Valstybinės žemės perdavimas savivaldai – liko dvi savaitės

Donatas Kilikevičius, advokatų kontoros COBALT Asocijuotas teisininkas

Reklama

Įgyvendinant Žemės įstatymo bei kitų susijusių teisės aktų pakeitimus nuo 2024 m. vasario 1 d. valstybinė žemė, esanti miestų ir miestelių teritorijose, perduodama savivaldybių žinion. Įstatymų leidėjas žada gerokai skaidresnį ir operatyvesnį su žeme susijusių klausimų sprendimo procesą.

Pirmasis žingsnis link šio proceso žengtas dar 2021-2022 m. inicijuojant diskusijas bei priimant sprendimus dėl Nacionalinės žemės tarnybos (NŽT) pavaldumo keitimo. Nuo 2023 m. sausio 2 d. NŽT tapo pavaldi nebe Žemės ūkio, o Aplinkos ministerijai.

Pasibaigus 2023 m. galima daryti prielaidą, kad tai buvo tik pereinamieji metai iki realių pokyčių įvykdymo. Per praėjusius metus nei NŽT, nei vietos savivaldos institucijų funkcijos, susijusios su valstybinės žemės valdymu, iš esmės nepakito. Formavimo ir pertvarkymo projektų derinimas, nuomos sutarčių sudarymas, valstybinės žemės naudojimo kontrolė, nuosavybės teisių atkūrimas bei kiti procesai vyko iki tol nusistovėjusia tvarka. Tik šiais metais institucijų – NŽT, savivaldybės, Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos (VTPSI) – funkcijos pakito.

Kaime tvarka dar nesikeis

Svarbu atkreipti dėmesį, kad savivaldybėms patikėjimo teise perduodama tik miestų ir miestelių valstybinė žemė (apie 120 tūkst. hektarų). Kaimiškų vietovių gyventojams ir verslui minėti pakeitimai kol kas nėra aktualūs. Tačiau įstatymų leidėjas vertins atliktų pokyčių įgyvendinimo sėkmę ir tikėtina, kad dar po kelių metų visa valstybinė žemė gali būti perduodama savivaldybėms.

Bet kuriuo atveju, valstybė žada itin greitą bei skaidrų žemės valdymo procesą. Šiam pažadui įgyvendinti ji skiria daugiau resursų nei iki šiol. Pavyzdžiui, aktualius valstybinės žemės naudojimo klausimus nagrinės daugiau savivaldybės darbuotojų nei tai buvo daroma funkcijas vykdant NŽT. Taigi, sėkmingai įgyvendinus aptariamus pokyčius gali susiklostyti situacija, kai kaimiškose vietovėse, lyginant su miestais ir miesteliais, tam tikrų su žeme susijusių procesų įgyvendinimas pareikalautų daugiau laiko.

Ar nukentės regionų verslas?

Teigti, kad ši reforma pažeidžia kaimo vietovių gyventojų ir verslininkų interesus dar tikrai per anksti. Juolab, kad didžioji dalis formavimo ir pertvarkymo projektų, statybų, verslo plėtros projektų yra vystomi Vilniuje bei kituose didmiesčiuose. Taigi, didžiausias potencialių reformų ir resursų skyrimo poreikis buvo būtent miestų ir miestelių ribose.

Reklama

Trumpai tariant, nuo vasario 1-osios miestų ir miestelių savivaldos „vienose rankose“ laikys iš esmės visus verslui ir gyventojams aktualius procesus. Įgyvendinus šią reformą, savivaldybės atliks ne tik teritorijų planavimo funkcijas, bet ir patikėjimo teise valdys žemę ant kurios dažnai įgyvendinami įvairūs NT projektai. Tokiu būdu suinteresuotiems asmenis nebereikės derinti dokumentų su skirtingomis institucijomis (NŽT ir savivaldybe). Dėl to kils mažiau teisinių rizikų dėl skirtingo požiūrio į konkrečias faktines aplinkybes ar teisės aktų interpretacijas.

Permainos kažkur jau matytos

Po apskrities viršininko administracijų panaikinimo valstybės politinis kursas – motyvuojant skaidrumu bei administracinių procedūrų operatyvumu – buvo išskaidyti funkcijas skirtingoms institucijoms. Praėjus 14 metų grįžtama prie modelio, kai nemaža dalis funkcijų yra sutelkiama „vienose rankose“.

Vertinant vien tik iš teisinės pusės – abu variantai turi aiškius skaidrumo standartus ir teoriškai yra vienodai geri. Svarbu atkreipti dėmesį, kad teisės aktai, susiję su administracinės procedūros trukme, nebuvo keičiami. Tiek po reformos, tiek prieš ją asmenų prašymų ir skundų nagrinėjimo terminai liko tie patys. Todėl tikėtina, kad didesnę reikšmę tinkamam viešojo administravimo vykdymui turės ne pati reforma, o papildomų resursų (specialistų) skyrimas. Priminsiu, kad bendrasis administracinės procedūros terminas yra 20 darbo dienų.

Reikalus susitvarkė pernai

2023 metų pabaigoje stebėjome padidėjusį verslo aktyvumą ir tendenciją „susitvarkyti“ reikiamus valstybinės žemės naudojimo, disponavimo, mokesčio už statybas ar rekonstrukciją klausimus. Manytina, kad tam įtakos turėjo ne tik reforma ir tam tikra nežinomybė dėl naujos tvarkos, bet ir racionalus verslo procesų planavimas bei noras užbaigti pradėtus darbus.

Siekiant išvengti netikėtų situacijų siūlytina racionaliai planuoti administracinių procedūrų laiko kaštus. Ypač pirmąjį šių metų ketvirtį, nes, pasikeitus teisiniam reguliavimui, tiek institucijoms, tiek jų darbuotojams dar reikės prie naujovių prisitaikyti.

Įstatymų leidėjas yra numatęs „pereinamąjį“ vieno mėnesio laikotarpį (2024-01-01 iki 2024-02-01) galutiniam valstybinės žemės patikėtinio teisių perdavimui. Galimus trikdžius signalizuoja ir aplinkybė, kad tam tikrais klausimais (jau įsigaliojus teisės aktams bei vykdant reformą) dar nėra aiški valstybės politinė valia. Pavyzdžiui, kausimas, ar savivaldybės perims NŽT procesines teises nagrinėjamose bylose, dar nėra atsakytas.