Aleksandras Masaliovas. Laikinasis įdarbinimas: ką turi žinoti darbdaviai ir agentūros

Pastaraisiais metais Lietuvoje sparčiai daugėja tiek laikinojo įdarbinimo agentūrų, tiek darbuotojų iš užsienio. Laikinasis įdarbinimas tapo viena dažniausiai analizuojamų temų darbo teisėje. Vis dėlto praktikoje tiek darbdaviams, tiek darbuotojams vis dar kyla daugiau klausimų nei atsakymų. 

Reklama

Pavyzdžiui: kas reglamentuoja laikinojo įdarbinimo agentūrų veiklą Lietuvoje? Kokie reikalavimai taikomi įdarbinant užsienio šalių piliečius bei Lietuvos gyventojus? Į ką darbdaviai turėtų atkreipti dėmesį, laikinai įdarbindami darbuotojus savo įmonėje? 

Kokie reikalavimai taikomi Lietuvoje veikiančioms laikinojo įdarbinimo agentūroms 

Pagrindiniai laikinųjų įdarbinimo agentūrų veiklos priežiūros ir licencijavimo reikalavimai yra nustatyti Lietuvos Respublikos darbo kodekse. Vienas iš pagrindinių reikalavimų – agentūra turi būti įtraukta į Valstybinės darbo inspekcijos tvarkomą laikinųjų įdarbinimo agentūrų sąrašą. Tiesa, tai nėra paprasta formalumo procedūra – įmonė turi atitikti įstatymuose aiškiai apibrėžtus kriterijus. 

Kriterijų yra įvairių, tačiau svarbiausi – agentūros vadovas neturi būti baustas už nelegalų darbą, o pati agentūra – daugiau nei du kartus už su darbo santykiais susijusius pažeidimus. Taip pat įmonė paraiškos teikimo metu jau turi turėti laikinų darbuotojų. Be to, ji turi būti finansiškai ir teisiškai stabili – nebankrutuojanti, nelikviduojama ir be veiklos apribojimų. 

Svarbu pažymėti, kad agentūrai nustatyta pareiga kiekvieną mėnesį teikti informaciją Valstybinei darbo inspekcijai apie vykdomą laikinąjį įdarbinimą ir turimus darbuotojus. Jei ši informacija nepateikiama laiku ar ignoruojami inspekcijos priminimai, gali būti taikomos administracinės nuobaudos ir agentūra gali būti išbraukta iš oficialaus laikinojo įdarbinimo įmonių sąrašo. 

Kuo skiriasi lietuvio ir užsieniečio laikino įdarbinimo reglamentavimas 

Įdarbinant užsienio piliečius, laikinojo įdarbinimo agentūroms yra taikomi papildomi reikalavimai, priklausomai nuo darbuotojų kilmės šalies – ES ar trečiosios valstybės. Lietuvos piliečiai gali būti įdarbinami be jokių papildomų leidimų. Trečiųjų šalių piliečiams (pvz., iš Indijos, Filipinų, Tailando ir pan.) reikia gauti leidimą laikinai gyventi Lietuvoje darbo pagrindu, o šis procesas nėra paprastas. Šiuo metu tokių prašymų pateikimui per išorės vizų centrus taikomi apribojimai, nemažai tokių centrų priima tik aukštos kvalifikacijos darbuotojų prašymus dėl leidimų laikinai gyventi Lietuvoje išdavimo.  Norėdama samdyti užsienio piliečius, laikino įdarbinimo įmonė privalo vykdyti veiklą mažiausiai 6 mėnesius, kad galėtų teikti prašymą (tarpininkavimo raštą) Migracijos departamentui dėl užsieniečio samdymo laikinam darbui. Be to, laikinojo įdarbinimo įmonė privalo įsipareigoti įdarbinti užsienietį laikinam darbui ne mažiau kaip 6 mėnesiams ir mokėti užsieniečiui ne mažesnį nei šalies vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis (šiuo metu 2223 eurai (prieš mokesčius), o laikotarpiais tarp siuntimų – ne mažiau nei minimali mėnesinė alga. Svarbu ir tai, kad laikino įdarbinimo įmonės gali samdyti tik tuos užsieniečius, kurie turi kvalifikaciją ir ne mažesnę nei vienerių metų darbo patirtį. 

Pirmiausia pats užsienietis per Migracijos departamento pasirinktą išorės paslaugų teikėją (VFS Global) pateikia prašymą išduoti leidimą laikinai gyventi ir visus reikiamus dokumentus, kurie vėliau perduodami Migracijos departamentui. Tuomet tarpininkauti dėl įdarbinimo privalo konkreti įmonė, ketinanti jį įdarbinti: nustatyta tvarka ji pateikia tarpininkavimo raštą. Migracijos departamentas vertina dokumentus, o sprendimas gali užtrukti kelis mėnesius. 

Reklama

Laikinojo įdarbinimo agentūros, kaip ir kiti darbdaviai, privalo užtikrinti, kad tiek užsieniečiai, tiek lietuviai būtų įdarbinami teisėtai ir nediskriminuojami jų atlyginimas negali būti mažesnis nei tą patį darbą dirbančių nuolatinių darbuotojų. 

Taigi, užsieniečių samdymas laikinam darbui tikrai yra gana griežtai reguliuojamas, tačiau vis dėlto tokia užsieniečių įdarbinimo galimybė yra sveikintina esant dideliam darbuotojų trūkumui. Pastebėtina, kad kai kuriose ES valstybėse laikino įdarbinimo įmonėms visai neleidžiama samdyti darbuotojų iš trečiųjų valstybių arba tokiam užsieniečių įdarbinimui taikomi dar griežtesni reikalavimai. VDI darbų mastas per metus padvigubėjo

Atsakomybė: ką privalo užtikrinti agentūra ir ką – naudotojas 

Kiek atsakomybės tenka laikinojo įdarbinimo agentūrai, kuri įdarbina darbuotoją ir kokia atsakomybė pereina darbdaviui, pas kurį darbuotojas faktiškai dirba? 

Pagal laikinojo darbo modelį, darbuotojas sudaro darbo sutartį su laikinojo įdarbinimo agentūra, tačiau faktiškai dirba pas kitą darbdavį, kuris pagal Lietuvos Respublikos darbo kodeksą dar vadinamas laikinojo darbo naudotoju. Darbuotojas įsipareigoja dirbti agentūros nurodyto naudotojo naudai. 

Kadangi darbas vykdomas ne agentūros, o naudotojo įmonėje, už darbo organizavimą ir saugą paprastai atsako laikinojo darbo naudotojas. Jis privalo užtikrinti tinkamas darbo sąlygas, instruktuoti darbuotoją ir užtikrinti, kad būtų laikomasi visų darbuotojų saugos ir sveikatos reikalavimų. Tuo tarpu darbuotojas privalo vykdyti pateiktas instrukcijas bei laikytis vidaus taisyklių. 

Laikinojo įdarbinimo agentūros atsakomybės sritys – sudaryti darbo sutartį, užtikrinti darbo vietą ir laiku išmokėti darbo užmokestį, kuris yra nustatytas laikinojo įdarbinimo sutartyje. Taip pat agentūra privalo laikytis kitų darbo teisės reikalavimų, susijusių su darbo santykių administravimu. Aktuali informacija įmonėms, ketinančioms nuomoti darbuotojus

Viena iš dažniausiai pasitaikančių problemų yra faktiškai vykdoma nedeklaruota laikino įdarbinimo įmonės veikla. Siunčiant darbuotojus dirbti kitose įmonėse svarbu teisingai įvertinti, ar tai yra dviejų įmonių bendradarbiavimas, teikiant ir gaunant tam tikras paslaugas, kai darbuotojai dirba savo vienintelio darbdavio naudai ir išlieka jam pavaldūs, ar vis dėlto – laikinų darbuotojų delegavimas pas laikino darbo naudotoją, kuris faktiškai prižiūri tuos darbuotojus ir jiems vadovauja. 

Svarbu prisiminti, kad laikinojo įdarbinimo įmonė yra komercinės veiklos subjektas, neorganizuojantis darbo ir nepriimantis darbuotojo veiklos rezultatų. Tokios įmonės uždirba pelną ir gauna naudą ne tiesiogiai iš darbuotojų sukuriamo produkto, bet iš tarpininkavimo veiklos, t. y. darbuotojų atrankos, įdarbinimo ir perleidimo kitoms įmonėms 

Darbo sutarčių pinklės – į ką ypač vertėtų atkreipti dėmesį 

Natūralu, kad laikinojo darbo naudotojas, t. y. įmonė, kurioje darbuotojas faktiškai dirba, gali būti suinteresuotas darbuotoją įdarbinti tiesiogiai. Juk ekonomiškai naudingiau mokėti atlyginimą pačiam darbuotojui, nei papildomai mokėti laikinojo įdarbinimo agentūrai už tarpininkavimą. Krašto apsaugai – laikinas bankų solidarumo įnašas

Tad darbdaviui, kuris sudaro sutartį su laikinojo įdarbinimo agentūra, svarbu žinoti, kad įstatymai draudžia riboti darbuotojo teisę pereiti dirbti tiesiogiai pas laikinojo darbo naudotoją. Kaip ir tai, jog praktikoje agentūros dažnai įtraukia į sutartis sąlygas, numatančias kompensacijos reikalavimą, jei darbuotojas pereina dirbti tiesiogiai per tam tikrą laikotarpį (pvz., per 6 mėnesius). Tokie punktai dažniausiai motyvuojami patirtomis išlaidomis – už darbuotojo paiešką, apgyvendinimą ar mokymus. 

Kita opi problema – neteisingas atlyginimų deklaravimas, ypač įdarbinant trečiųjų šalių piliečius. Pagal darbo sutarties rūšį – ir darbo sąlygos

Pasitaiko atvejų, kai laikinai dirbantys darbuotojai gauna mažesnį atlyginimą nei etatiniai, atliekantys tą patį darbą. Taip pat pasitaiko, kad komandiruočių metu laikiniesiems darbuotojams neteisingai skaičiuojamas darbo užmokestis, dienpinigiai bei kitos pagal darbo sutartį priklausančios sumos. 

Tai pažeidžia Lietuvos Respublikos darbo kodeksą, kuris įpareigoja darbdavį užtikrinti vienodą darbo užmokestį už vienodą ar lygiavertį darbą, neatsižvelgiant į darbuotojo pilietybę ar kitus asmeninius požymius. Taip pat, kad laikiniesiems darbuotojams būtų taikomos tokios pačios darbo sąlygos, kaip ir nuolatiniams darbuotojams, dirbantiems analogišką darbą naudotojo įmonėje. 

Todėl tiek darbdaviams, tiek laikinojo įdarbinimo agentūroms, tiek darbuotojams svarbu, kad darbo sutartyse būtų aiškiai įtvirtinta, jog už konkrečią darbo poziciją bus mokamas toks pats atlyginimas, kaip ir kitiems nuolatiniams darbuotojams. 

Šių reikalavimų laikymąsi prižiūri Valstybinė darbo inspekcija ir Migracijos departamentas, kai laikinais darbuotojais yra įdarbinami užsieniečiai. Jei pažeidimai nustatomi, tiek agentūrai, tiek laikinojo darbo naudotojui gali būti taikomos administracinės sankcijos, numatytos Administracinių nusižengimų kodekse. Laikino darbuotojų apgyvendinimo versle – vis didėja nerimas dėl šildymo sezono kaštų!

Laikinojo įdarbinimo modelis Lietuvoje gali būti itin naudingas tiek verslui, tiek darbuotojams – jis suteikia lankstumo, padeda greitai reaguoti į darbo rinkos pokyčius ir užpildyti trumpalaikius darbo poreikius. Tačiau tam, kad sistema veiktų sklandžiai ir skaidriai, būtina, jog visi dalyviai – agentūros, darbdaviai ir darbuotojai – veiktų pagal aiškias taisykles ir atsakingai. Kai laikomasi įstatymų ir laikinas darbas nebelaikomas „pilkąja zona“, kur galimi įvairūs piktnaudžiavimai, šis modelis gali tapti tvaria ir vertinga sprendimo dalimi šiuolaikinėje darbo rinkoje. 

Aleksandras Masaliovas, advokatų kontoros „CEE Attorneys“ partneris