Aleksandras Izgorodinas. Sinchronizuotas palūkanų karpymas Europoje ir nerimo ženklai JAV

Aleksandras Izgorodinas, „Citadele“ banko ekonomistas

Reklama

2024-uosius rinka pradėjo optimistinėmis nuotaikomis: tiek rinkos dalyviai, tiek paskolų turintys gyventojai ir verslai nekantrauja, kada gi pasaulio centriniai bankai pirmą kartą sumažins bazinę palūkanų normą. Tačiau kol Europoje klausiama „kada?“, JAV pradedama klausti „ar?“. Kokią riziką atsargi JAV centrinio banko politika keltų Lietuvos verslui?

Pirmasis 2024 m. ketvirtis buvo paskutinis rekordinių bazinių palūkanų ketvirtis euro zonoje. Rinkos prognozės rodo, kad Europos Centrinis Bankas (ECB) yra vis arčiau palūkanų karpymo, o pirmasis palūkanų sumažinimas, tikėtina, įvyks jau birželį. Rinka tikisi, kad nuo birželio palūkanų karpymo imsis ir JAV Federalinis rezervų bankas (FED), tačiau bazinių palūkanų dinamika JAV gali tapti juodąja gulbe ir stipriai sumažinti dabartinį rinkų optimizmą. Tikėtina, kad FED šiemet palūkanų nemažins išvis, o jei ir mažins, tai vos kartą, po kurio seks ilga pauzė.

Palūkanų karpymą stabdo vėluojantys duomenys

Pirmasis palūkanų mažinimo ciklą pradėjo Šveicarijos centrinis bankas (SNB), kovo 21 d. sumažinęs bazines palūkanas 0,25 proc. punkto iki 1,5 proc. Kitas eilėje yra ECB: pagal dabartines rinkos prognozes jis palūkanas turėtų sumažinti birželio 6 d.

Abejonių dėl palūkanų mažinimo euro zonoje iš tiesų lieka vis mažiau. Euro zonoje toliau lėtėja ir infliacija, ir jos svarbiausi komponentai – paslaugų ir grynoji infliacija, ekonomikos ciklas lieka silpnas, ekonomika balansuoja ties recesija ir stagnacija. Be to, išankstiniai indikatoriai rodo, kad čia įsibėgėja darbo užmokesčio augimo lėtėjimas, o tai yra pagrindinis aspektas, kuriam dabar daug dėmesio skiria ECB. Paslaugų infliacija euro zonoje vasarį vis dar siekė 3,9 proc., o ją sulėtinti gali tik lėtesnis darbo užmokesčio augimas. Kovo 7 d. ECB sumažino euro zonos BVP ir infliacijos prognozes, o ECB vadovė Christine Lagarde užsiminė apie signalus, rodančius, kad darbo užmokesčio augimas ir įmonių pelno maržos euro zonoje lėtėja.

Kitas ECB pinigų politikos posėdis įvyks balandžio 11 d., tačiau tikimybė, kad ECB imsis palūkanų mažinimo balandį, rinkos akimis, siekia tik 7 proc., visų pirma dėl techninių aspektų. Darbo užmokesčio rodikliai šiuo metu ECB rūpi labiau už infliaciją, bet didelė dalis oficialių darbo užmokesčio euro zonos valstybėse duomenų bus paskelbti tik gegužę. Dar kitas ECB pinigų politikos posėdis įvyks birželio 6 d., ir rinka mato 80 proc. tikimybę, kad būtent tada ECB pirmą kartą imsis bazinių palūkanų karpymo.

Pats manau, kad ECB palūkanas karpys kas antrą posėdį nuo birželio 6 d., taip mažinant palūkanas labai laipsniškai, siekiant nesukelti dar vieno infliacijos šoko. Tokiu atveju iki šių metų pabaigos palūkanos euro zonoje bus sumažintos 3 kartus po 0,25 proc. punkto ir metų pabaigoje nuo dabartinių 4 proc. sumažės iki 3,25 proc. Naujausios rinkos prognozės yra kiek labiau optimistinės: rinka mano, kad iki metų pabaigos ECB palūkanas sumažins 4 kartus, o bazinės palūkanos 2024 m. pabaigoje sieks 3 proc.

JAV – daugiau galvos skausmo

Birželio 12 d. pinigų politikos posėdį turės ir FED. Tačiau šio centrinio banko pinigų politika šiemet gali daugelį nemaloniai nustebinti ir neatitikti optimistinių rinkos prognozių. Šiuo metu rinka vis dar prognozuoja, kad FED imsis palūkanų karpymo birželį – tikimybė, siekia 67 proc. Tikimasi, kad iki metų pabaigos FED palūkanas sumažins 3 kartus: birželio 12 d., rugsėjo 18 d. ir gruodžio 18 d. Bet labai realus ir kitas scenarijus: FED mažins palūkanas birželį ir tai bus pirmas ir vienintelis bazinių palūkanų karpymas JAV 2024 m., o imtis kitų palūkanų mažinimų neleis pernelyg stipri JAV ekonomika, darbo rinka bei antros infliacijos grėsmė.

Skirtingai nuo euro zonos, kur ekonomika balansuoja ties recesija ir stagnacija, JAV ekonominė situacija yra visai kitokia. JAV BVP ketvirtą 2024 m. ketvirtį augo daugiau nei 3 proc., nedarbo lygis JAV siekia 3,9 proc., o darbo užmokesčio augimas viršija 4 proc. Egzistuoja labai reali rizika, kad FED sumažinus palūkanas, esant labai stipriai JAV ekonomikai ir darbo rinkai, bus paskatinta dar viena infliacijos banga per spartesnį JAV ekonomikos augimą, spartesnį darbo užmokesčio ir žaliavų kainų augimą. Todėl pasigirsta vis daugiau spėlionių, kad vietoje 3 prognozuojamų karpymų gali nebūti nė vieno.

Nors didieji centriniai bankai palūkanų karpymo greičiausiai imsis tik nuo birželio, rinka jau dabar ruošiasi pasaulio ekonomikos įsibėgėjimui, cikliškų sektorių (pramonės, vartojimo, žaliavų, statybos) atsigavimui, žaliavų paklausos augimui. Pavyzdžiui, nuo 2024 m. pradžios naftos kaina išaugo 13 proc., vario ir nikelio kaina padidėjo po 4 proc. Jeigu naftos kainų prieaugiui įtakos turėjo ir besitęsiantys geopolitiniai neramumai, vario ir nikelio kainų dinamika yra iškalbinga: rinka akivaizdžiai ruošiasi žaliavų paklausos atšokimui dėl Kinijos ekonomikos skatinimo bei žaliavų poreikio atsigavimo Vakaruose dėl mažėjančių palūkanų.

Jau dabar jaučiamas žaliavų rinkos atsigavimas gali prisidėti prie antros infliacijos bangos JAV ir neleisti FED agresyviai mažinti palūkanų. Tai – raudonas signalas Lietuvos įmonėms dėl įtakos euro kursui JAV dolerio atžvilgiui.