Paskelbta
2 mėnesiai prieš-
Vilniaus rytas, apie pusę aštuonių. Prie sankryžos trumpam sustoja tamsiai pilkas „Toyota Prius“, vairuotojas akies krašteliu žvilgteli į telefoną. Dar vienas užsakymas. Dar viena kelionė, kuri, teoriškai, turėtų būti greita. Tokios akimirkos – kasdienybė tūkstančiams žmonių, dirbančių su „Bolt Lietuva“. Platforma, kuri per mažiau nei dešimtmetį tapo beveik nematoma miesto infrastruktūros dalimi. Kaip šviesoforai. Kaip „Google Maps“.
Apie „Bolt“ dažniausiai kalbama trumpais sakiniais: patogu, greita, pigiau nei taksi. Kartais – piktai. Dėl kainų šuolių, dėl vairuotojų trūkumo piko metu, dėl to, kad „algoritmas nusprendė“. Tačiau už šio žodžio – „algoritmas“ – slepiasi labai konkretūs žmonės ir labai konkretūs pinigai.
„Bolt“ istorija Lietuvoje dažnai pateikiama kaip sėkmės pasaka. Estų startuolis, pradėjęs nuo kelių automobilių Taline, per kelerius metus tapo vienu didžiausių mobilumo žaidėjų Europoje. Lietuva čia – ne atsitiktinė stotelė.
Vilnius ir Kaunas buvo patrauklūs dėl paprastos priežasties: palyginti mažos taksi kainos, bet labai neelastinga rinka. Tradiciniai taksi – dažnai brangūs, ne visada patikimi, kartais nemandagūs. „Bolt“ pasiūlė alternatyvą, kuri atrodė gaivesnė. Programėlė, aiški kaina, vertinimai.
Pirmieji metai buvo chaotiški. Trūko vairuotojų, kainodara svyravo, savivaldybės nelabai žinojo, ką su tuo daryti. Tačiau platforma augo. Lėtai, bet užtikrintai. Ir šiandien „Bolt Lietuva“ – tai ne tik pavežėjimas. Tai maistas, paspirtukai, automobiliai, logistika.
Iš vartotojo pusės viskas skamba beveik vaikiškai: atsidarai programėlę, įvedi adresą, paspaudi mygtuką. Po kelių minučių atvažiuoja automobilis. Tačiau iš vairuotojo pusės vaizdas kitas.
„Bolt“ veikia kaip tarpininkas. Platforma sujungia klientą ir paslaugos teikėją – partnerį. Teisiškai vairuotojas nėra „Bolt“ darbuotojas. Jis – savarankiškas veiklos vykdytojas. Tai svarbi detalė, kuri keičia viską: mokesčius, atsakomybes, garantijas.
Algoritmas sprendžia, kam atiteks užsakymas, kokia bus kaina, kada taikomas vadinamasis „surge“ – padidintas tarifas. Vairuotojas gali atsisakyti užsakymo, bet per dažni atsisakymai turi pasekmių. Neoficialiai. Oficialiai – viskas skaidru.
Vienas dažniausių klausimų: kiek „Bolt“ pasiima nuo kelionės? Trumpas atsakymas – apie 20–25 proc. Ilgesnis atsakymas – priklauso.
Komisinis mokestis Lietuvoje nėra viešai afišuojamas didelėmis raidėmis. Jis gali skirtis priklausomai nuo miesto, paslaugos tipo, net laikotarpio. Kartais taikomos laikinos akcijos: mažesnis komisinis, premijos už tam tikrą kelionių skaičių.
Tarkime, klientas už kelionę sumoka 10 eurų. Vairuotojui lieka apie 7–8 eurus. Iš jų dar reikia atimti degalus, automobilio amortizaciją, draudimą, mokesčius valstybei. Staiga skaičiai nebeatrodo tokie įspūdingi.
Čia prasideda pilkoji zona. „Bolt Lietuva“ pateikia gražius vidurkius: „partneriai gali uždirbti iki X eurų per valandą“. Žodis „iki“ čia – raktinis.
Kalbant su vairuotojais, išryškėja labai skirtingi scenarijai. Tie, kurie dirba piko metu – anksti ryte, vėlai vakare, savaitgaliais – gali uždirbti 10–15 eurų per valandą prieš mokesčius. Kartais daugiau. Kartais gerokai mažiau.
Tie, kurie važinėja dieną, tarp 10 ir 16 valandos, dažnai vos dengia išlaidas. Ypač jei automobilis neekonomiškas. Ypač jei miestas užkimštas.
Svarbus niuansas: daug vairuotojų neapskaičiuoja realios automobilio nusidėvėjimo kainos. Padangos, stabdžiai, remontai – visa tai kaupiasi tyliai. „Bolt“ vienijasi su verslais
„Bolt Food“ Lietuvoje atrodo kaip atskira visata. Kurjeriai ant dviračių, paspirtukų, automobilių. Jaunesni, dažnai studentai, dažnai trumpalaikiai.
Uždarbio logika panaši, bet tempas – kitas. Daugiau užsakymų, daugiau laukimo, daugiau chaoso. Vieną vakarą gali uždirbti 60 eurų per keturias valandas. Kitą – vos 20.
Kurjeriai dažniau kalba apie nuovargį. Apie tai, kad sistema nemato lietaus, šalčio ar slidžių šaligatvių. Algoritmui tai – tik dar vienas užsakymas.
„Dirbu kada noriu“ – frazė, kurią „Bolt“ kartoja dažnai. Ir ji teisinga. Iš dalies.
Partneriai iš tiesų gali prisijungti ir atsijungti beveik bet kada. Tačiau norint uždirbti padoriai, reikia prisitaikyti prie platformos ritmo. Piko valandų. Premijų. Akcijų. Tai nėra klasikinis darbas nuo devynių iki penkių, bet tai ir nėra visiška laisvė.
Kai kurie vairuotojai tai vadina žaidimu. Kiti – loterija. Treti – priklausomybe. Rizikos kapitalo fondas „NordicNinja“ įsteigė 200 mln. eurų fondą, investuos į startuolius Baltijos šalyse ir Europoje
Dar viena tema, kuri dažnai lieka nuošalyje – mokesčiai. Lietuvoje „Bolt“ partneriai privalo deklaruoti pajamas, mokėti GPM, „Sodros“ įmokas.
Ne visi tai daro tvarkingai. Ne todėl, kad būtų piktybiški. Dažniau – dėl nežinojimo arba chaoso. Platforma pateikia ataskaitas, bet jos ne visada aiškios žmogui, kuris niekada neturėjo individualios veiklos.
Rezultatas – netikėtos skolos metų pabaigoje. Ir labai žmogiškas nusivylimas.
„Bolt Lietuva“ viešumoje dažniausiai kalba apie augimą. Apie naujas paslaugas. Apie inovacijas. Tačiau užkulisiuose vyksta ir kita dinamika.
Vairuotojai skundžiasi dėl blokavimų be aiškaus paaiškinimo. Klientai – dėl kainų. Savivaldybės – dėl reguliavimo spragų. Tai nėra unikali „Bolt“ problema. Tai visos platformų ekonomikos bruožas.
Dalis partnerių tiesiog dingsta. Be skandalų. Be pareiškimų. Tyliai ištrina programėlę.
Nepaisant visų niuansų, „Bolt“ Lietuvoje išlieka patrauklus. Kaip papildomos pajamos. Kaip laikinas sprendimas. Kaip būdas išgyventi pereinamąjį laikotarpį.
Kai kam tai – galimybė dirbti be viršininko. Kai kam – galimybė dirbti apskritai. Ir ši realybė nusveria trūkumus. Kas yra ekonomiškiau – turėti nuosavą automobilį ar jį išsinuomoti?
„Bolt“ nėra nei herojus, nei blogietis. Tai platforma, kuri labai tiksliai atspindi mūsų laiką: lankstų, nestabilų, paremtą technologijomis ir kompromisais.
„Bolt Lietuvoje“ veikia todėl, kad mes jį naudojame. Todėl, kad kažkas sutinka vairuoti. Todėl, kad kažkam tai vis dar apsimoka. Bent jau šiandien.
Rytoj – kas žino.
„Ignitis“ ruošiasi elektromobilių įkrovimo stotelių plėtrai Baltijos šalyse
HIVED pritraukė 42 mln. USD, kad pagerintų siuntų pristatymą ir išplėstų savo dirbtiniu intelektu valdomą logistikos tinklą
Rizikos kapitalo fondas „NordicNinja“ įsteigė 200 mln. eurų fondą, investuos į startuolius Baltijos šalyse ir Europoje
„Ignitis“ ruošiasi elektromobilių įkrovimo stotelių plėtrai Baltijos šalyse – prie komandos prisijungė Eimantas Balta
Užuot veržęsi diržus, pasididinkite pajamas
Dvi „Bolt“ naujienos Kaunui – gera ir dar geresnė
„Bolt“ vienijasi su verslais – siūlo prekes pristatyti per 1-2 valandas


Naudingos nuorodos:
Padangos
Naudotos knygos
Fejerverkai Kaune
-->Čia gali būti Jūsų nuoroda <--
1. Market Rats Market Rats – SEO agentūra Lietuvoje, kuri specializuojasi techniniame SEO, turinio optimizavime ir organinio srauto didinime verslams....
Degalinė daugeliui vis dar reiškia paprastą, beveik automatinį veiksmą. Sustojimas. Degalų pylimas. Kava iš aparato. Keli kilometrai ir visa scena...
Reklama
Reklama
Degalinės Lietuvoje dažnai atrodo panašiai. Tos pačios kolonėlės, panašios kainų lentos, kava, keli užkandžiai ir lojalumo programos, kurios iš pirmo...
Sodas retai būna tik vieta augalams. Daugeliui tai erdvė, kur vyksta nuolatinis judėjimas: pavasarį ruošiamas dirvožemis, vasarą prižiūrima veja ir...
Drabužių lyginimas retai patenka į mėgstamų namų darbų sąrašą. Tačiau yra vienas momentas, kai geras lygintuvas staiga tampa labai svarbus...
Plaukelių šalinimas namuose per pastaruosius metus smarkiai pasikeitė. Dar visai neseniai pasirinkimas dažniausiai sukosi apie skutimą, depiliacinius kremus arba epiliatorius....
Kiemas retai atsiranda iš karto. Net ir naujai pastatyto namo sklypas kurį laiką atrodo tuščias – žemė, keli takai, galbūt...
Pavasario pradžioje daugelyje kiemų atsiranda tas pats vaizdas. Ant žemės sukrautos metalinės konstrukcijos, polikarbonato lakštai, maišai su varžtais. Vėjas kartais...