Prestižinės specialybės atstovams vien teorinių žinių nepakanka – tvarumo srityje itin vertinama reali patirtis

Įvairiose gyvenimo srityse vis labiau įsitvirtinant tvarumo tendencijoms, auga ir taip vadinamų žaliųjų talentų poreikis. Socialinio tinklo „LinkedIn“ duomenimis, nuo 2016-ųjų iki 2021-ųjų tarp sparčiausiai augusių žaliųjų darbo vietų pirmąją vietą užėmė tvarumo specialistai, pralenkdami tokias pozicijas, kaip vėjo elektrinių specialistai, saulės elektrinių konsultantai bei ekologai. Tvarumo specialistų poreikis aktualus ir Lietuvoje, pastebi ekspertai, tačiau neretai įmonės neturi iš ko rinktis.

Pasak „People Link“ asocijuotos partnerės Dovilės Baltramiejūnaitės, nors didžiausias tvarumo specialistų bumas Lietuvoje vyko prieš 3-4 metus, iki šiol tai yra populiari specialybė.

„Kai prieš kelerius metus pradėta garsiau kalbėti apie tvarumą, tuo metu tai atrodė kaip itin egzotinė, nauja ir negirdėta pozicija darbo rinkoje. Didžiausią impulsą šiuo atžvilgiu davė didžiosios įmonės – buvo aktyviai dairomasi tvarumo srityje galinčių dirbti žmonių, ieškoma konsultacinių įmonių. Šiuo metu tvarumo specialistų ar vadovų įprastai dairosi bent 1-2 įmonės“, – sako D. Baltramiejūnaitė.

Pašnekovės teigimu, dažniausiai ieškoma strateginio lygmens tvarumo vadovų, o tvarumo specialistais neretai tampa jau įmonėje dirbantys kitų sričių atstovai – aplinkosaugos, komunikacijos, rinkodaros ar šia sritimi besidomintys specialistai.

„Labiausiai trūksta C lygio tvarumo vadovų, kurie galėtų suformuoti organizacijos tvarumo politiką, parinkti strategines kryptis ir būti vedliu šioje tvarumo kelionėje. Tokių profesionalų Lietuvoje turime išties nedaug – dėl srities „jaunumo“ Lietuvoje, rinka dar nespėjo išauginti daug šios srities profesionalų. Taip pat, pati pozicija yra labai kompleksiška, padengianti tarpusavyje susijusias, tačiau skirtingas kryptis“, – pabrėžia D. Baltramiejūnaitė.

Samdo išorinius konsultantus

Kiek įmonei yra reikalingas tvarumo srities specialistas, priklauso ne tik nuo jos dydžio, bet ir nuo veiklos. Tvarumo sritis itin aktuali pagal Europos Sąjungos reikalavimus bei standartus reglamentuojamos finansų rinkos dalyviams – bankams ir fondams, taip pat tvarius produktus gaminančioms ar tokias paslaugas teikiančioms įmonėms, tvarias investicijas pritraukiantiems bei didelį poveikį aplinkai turintiems verslams.

„Įprastai mažose įmonėse, kurios turi nedideles ambicijas tvarumo srityje, pakanka tvarumo specialisto, kuris koordinuoja tam tikrus tvarumo projektus. Didelėms kompanijoms, ypač įmonių grupėms, kur apjungiama daug skirtingų veiklų ir funkcijų, veikla vykdoma skirtinguose regionuose ir įmonė turi dideles su tvarumu susijusias ambicijas, dažniausiai prireikia tvarumo vadovo, kuris galėtų būti atsakingas už tvarumo strategijos rengimą, koordinavimą ir įgyvendinimą“, – komentuoja „Vesta Consulting“ vadovas Evaldas Savickis.

Pasak jo, tvarumo vadovo darbas apima ir bendravimą su suinteresuotomis šalimis, tvarumo ataskaitos rengimą, įvairių tvarumo veiksmų bei rodiklių stebėseną, ESG rizikų bei tvarumo atveriamų galimybių įmonei identifikavimą.

Vis dėlto neretai net ir didelės įmonės neskuba steigti atskiro etato tvarumo funkcijoms ir jas paskiria esamiems darbuotojams. Taip elgtis skatina ne tik elementarus išskaičiavimas, bet ir tvarumo specialistų trūkumas: „Rinkoje nėra tiek tvarumo specialistų, kuriuos galėtum laisvai pritraukti, tad įmonės sukasi iš padėties tvarumo funkcijas patikėdamos esamiems darbuotojams.“

Pašnekovo teigimu, nors Lietuvoje įprastai tvarumo funkcijos priskiriamos komunikacijos ar rinkodaros srityje dirbantiems darbuotojams, tai nėra pats geriausias sprendimas.

„Laikausi nuomonės, kad komunikacijos vadovas turi rengti ne tvarumo, o komunikacijos strategiją, kaip pardavimų vadovas rengia pardavimų strategiją. Tvarumas apima kur kas daugiau funkcijų – finansus, gamybą, tiekimo grandinę, pardavimus, komunikaciją ir t. t. Tam reikia suprasti, kaip funkcionuoja ir yra valdoma įmonė, kokiais principais ji vystoma. Matome, kad geriausiais tvarumo specialistais tampa turintys patirties verslo valdymo srityje arba dirbę su įmonės rizikų valdymu ar kokybės kontrole – šios specialistų kompetencijos labiausiai atitinka tvarumo specialistui keliamus reikalavimus“, – sako E. Savickis.

Nenorinčios steigti naujo etato tvarumo specialistui įmonės taip pat pagalbos ieško išorėje – samdo tvarumo konsultantus, kurie atlieka tvarumo vadovo funkciją, padeda rengiant tvarumo strategiją.

Teorinių žinių nepakanka

Nors su tvarumu susijusios profesijos dar tik skinasi kelią Lietuvos aukštosiose švietimo įstaigose, šią specialybę besirenkantiems siūloma begalė tvarumo kursų, organizuojamų tiek gyvai, tiek internetu. Tačiau norint būti geru specialistu, vien teorinių žinių nepakanka.

„Tvarumo specialistu tampama ne dėl išklausytų kursų, o praktikuojantis realioje įmonėje – įgyvendinant tvarumo veiksmus, rengiant tvarumo strategiją. Žinoma, teorinės žinios irgi yra reikalingos, tačiau jos duoda tik supratimą apie tvarumą ir gaires, nuo ko pradėti, tačiau gilios žinios įgaunamos tik darbo metu“, – pabrėžia „Vesta Consulting“ vadovas.

Pasak jo, nemažai išmokstama ir dirbant su tvarumo konsultantais, kurie dažniausiai turi platesnes kompetencijas: „Neįmanoma vienam įmonės tvarumo specialistui turėti tiek daug žinių skirtingose srityse, tad galimybė konsultuotis su atskirų tvarumo sričių profesionalais padeda plėsti žinias apie valdyseną, atitiktį, žiedinę ekonomiką ar šiltnamio efektą sukeliančių dujų (ŠESD) emisijų skaičiavimą.“

Kad turima patirtis itin vertinama, pritaria ir „People Link“ asocijuota partnerė D. Baltramiejūnaitė – darbdaviai tikisi, kad į įmonę ateinantis tvarumo specialistas turės kur kas didesnes žinias, nei tik išklausytus kursus.

„Tvarumo specialistams taikomi kiek mažesni reikalavimai nei tvarumo vadovams. Vis dėlto praktinė patirtis realiame projekte ar įmonėje visada bus vertinama aukščiau nei tik išklausyti kursai ar seminarai. Papildomu privalumu darbdaviai laiko ir įgytą aukštąjį išsilavinimą šioje srityje ir domėjimąsi bei norą dirbti joje“, – sako ji.