Verslas
Didžiausio finansavimo šiemet sulaukę verslo projektai – investicijos, keičiančios šalies ekonomiką
Investicijos į infrastruktūros modernizavimą ir energijos sąnaudų mažinimą tampa vienu svarbiausiu verslo konkurencingumo veiksnių. Per tris šių metų ketvirčius nacionalinis plėtros bankas ILTE jau pasirašė daugiau kaip 2,7 tūkst. verslo finansavimo sutarčių, kurių bendra vertė siekia beveik 900 mln. eurų. Banko ekspertė atskleidė, į kokias sritis šiemet verslai investavo aktyviausiai, kokie projektai sulaukė didžiausio finansavimo ir kokios tendencijos ryškėja metų pabaigoje.
Reklama
Energetinis efektyvumas – esminis atsparumo veiksnys
Didesnį nei 5 mln. eurų ILTE finansavimą per tris šių metų ketvirčius gavo 25 stambūs projektai. Iš jų 7 projektams skirtos paskolos viršijo 20 mln. eurų, dar 8 projektai gavo per 10 mln. eurų, o likusiems 10 projektų suteikta daugiau kaip 5 mln. eurų finansavimo. Iš viso šių didelės apimties projektų vertė siekia daugiau kaip 453 mln. eurų – tai sudaro apie 51 proc. viso per tris šių metų ketvirčius nacionalinio plėtros banko suteikto finansavimo.
Kaip pastebi ILTE Klientų finansavimo tarnybos vadovė Giedrė Gečiauskienė, stambiausios investicijos koncentruojasi energijos efektyvumo srityje. Pastarosios krypties projektams šiemet jau suteikta daugiau nei 450 mln. eurų finansavimo.
„Tokios energijos vartojimo efektyvumo projektams skirtos finansavimo apimtys rodo, kad pereinama nuo trumpalaikių sprendimų, skirtų energijos kainų svyravimams sušvelninti, prie gilesnių struktūrinių pokyčių. Daugiabučių namų modernizavimo projektai bei atsinaujinančių energijos išteklių, kaupimo įrenginių plėtra padeda taupyti energiją, mažina priklausomybę nuo rinkos dinamikos, leidžia automatizuoti energijai imlius procesus ir stiprina ilgalaikį veiklos atsparumą“, – sako G. Gečiauskienė.
Energijos kaupimo infrastruktūros stiprinimas šalyje šiemet išsiskiria tarp stambiausių nacionalinio plėtros banko finansuotų projektų. Vienas tokių – UAB „SOLI LT“ kuriamas energijos kaupimo parkas, kuriam paskolinta 59 mln. eurų. Šis bei kiti ILTE finansuoti kaupiklių parkų vystymo projektai taps svarbia grandimi stiprinant šalies energetinį atsparumą ir sudarys geresnes sąlygas integruoti daugiau atsinaujinančios energijos. „Estateguru“ investuotojai išrinko geriausią metų projektą
Šalia investicijų į energijos kaupimą sparčiai auga ir kitos energinio efektyvumo kryptys – viešųjų pastatų modernizavimas bei Daugiabučių namų modernizavimo fondo portfelis. Per tris 2025 m. ketvirčius ILTE paskolino daugiau nei 19 mln. eurų viešųjų pastatų atnaujinimui: 13 objektų – daugiausia universitetų mokslo pastatai ir bendrabučiai bei viena ligoninė – po renovacijos pasieks nuo B iki A+ energinio efektyvumo klases. Tuo pat metu sudaryta daugiau kaip 200 daugiabučių modernizavimo paskolų sutarčių už 150 mln. eurų, o įgyvendinus šiuos projektus beveik 6500 šeimų būstai bus energetiškai efektyvesni.
Dekarbonizacija iš vizijos tampa kasdiene norma
Kita ryški tendencija – dekarbonizacija, kuri, pasak G. Gečiauskienės, šiandien jau nebėra suvokiama kaip atskiras projektas ar laikinas eksperimentas. Vis daugiau įmonių įvairiuose sektoriuose diegia sprendimus, leidžiančius mažinti energijos intensyvumą, optimizuoti procesus ir mažinti poveikį aplinkai. Tokios srities projektams per tris 2025 m. ketvirčius paskolinta beveik 41 mln. eurų, o verslai, kaip pastebi pašnekovė, vis ryžtingiau pereina prie modernesnių, mažiau taršių veiklos modelių.
Reklama
Tarp didesnių šiemet finansuotų šios krypties projektų – įmonės UAB „Udrop LT“ plėtra, kuriai suteiktas 12 mln. eurų finansavimas. Bendrovės verslo modelis leis mažinti CO2 emisijas logistikos srityje, plėtodama bendro naudojimo paštomatų tinklą. Lietuvos eksportui ir toliau prognozuojamas dviženklis augimas
„Dekarbonizacijos projektai šiandien apima platų spektrą – nuo energijos regeneravimo sistemų iki visiškai naujų, efektyvesnių gamybos ciklų. Įvairūs tarptautiniai vertinimai rodo, kad tokie pokyčiai gali leisti ekologinį pėdsaką sumažinti iki keliasdešimt procentų, priklausomai nuo sektoriaus ir taikomų technologijų“, – sako ILTE atstovė.
Pasak jos, tvarumas versle jau nebėra suvokiamas vien kaip reputacinis privalumas – jis tampa svarbia sąlyga ilgalaikiam konkurencingumui.
Investicijos pasiskirsto regionuose
Reikšminga dalis stambiausių finansuotų projektų bus plėtojami regionuose – Marijampolės, Panevėžio, Klaipėdos apskrityse bei kituose pramonės centruose. Nors Vilniaus apskritis išlieka aktyviausia ir per tris 2025 m. ketvirčius jau pritraukė apie 250 mln. eurų tarp didžiausių finansuotų projektų, regionuose įgyvendinamiems didžiausiems projektams skolinama apie 203 mln. eurų. „Urbo“ bankas per tris šių metų ketvirčius uždirbo 6,5 mln. eurų pelno
Pats didžiausias nacionalinio plėtros banko per 2025 m. tris ketvirčius finansuotas projektas – UAB „JPresswood“ nauja presuotų padėklų blokelių gamykla Marijampolės apskrityje, kuriai suteiktas 77,2 mln. eurų finansavimas. Projektas leis diegti žiediškumo sprendimus, modernizuoti gamybą procesus ir sukurti 150 naujų darbo vietų.
G. Gečiauskienės teigimu, regionuose jau kurį laiką matyti nuoseklus poslinkis link modernių ir efektyvių veiklos sprendimų, o tai atsispindi ir didesnio finansavimo poreikyje. Per tris 2025 m. ketvirčius regionuose ILTE didesnį nei 20 mln. eurų finansavimą suteikė 4 projektams, dar 2 projektai gavo per 10 mln. eurų, o 3 projektams skirtas daugiau kaip 5 mln. eurų finansavimas.
„Regionuose matome vis brandesnį požiūrį į modernizaciją – įmonės investuoja į technologijas, kurios prieš dešimtmetį buvo būdingos tik didiesiems pramonės centrams. Tokios tendencijos rodo, kad Lietuvos ekonominės galios centrai tampa vis labiau išskaidyti, verslai ir pramonės įmonės pasiskirsto visoje Lietuvoje“, – pabrėžia ji.
Reklama
