Paskelbta
12 mėnesių prieš-
Įmonės, kurios kitąmet svarsto įsigyti naują automobilį turėtų jau dabar suklusti ir atidžiai dėliotis planus, kadangi pamiršus svarbią naujovę, gali laukti labai netikėta staigmena. Ekspertai primena, kad jau nuo 2025 m. sausio 1 d. už įsigyjamą naują automobilį, gali tekti sumokėti pelno mokestį, o tokie pokyčiai labiausiai palies tuos, kurių naujas automobilis bus brangus ir taršus. Nors šių metų viduryje priimtas pelno mokesčio įstatymo pokyčių tikslas, pasak politikų, yra skatinti ekologiškesnių transporto priemonių naudojimą, pasak ekspertų, verslui, o ypač tam, kuris bus nepasiruošęs, tai gali reikšti pastebimai išaugusias išlaidas ir ilgesnes papildomų sprendimų paieškas.
Kaip pastebi verslo finansavimo bendrovės „Finpro” valdybos narys Kęstutis Grinaveckas, artėjantys pelno mokesčio įstatymo pakeitimai gali turėti kelis neigiamus aspektus transporto sektoriui.
„Visų pirma, gali nukentėti Lietuvos automobilių parkas. Dėl 2025 m. sausio 1 d. pokyčių verslas, kuris nebus pasiruošęs ir atsidėjęs papildomo kapitalo, tikėtina, bus labiau bus linkęs rinktis senesnius bei pigesnius automobilius, nei iki šiol. Šiai dienai mūsų šalies automobilių parkas yra vienas iš seniausių Europos Sąjungoje. Antra, įmonės, kurios neturi didesnės finansinės pagalvės bei kiekvienas euras joms yra be galo svarbus, gali svarstyti ir ieškoti galimybės automobilius įsigyti kitose Europos Sąjungos šalyse, kur tokio įstatymo nėra arba jis palankesnis. Blogiausia, jog mūsų šalies biudžetas dėl to gali prarasti tūkstančius eurų, kadangi mokesčiai bus mokami ne Lietuvoje”, – teigia K. Grinaveckas.
Kada pelno mokesčio nereikės mokėti?
Kita vertus, kitais metais naujus automobilius planuojantis įsigyti verslas turėtų atkreipti dėmesį į tai, kad pelno mokestis turės būti mokamas ne visada.
Valstybinės mokesčių inspekcijos duomenimis, jeigu planuojamo įsigyti automobilio išmetamas CO2 kiekis lygus 0 ir jo kaina neviršija 75 tūkst. Eur – sąnaudas bus galima nurašyti bei pelno mokesčio mokėti nereikės. Šiai kategorijai galima priskirti elektromobilius. Jeigu automobilio išmetamas CO2 kiekis neviršija 130 g/km, o jo kaina yra iki 50 tūkst. Eur – mokesčiai taip pat nebus taikomi.
Jeigu automobilio išmetamas CO2 kiekis viršija 130 g/km, tačiau neviršija 200 g/km, o jo kaina neviršija 25 tūkst. Eur – mokesčiai taip pat nebus taikomi. Kaip ir tokiu atveju, jeigu automobilio išmetamas CO2 kiekis viršija 200 g/km, tačiau jo kaina yra mažesnė nei 10 tūkst. Eur.
Tuo tarpu, jei automobilio išmetamas CO2 kiekis viršija 130 g/km, bet neviršija 200 g/km ir jo kaina yra 50 tūkst. Eur – pelno mokestis bus 4 000 Eur. Jeigu automobilio kaina yra 50 tūkst. Eur, jo išmetamas CO2 kiekis viršija 200 g/km – pelno mokestis bus 6 400 Eur.
Nuo naujų metų įsigaliojantis įstatymas negalios tiems, kurie transporto priemonę įsigijo iki 2025 m. sausio 1 d.
Kokie šiuo metu yra populiariausi automobiliai?
Pasak K. Grinavecko, taršumo klausimas kitąmet gali būti labai jautri tema tiems, kurie įsigyja automobilius, kadangi elektromobiliai šiuo metu išgyvena nuosmukį. „Finpro” vidiniai duomenys rodo, kad šiais metais Lietuvoje verslai labiau linkę įsigyti benzinu varomus automobilius, o jų kaina, dažniausiai, svyruoja nuo 10 000 Eur iki 40 000 Eur.
„Analizuodami duomenis ir tendencijas pastebime, kad mūsų šalies verslai itin mėgsta „Toyota” ir „Volkswagen” gamintojo automobilius. Na, o anksčiau „ant bangos” buvęs susidomėjimas elektromobiliais kiek atslūgo. Pavyzdžiui, remiantis „Regitros” duomenimis, iki šių metų rugsėjo Lietuvoje įregistruota maždaug 300 mažiau elektromobilių nei tuo pačiu laikotarpiu pernai, o elektromobilių rinkos dalis mūsų šalyje, lyginant su pernai sumažėjo kiek daugiau nei procentu. Be to, „Regitros” duomenimis, mūsų šalyje iki rugsėjo užregistruota 18 proc. mažiau elektromobilių negu pernai tuo pačiu laikotarpiu”, – pastebėjimais dalijasi K. Grinaveckas.
Vilniuje įsikūrusi, didžiausia Baltijos šalyse 3D technologijų įmonė spartins gamybą – investavo 150 tūkst. į naują įrangą
Lietuvos SVV vadovų finansinis raštingumas – kur dar reikia padirbėti?
1 iš 4 Europos smulkių įmonių yra buvusi apgauta: auga SVV investicijos į kibernetinį saugumą
Pajūrio verslo paradoksas: kodėl netinka vertinti tik pagal viršelį?
Lietuvos verslų optimizmas lenkia europines nuotaikas – naudą galima išvysti dar šiemet
ECB palūkanų mažinimas Lietuvos verslams gali reikšti „karštą“ vasarą
Šalies verslams būdingą problemą įveikusi kūdikių maisto gamintoja iškart fiksavo rekordinį augimą
Lietuvių įkurtas alternatyvus finansuotojas „Finpro“ žengia į užsienį: pradėjo veiklą Estijoje
„Finpro“ pritraukė investiciją iš „Areus“ įmonių grupės – įstatinis kapitalas didinamas 1,5 mln. eurų
Didžiausias Baltijos šalyse ir Suomijoje greitojo aptarnavimo restoranų tinklas „Hesburger“ tęsia plėtrą Lietuvoje ir atidaro naują restoraną Garliavoje, Kauno rajone,...
Pasaulinės korporacijos jau atvirai kalba apie tai, kiek darbo vietų bus panaikinta dėl dirbtinio intelekto (DI). Skaičiuojama, kad jei „Microsoft“...
Vakar Vilniuje, Ozo g. 10A, įvyko oficialus pirmojo Lietuvoje BYD automobilių salono atidarymas. Šis renginys neapsiribojo vien automobilių bei salono...
Komentuoja Justinas Muleika, „GF banko“ generalinis direktorius Lietuvos banko duomenimis, per pirmuosius penkis šių metų mėnesius vartojimo paskolų buvo išduota...
Lietuvoje beveik trečdalis šeimų gyvena nuomojamame būste, o daugelis jų svajoja apie savo namus. Tačiau pirmas žingsnis link šios svajonės,...
Prasidėjus mokslo metams daugelis studentų susiduria su klausimu, kaip gyventi turint itin ribotą biudžetą ir nepritrūkti pinigų nei kasdienėms išlaidoms,...
Ruduo – dosniausias metų laikas, kuomet sodus ir daržus užpildo rudens derlius. Natūralu, kad dalis žmonių šiomis gėrybėmis nori pasidalyti...
Saugumo poreikiai nuolat auga – nebeužtenka vien tik stebėti uždarą erdvę ar fiksuoti įėjimus. Dažnas susiduria su iššūkiu: kaip suvaldyti...
Kiekvieną rugsėjį gatvėse išaugantis moksleivių skaičius atneša ir papildomų iššūkių eismo saugumui. Kaip rodo „Lietuvos draudimo“ užsakymu atliktas tyrimas, penktadalis...
Dar prieš kelis dešimtmečius žmonės Lietuvoje dažnai naudodavo vadinamuosius „majakus“ ar „švyturėlius“ – paskambindavo ir iškart nutraukdavo skambutį, taip perduodami...