4 klaidos, dėl kurių įmonė gali negauti draudimo išmokų: teisininkai pataria, kaip jų išvengti

Kone kiekvienai bendrovei pažįstama situacija, kuomet draudžiamasis įvykis įvyko, tačiau žalos atlyginimas tampa kantrybės išbandymu. Gali pasirodyti, jog draudikai reikalauja perteklinės informacijos, žalos administravimas vilkinamas tyčia, kad kuo ilgiau nereikėtų mokėti draudimo išmokos, o draudimo taisyklės sudarytos taip, kad net teismui sunku jose susigaudyti. Tačiau teisės firmos „Sorainen“ ekspertų teigimu, žalų administravimo procesas gali atrodyti ir visiškai kitaip–kaip rezultatyvus bendradarbiavimas su draudiku. Firmos partnerė Indrė Pelėdaitė bei teisininkė Aušra Kunčiuvienė dalinasi4klaidomis, kurių nedarant pavyks išvengti teisinių ginčų ir draudimo išmokas gauti greičiau. Kada negalioja sveikatos draudimas?

Reklama

1. Manymas, jog draudimo sutartis – standartinė

„Įsivaizduokite, jog vaistų gamybos įmonė įsigyja pigiausią produktų civilinės atsakomybės draudimą, manydama, kad jis dengia visas galimas žalas. Įvykus įvykiui paaiškėja, jog vienas gaminto vaisto komponentas yra nekokybiškas. Kol dar nesukelta žala vartotojų sveikatai, įmonė skubiai atšaukia produktą iš rinkos, patirdama šimtatūkstantines išlaidas dėl sutartinių baudų platintojams, transportavimo kaštų, nekokybiško produkto vertės. Pasikreipus į draudiką paaiškėja, kad produktas nesukėlė vartotojams realios fizinės žalos, vadinasi, draudžiamasis įvykis neįvyko. Tačiau įvykis būtų draustas, jei įmonė būtų įsigijusi draudimo apsaugą produkto atšaukimo iš rinkos kaštams padengti“, – pavyzdžiu dalijasi I. Pelėdaitė.

Pasak jos, tokie pavyzdžiai tampa dažnai teisininkų praktikoje pasitaikančių draudimo ginčų priežastimi – įmonė ne vienerius metus moka draudimo įmokas už visiškai ne tą apsaugą, kurios jai reikia, o įvykus įvykiui jaučiasi apgauta draudiko.

Tad, pasak „Sorainen“ partnerės, pirmoji klaida yra ta, jog manoma, kad draudimo sutartis yra standartinė. Iš tiesų ji tokia nėra: nors paremta standartinėmis taisyklėmis, individualiomis sąlygomis draudimo apsauga yra individualiai pritaikoma konkrečios įmonės poreikiams. Tai reiškia, kad galima atsisakyti nereikalingos apsaugos (mažinant įmoką) ir išplėsti svarbiausias rizikas (didinant įmoką). Tokiu būdu įmonė moka optimalią kainą, bet gauna būtent jai tinkamą draudimo apsaugą. Draudikai per pusmetį išmokėjo beveik 35 mln. eurų kompensacijų

2. Perteklinė apsauga

„Draudimas – kaip kostiumas: nėra vieno dydžio visiems, svarbu kruopščiai pritaikyti apsaugą pagal verslo rizikas. Antroji mūsų pastebima klaida – perteklinė draudimo apsauga. Taip atsitinka, kai draudimai perkami padrikai iš skirtingų draudikų, o apsaugos persidengia. Tai reiškia, kad įmonė moka dvigubai, tačiau įvykus žalai draudikai pasidalins vieną išmoką. Be aiškios sistemos kyla rizika, kad perteklinė apsauga perkama, o reikalingiausi išplėtimai – ne“, – sako I. Pelėdaitė.

Prieš sudarant draudimo sutartį, ji pataria atlikti draudimo rizikų auditą. Tai gali padaryti patyręs brokeris, kuris įvertins verslo specifiką, padės atsisakyti nereikalingų apsaugų ir išskirs svarbiausias rizikas, kurioms verta įsigyti papildomą apsaugą. Teisininkai gali įvertinti jūsų veiklos teisines rizikas ir rekomenduoti, kaip jos būtų tinkamai padengtos. Galiausiai, kompleksinis visų turimų bendrovės draudimo sutarčių įvertinimas padės išvengti dubliavimosi, o vieninga draudimo programa dažnai reiškia mažesnes įmokas ir aiškesnę apsaugą. Kokias klaidas daro vairuotojai ir kaip jų išvengti?

3. Draudikų kaitaliojimas

Tuo tarpu „Sorainen“ teisininkė Aušra Kunčiuvienė sako, jog draudimo sutartis turi būti grįsta abiejų šalių pasitikėjimu. Todėl yra klaidinga kasmet keisti civilinės atsakomybės draudiką pagal mažiausios įmokos pasiūlymą ir manyti, kad draudikas nėra ištikimas nuolatiniam klientui. Kuo ilgiau bendradarbiaujate su tuo pačiu draudiku, tuo geriau jis supranta jūsų verslo rizikas, gali pasiūlyti palankesnes sąlygas ir būti lankstesnis žalų administravimo procese.

Dažnas draudiko keitimas gali lemti situaciją, kai žala liks neatlyginta – buvęs draudikas neprisiims atsakomybės, nes apie žalą pranešta jau pasibaigus sutarčiai, o naujasis – nes įvykis įvyko dar negaliojant jo draudimo apsaugai.

„Yra pavyzdžių, kuomet įmonė, kuri pas tą patį draudiką draudžiasi vadovų civilinę atsakomybę jau 6 metus, pavėlavo pranešti apie įvykį net keletą mėnesių, tačiau draudikas nesumažino išmokos ilgamečiam klientui. Be to, civilinės atsakomybės draudime egzistuoja teisinės rizikos „uodegos“. Jei daugelį metų draudžiatės pas tą patį draudiką, ši rizika išnyksta, tačiau dažnai keičiant draudikus – ji tampa realia grėsme. Pavyzdžiui, jei žalą sukėlęs įvykis įvyko dar galiojant sutarčiai su draudiku X, bet apie žalą sužinojote ir pranešėte tik tada, kai jau galioja sutartis su draudiku Y, draudimo apsauga gali negalioti nei pagal vieną iš sutarčių. Rezultatas – jokia išmoka jums nepriklausys“, – sako A. Kunčiuvienė. Ji pataria rinktis draudiką kaip ilgalaikį partnerį, o ne tik pagal mažiausią kainą. Tai užtikrins patikimesnę apsaugą ir sklandesnį žalų administravimą.

4. Taisyklių neskaitymas

Draudimo ginčuose vis dar pasikartoja ta pati klaida– taisyklių neskaitymas. „Neseniai turėto ginčo atveju paaiškėjo, kad įmonė tik įsibėgėjus apeliacinio teismo procesui pranešė civilinės atsakomybės draudikui apie pretenziją, nors turėjo tai padaryti vos ją gavus, nepaisant to, ar įmonė manė, kad pretenzija pagrįsta, o ne po kelerių metų bylinėjimosi, kai įmonė suprato, jog ginčo gali ir nelaimėti. Pavėlavus pranešti ilgą laiką, apsauga paprasčiausiai nebegaliojo“– dalijasi A. Kunčiuvienė.

Ji tikina, kad Lietuvos teismų praktika yra labai aiški – draudimas nėra absoliuti išmokos garantija, o draudimo apsauga turi aiškias ribas, kurios yra išdėstytos taisyklėse, numatytose draudžiamųjų ir nedraudžiamųjų įvykių apibrėžimuose. Tikėtis, kad draudikas sumokės už viską, nepasidomėjus jo įsipareigojimais – klaida, galinti kainuoti draudimo išmoką. Smulkus eismo įvykis – didelė spūstis

Todėl labai svarbu atlikti teisinį sudarytų draudimo sutarčių įvertinimą ir paskirti asmenį bendrovės viduje, atsakingą už šių sutarčių sąlygų laikymąsi – nuo pranešimų draudikui iki žalos įrodymų pateikimo.

„Draudimo ginčai dažniausiai kyla dėl žalos dydžio ar sutarties sąlygų – kas laikytina draudžiamuoju įvykiu, kokia žala atlyginama, kokios sąlygos taikomos. Kartais užtenka vieno neatsargaus pareiškimo, kuris gali nulemti bylos eigą. Esame turėję atvejį, kai klientas neįvertinęs pasekmių, be draudiko sutikimo patvirtino savo atsakomybę atsakovui. Rezultatas? Smarkiai prailgęs žalos administravimas ir rizika negauti išmokos“, – sako I. Pelėdaitė.

Dažnai ginčas pasiekia teismą po metų ar dar ilgesnių derybų su draudiku – pavyzdžiui, kai draudikas ketina išmoką mažinti dėl pavėluoto pranešimo, netikslios informacijos ar kitų draudimo sutarties pažeidimų.„Sorainen“ partnerė pataria nuo pat pradžių pasitelkti ekspertus, kurie padės savalaikiai suprasti draudimo apsaugos ribas, veiksmus, kurių būtina imtis išmokai gauti, užtikrins sklandų žalos reguliavimą. Daugeliu atvejų ginčų galima išvengti tiesiog žinant esminius tokių ginčų principus ir veiksmus.

Praūžus audroms ateina laikas pasirūpinti apgadintu turtu