Didžiausios Baltijos šalyse biometano gamyklos statybas finansavo LKU kredito unijų grupė

Visai netrukus Pasvalio rajone, Daičiūnų kaime, pilnu pajėgumu veiklą pradės žemės ūkio bendrovės „Vaškai biomethane“ projektas – biodujų gamybos ir biometano valymo infrastruktūros gamykla. Tai bus didžiausia galvijų virškinimo metu susidarančių atliekų perdirbimo gamykla Baltijos šalyse ir viena didžiausių Europoje. Projektą finansavo LKU grupės narė Panevėžio kredito unija kartu su grupę prižiūrinčia Lietuvos centrine kredito unija (LCKU).

Reklama

Tvarių sprendimų poreikis

Šiandien tvarūs sprendimai tampa prioritetu visose pramonės ir žemės ūkio srityse. Viena pagrindinių problemų – galvijų mėšlas ir srutos, kurios išskiria metaną. Būtent metanas yra viena stipriausių šiltnamio efektą sukeliančių dujų. Atsižvelgdama į Europos Sąjungos keliamus reikalavimus mažinti CO2 emisijas, bendrovė „Vaškai biomethane“ pasirinko inovatyvų sprendimą – statyti modernią biometano gamyklą.

Bendrovės „Vaškai biomethane“ vadovas Darius Linkevičius sako, kad gamykla leis tvariai perdirbti gyvulinės kilmės atliekas – mėšlą ir srutas – iš vienų didžiausių pieno ūkių Lietuvoje, veikiančių Šiaurės Lietuvos regione, ir taip prisidės prie žaliųjų sprendimų. Planuojama, kad moderni keturių reaktorių gamykla kasmet pagamins apie 13,5 mln. kubinių metrų biodujų ir 7,6 mln. kubinių metrų biometano. Didžioji dalis – daugiau nei 60 proc. – žaliavos į gamyklą bus tiekiama tiesiai iš Pasvalio žemės ūkio bendrovės „Vaškai“, kurioje auginama per 5 300 karvių.

D. Linkevičius pažymi, kad inovatyvi biometano gamykla ne tik mažins anglies dvideginio emisiją, bet ir prisidės prie kitų problemų sprendimo. „Po gyvulinės kilmės atliekų perdirbimo likusi medžiaga bus naudojama kaip aukštos kokybės trąša ir grįš atgal į laukus, kaip kur kas palankesnė aplinkai alternatyva, neskleidžianti nemalonaus kvapo ir greičiau pasisavinama dirvos“, – priduria jis.

Gamyklos produkcija turės žaliąjį sertifikatą, patvirtinantį, kad biometanas gaminamas laikantis aukščiausių tvarumo standartų. Aukštos kokybės dujos bus tiekiamos į europinį dujotiekį, daugiausia į Vokietijos ir Olandijos rinkas.

Kredito unijų indėlis į inovatyvius sprendimus

Pasak D. Linkevičiaus, šis projektas yra įrodymas, kad su patikimu finansų partneriu regionuose taip pat galima sėkmingai įgyvendinti didelio masto tvarius projektus.

„Su Panevėžio kredito unija nusprendžiau bendradarbiauti todėl, kad bankai negalėjo pasiūlyti lankstesnių sprendimų. Kredito unijos specialistai atvyko į bendrovę, suprantamai paaiškino finansavimo procesą, įvertino projekto svarbą ir operatyviai priėmė sprendimą“, – savo patirtimi dalijasi Darius Linkevičius. Jis pabrėžia, kad kredito unijos asmeninis požiūris ir greita reakcija buvo pagrindiniai veiksniai, lėmę pasirinkimą finansiniu partneriu pasirinkti būtent Panevėžio kredito uniją. Ši, kartu su Lietuvos centrine kredito unija (LCKU), projekto įgyvendinimui suteikė 7 mln. eurų finansavimą.

„Esame įsipareigoję remti inovatyvius ir reikšmingus projektus, svarbius ne tik vietinei bendruomenei, bet ir visos šalies ekonomikai. Ir nors teigiamas finansavimo sprendimas neatsirado savaime – aktyviai bendradarbiavome su projekto vykdytojais, vertinome rizikas, kalbėjomės su ekspertais – procesas leido sukurti tikrą sinergiją ir, tikiu, ilgalaikį bendradarbiavimą su klientu“, – sako Panevėžio kredito unijos vadovas Kazimieras Antanynas.

Pašnekovas priduria, kad kredito unijos siekia užtikrinti tiek didelių, tiek mažesnių projektų sėkmę: „Mums svarbu ne tik finansuoti projektus, bet ir domėtis jų perspektyva, ateitimi ir poveikiu visuomenei“, – sako jis.

LCKU vadovas Mindaugas Vijūnas sako, kad kredito unijų sektorius reikšmingai prisideda prie žemės ūkio iššūkių sprendimų, ypač tvarumo ir inovacijų diegimo srityse. „Nors projektas buvo sudėtingas tiek dėl savo apimties, tiek dėl struktūros, Panevėžio kredito unija kartu su LCKU sutelkė jėgas ir pademonstravo profesionalumą įvairiuose lygmenyse. Lankstumas ir individualūs sprendimai leido užtikrinti sėkmę finansuojant šį projektą. Džiaugiamės galėdami būti tarptautinio lygio technologijų diegimo Lietuvoje dalis“, – sako M. Vijūnas.