Verslas
Baltijos šalys išlaiko atsparumą – kaip tai paversti kryptingu augimu?
Baltijos šalių ekonomikos į 2026 metus žengia su atsparumo pagrindu, tačiau jų augimo trajektorijos išsiskiria – Lietuva turi didžiausią potencialą, sako „Citadele“ banko vadovė Rūta Ežerskienė. Pasak jos, kitąmet augimą regione labiausiai lems vidaus vartojimas, verslo investicijos ir technologijų, ypač dirbtinio intelekto, diegimas.
Reklama
Kas laukia Baltijos šalių ekonomikų kitąmet
Tikimasi, kad Lietuva 2026 m. aplenks kitas Baltijos šalis: remiantis „Citadele“ prognozėmis, ekonomikos augimas kitąmet gali siekti apie 3 proc., kai šiemet jis bus 2,5 proc. Pagrindiniais augimo varikliais išliks vidaus vartojimas, statybų ir nekilnojamojo turto sektorius, o mažmeninė prekyba ir toliau demonstruos atsparumą. Tuo metu Lietuvos pramonės sektorius – istoriškai labiau priklausomas nuo eksporto nei Latvijoje ar Estijoje – susiduria su pasauliniais iššūkiais ir gali stagnuoti, nors ilgalaikis nuosmukis nėra tikėtinas.
„Vis dėlto reikia atkreipti dėmesį, kad kitų metų Lietuvos BVP augimas bus su „žvaigždute“, nes prie to reikšminga dalimi, tikėtina, prisidės pensijų reforma (maždaug 0,7 proc. punkto), kuri stiprins vartotojų pasitikėjimą ir skatins vartojimą. Be šio vienkartinio stimulo ekonomikos augimas siektų apie 2,3 proc. ir būtų šiek tiek lėtesnis nei šiemet“, – dėmesį atkreipia R. Ežerskienė.
Anot jos, didžiausią teigiamą impulsą 2026 m. patirs vidaus vartojimu grindžiami šalies sektoriai: nekilnojamojo turto, automobilių, turizmo, statybinių medžiagų, prabangos prekių ir sveikatos.
Kitokios tendencijos pastebimos Latvijoje, kurios ekonomika po ilgesnio sulėtėjimo grįžo prie augimo, o pramonė ir vidaus vartojimas tampa pagrindiniais varikliais. Bankas prognozuoja, kad 2026 m. Latvijos BVP augs apie 2 proc., o esant palankioms sąlygoms, šios prognozės gali būti dar pagerintos.
O Estijos ekonomikos atsigavimas išlieka trapus, nors jau išėjo iš recesijos. Vidaus vartojimas šiuo metu yra pagrindinis augimo šaltinis, tačiau pramonės sektorius patiria spaudimą dėl silpnesnio Skandinavijos ekonomikos ciklo, lėtėjančio eksporto ir prekybos apribojimų. „Citadele“ prognozuoja, kad 2026 m. Estijos BVP augs apie 2,3 proc.
Auganti gyventojų ir verslo investicijų paklausa
Anot R. Ežerskienės, šiemet sparčiai auganti būsto ir verslo paskolų paklausa rodo grįžtantį gyventojų ir verslo pasitikėjimą. Atlyginimų augimas, viršijantis infliaciją, bei stabilios palūkanų normos sudaro palankesnes sąlygas ilgalaikiams finansiniams sprendimams ir nuosaikiam ekonomikos augimui visame regione. Kaip paversti savo hobį pelningu verslu?
Reklama
„Per pirmuosius devynis šių metų mėnesius mūsų klientų paskolų portfelis pasiekė 3,67 mlrd. eurų, o naujai suteikto finansavimo apimtys išaugo iki 1,2 mlrd. eurų – tai ketvirtadaliu (24 proc.) daugiau nei prieš metus. Šį augimą lėmė didelė būsto paskolų, vartojimo kreditų ir lizingo paklausa, taip pat augantis verslo susidomėjimas finansavimu, skirtu plėtrai ir konkurencingumui didinti. Tai rodo, kad klientų pasitikėjimas grįžta, o ilgalaikių investicijų poreikis vėl auga“, – komentuoja „Citadele“ banko valdybos pirmininkė.
Pasak jos, žvelgiant į 2026 m., ši tendencija turėtų išlikti: „Atlyginimų augimas Baltijos šalyse viršys infliaciją, didindamas perkamąją galią ir palaikydamas būsto paklausą. Latvija, Lietuva ir Estija taip pat pasinaudos stabilia palūkanų normų aplinka – prognozuojama, kad EURIBOR išliks 2 proc. Tai sudarys palankias skolinimosi sąlygas tiek gyventojams, tiek verslui, stiprins pasitikėjimą ir skatins investicijas visame regione.“
Dirbtinio intelekto potencialo atvėrimas
Banko vadovė pabrėžia, kad 2026 m. bankininkystėje vis svarbesnį vaidmenį atliks dirbtinis intelektas (DI) – ne kaip eksperimentas, o kaip praktinis įrankis rizikų valdymui, klientų patirčiai ir veiklos efektyvumui gerinti. Didžiausią vertę organizacijoms kurs nuoseklus, atsakingas technologijų diegimas, paremtas stipriais duomenų pagrindais ir pasitikėjimu. Tam, pasak jos, būtinas tvirtas duomenų pagrindas ir inovacijas palaikanti organizacinė kultūra. Lietuvoje matomi teigiami e. komercijos augimo ženklai
„Banko viduje DI vertiname kaip galimybę papildyti žmogaus kompetencijas, priimti tikslesnius sprendimus ir teikti labiau personalizuotas paslaugas. Vienas tokių pavyzdžių – DI grįsta virtuali klientų konsultantė „Adele“, kuri šiandien atsako į maždaug 80 proc. standartinių užklausų, o specialistas įsitraukia tada, kai situacija yra sudėtingesnė, reikalaujanti daugiau žmogiško dėmesio ir supratimo. Tai parodo, kaip DI gali pagerinti klientų patirtį, kartu išlaikant efektyvumą ir pasitikėjimą – tai tvirtas pagrindas platesniam jo taikymui ir kitais metais“, – akcentuoja R. Ežerskienė.
Finansinio atsparumo stiprinimas
Ji taip pat pabrėžia, kad kintant demografinėms tendencijoms, finansinis atsparumas vis labiau priklausys nuo gyventojų gebėjimo taupyti ir investuoti ilgam laikotarpiui. Pensijų sistemos pokyčiai Lietuvoje gali paskatinti trumpalaikį vartojimą, tačiau kartu išryškina ilgalaikio finansinio planavimo svarbą.
„Visame Baltijos regione, siekiant orios senatvės, gyventojams verta apsvarstyti kitus ilgalaikius investavimo instrumentus: savanorišką kaupimą trečioje pensijų pakopoje, investavimą į akcijas, fondus, obligacijas ir t. t. Senstanti visuomenė ir mažėjanti darbo jėga reiškia, kad tvirta taupymo ir investavimo strategija nebėra pasirinkimas – tai finansinio atsparumo pagrindas“, – sako banko vadovė. Verslo skaitmenizacija
Skaitmeninė transformacija tęsis
2026 m. skaitmeninė bankininkystė ir toliau bus viena svarbiausių tendencijų, nes bankų klientai tikisi sklandžių, saugių ir personalizuotų paslaugų. Todėl, pasak E. Ežerskienės, mobilioji bankininkystė išliks pagrindiniu kasdienių paslaugų kanalu, o fiziniai padaliniai vis labiau taps konsultavimo centrais. Lietuvių atsparumo skaitmeninėms grėsmėms testas
„Augantis susidomėjimas taupymu, pensijomis ir investicijomis formuos skaitmeninių sprendimų paklausą visame Baltijos regione, ją palaikys ekonomikos stabilizacija ir reguliaciniai pokyčiai. Bankininkystės ateitis – tai pažangių technologijų ir žmogiško ryšio derinys, leidžiantis teikti individualias konsultacijas, stiprinti pasitikėjimą ir padėti siekti ilgalaikių finansinių tikslų. Todėl bankai privalo investuoti į technologijas, kartu stiprindami kibernetinį saugumą ir sukčiavimo prevenciją“, – pabrėžia R. Ežerskienė.
Apibendrindama banko vadovė pažymi, kad 2026-aisiais pagrindinis Baltijos šalių uždavinys bus jų ekonomikų atsparumą paversti kryptingu augimu. Tam būtinos apgalvotos investicijos į būstą ir verslą, tikslinga parama namų ūkiams bei smulkiajam ir vidutiniam verslui, taip pat technologijų diegimas ten, kur jos kuria realią vertę.
„Būtent tai leis šiandienos atsigavimo impulsą paversti tvariu augimu visame Baltijos regione“, – sako ji.
Reklama
