarbūs:
- prieigą prie pasaulinės rinkos
- dideles investicijas į infrastruktūrą
- griežtus kokybės standartus
- stabilias tiekimo grandines
Per keletą metų Vilniuje veikęs padalinys tapo vienu svarbiausių reagentų gamybos centrų visoje įmonių grupėje.
Kai kurios produktų linijos kuriamos tik čia.
Ką iš tikrųjų gamina Thermo Fisher Lietuvoje
Biotechnologijų gamybą sunku apibūdinti vienu sakiniu. Tai nėra vienas produktas ar viena technologija.
Thermo Fisher Lietuvoje daugiausia dirba su molekulinės biologijos reagentais. Tai medžiagos, kurios naudojamos tyrimuose su DNR ir RNR.
Tarp jų:
- DNR polimerazės
- restrikcijos fermentai
- PCR reagentai
- genetinių tyrimų komponentai
- diagnostikos reagentai
Šie produktai naudojami įvairiose srityse:
- medicininėje diagnostikoje
- farmacijos tyrimuose
- universitetų laboratorijose
- biotechnologijų startuoliuose
Pandemijos laikotarpiu dalis produkcijos buvo naudojama COVID-19 testams. Tokiais momentais globalios laboratorijų tiekimo grandinės tampa ypač matomos.
Staiga paaiškėja, kad vienas fermentas, pagamintas Vilniuje, gali būti naudojamas tūkstančiuose laboratorijų visame pasaulyje.
Pelningumas, kuris dažnai nustebina
Finansiniai rezultatai kartais atrodo netikėti tiems, kurie į pramonę žiūri per tradicinės gamybos prizmę.
Thermo Fisher Lietuvoje generuojamos pajamos vienam darbuotojui gerokai viršija daugelio kitų gamybos įmonių rodiklius.
Priežastis gana paprasta: produktų vertė kuriama ne žaliavose, o žiniose.
Fermento gamybai gali reikėti sudėtingo biologinio proceso, kuris buvo tobulinamas daugelį metų. Receptūra, technologija, gryninimo metodai – visa tai intelektinė nuosavybė.
Todėl galutinis produktas turi labai aukštą pridėtinę vertę.
Tuo pačiu fizinė gamyba nėra milžiniška. Laboratorija gali pagaminti partiją, kuri vėliau išsiunčiama į dešimtis šalių.
Toks modelis gana tipiškas biotechnologijų sektoriuje.
Vertingiausių 2024 m. Baltijos šalių bendrovių TOP 30 viršūnėje
Darbo vietos, kurios skiriasi nuo įprastos gamybos
Kalbant apie gamybos įmones dažnai įsivaizduojama konvejerinė linija ir monotoniškas darbas.
Biotechnologijų sektoriuje situacija kitokia.
Didelė dalis darbuotojų yra:
- biochemikai
- molekuliniai biologai
- biotechnologai
- chemikai
- procesų inžinieriai
Laboratorijos primena tyrimų centrus. Dalis darbo vyksta su automatizuotomis sistemomis, analitiniais prietaisais, fermentacijos įranga.
Tiesa, yra ir gamybos linijų, kuriose produktai pakuojami, ženklinami, paruošiami transportavimui.
Tačiau net ir šiose vietose reikia gana aukštos kokybės kontrolės. Reagentai turi atitikti itin griežtus standartus, nes jie naudojami medicinoje ar moksliniuose tyrimuose.
Vienas nekokybiškas komponentas gali sugadinti visą eksperimentą laboratorijoje kitame pasaulio krašte.
Kodėl Lietuva vis dar patraukli tokioms investicijoms
Tarptautinės biotechnologijų įmonės retai renkasi vietą atsitiktinai. Sprendimai paprastai grindžiami keliais gana pragmatiškais kriterijais.
Vienas svarbiausių – talentų pasiūla.
Lietuvoje veikia stiprios gyvybės mokslų studijų programos. Universitetai kasmet paruošia šimtus specialistų biochemijos, genetikos ir biotechnologijų srityse.
Antras veiksnys – mokslinių tyrimų ekosistema.
Vilniuje per pastaruosius du dešimtmečius susiformavo gana tankus gyvybės mokslų tinklas:
- universitetų laboratorijos
- tyrimų institutai
- startuoliai
- technologijų parkai
Tokiose vietose žinios juda greičiau. Specialistai keičiasi patirtimi, projektai dažnai gimsta bendradarbiaujant skirtingoms institucijoms.
Trečias aspektas – darbo kaštai.
Lyginant su Vakarų Europa ar JAV, aukštos kvalifikacijos specialistų atlyginimai Lietuvoje ilgą laiką buvo mažesni. Skirtumas palaipsniui mažėja, tačiau vis dar egzistuoja.
Tokios sąlygos ir paaiškina, kodėl Thermo Fisher Lietuvoje nuolat plečia veiklą.
Investicijos, kurios keičia miesto kraštovaizdį
Biotechnologijų gamyklos atrodo kitaip nei tradicinė pramonė. Dažnai tai modernūs laboratorijų kompleksai su steriliomis patalpomis, fermentacijos įranga ir aukštos klasės analitiniais prietaisais.
Per pastaruosius metus Thermo Fisher Lietuvoje investavo šimtus milijonų eurų į infrastruktūrą.
Statomi nauji pastatai. Plečiamos gamybos linijos. Įrengiamos papildomos laboratorijos.
Kai kurie projektai vyksta beveik nepastebimai – pastatas tiesiog atsiranda miesto pakraštyje. Tačiau viduje įranga gali kainuoti dešimtis milijonų eurų.
Fermentacijos talpos, chromatografijos sistemos, automatizuotos analizės linijos – visa tai būtina norint gaminti aukštos kokybės biologinius produktus.
Pasaulinės tiekimo grandinės dalis
Thermo Fisher nėra tik Lietuvos įmonė su eksportu. Tai milžiniškos pasaulinės struktūros dalis.
Bendrovė turi šimtus padalinių įvairiose šalyse. Vieni kuria instrumentus laboratorijoms, kiti gamina reagentus, dar kiti teikia diagnostikos paslaugas.
Vilniuje pagaminti produktai dažnai keliauja į:
- JAV
- Vakarų Europą
- Azijos laboratorijas
- farmacijos kompanijas
Kartais jie tampa dalimi dar sudėtingesnių sistemų. Pavyzdžiui, diagnostikos testų rinkinių arba tyrimų platformų.
Tokiose grandinėse kiekvienas komponentas turi savo vietą. Jei vienas tiekėjas sustoja, visa sistema gali sutrikti.
Todėl biotechnologijų pramonėje itin svarbus stabilumas.
Pandemija ir netikėtas dėmesys biotechnologijoms
Iki 2020 metų biotechnologijų sektorius daugeliui žmonių atrodė gana nišinis.
Pandemija šią situaciją pakeitė.
Staiga visame pasaulyje prireikė:
- PCR testų
- diagnostikos reagentų
- laboratorinės įrangos
Dalis šių komponentų buvo gaminama būtent tokiose vietose kaip Thermo Fisher Lietuvoje.
Laboratorijų tiekimo grandinės staiga atsidūrė viešumoje. Biotechnologijų gamyklos, kurios anksčiau dirbo gana ramiai, tapo svarbia globalios sveikatos sistemos dalimi.
Toks laikotarpis parodė, kiek daug priklauso nuo mažų, labai specializuotų produktų.
Konkurencija biotechnologijų rinkoje
Lietuvių startuolis „Atrandi Biosciences“ pritraukė 25 mln. dolerių investiciją iš JAV
Nors Thermo Fisher yra milžiniška korporacija, konkurencija šioje srityje nemaža.
Rinkoje veikia daugybė įmonių, kurios specializuojasi tam tikrose nišose:
- fermentų gamyboje
- diagnostikos technologijose
- laboratorinėje įrangoje
- genetinių tyrimų platformose
Kartais mažos įmonės sukuria labai specifinį produktą ir tampa svarbiu tiekėju visai rinkai.
Didelės korporacijos dažnai tokias įmones perka arba integruoja į savo struktūrą.
Biotechnologijų sektorius dėl to nuolat keičiasi. Įmonių susijungimai, nauji tyrimų projektai, patentai – visa tai formuoja rinką.
Kas laukia toliau
Gyvybės mokslai šiuo metu vystosi gana sparčiai.
Genų redagavimo technologijos, personalizuota medicina, naujos diagnostikos platformos – visa tai kuria papildomą paklausą laboratorijų produktams.
Tokiose srityse reagentai ir tyrimų įrankiai tampa pagrindine infrastruktūra. Be jų neįmanomi nei moksliniai tyrimai, nei vaistų kūrimas.
Dėl to tokios gamyklos kaip Thermo Fisher Lietuvoje išlieka svarbios pasaulinei biotechnologijų ekosistemai.
Darbas čia dažnai nepastebimas.
Be didelių antraščių.
Tačiau kiekvieną dieną laboratorijose pagaminti fermentai ir reagentai iškeliauja į šimtus kitų laboratorijų visame pasaulyje. Kartais į universitetus. Kartais į farmacijos tyrimų centrus.
Kartais į vietas, kur kuriami būsimi vaistai.
Reklama
