Euroapotheca – viena didžiausių vaistinių grupių Lietuvoje ir Baltijos šalyse

Vaistinė daugeliui yra labai paprasta vieta. Užeinama tada, kai prireikia. Kai skauda. Kai baigiasi kraujospūdžio tabletės. Kai vaikui pakyla temperatūra šeštadienio vakarą.

Reklama

Retas susimąsto, kas stovi už to langelio, už lentynų, už kompiuterio ekrane matomų likučių. Ir dar rečiau – kokio dydžio struktūra visa tai laiko kartu.

Euroapotheca – viena didžiausių vaistinių grupių Lietuvoje ir Baltijos šalyse. Pavadinimas nėra kasdien girdimas, nes klientai dažniau pažįsta „Eurovaistinę“ ar kitus vietinius prekės ženklus. Tačiau būtent ši grupė jungia skirtingas įmones Lietuvoje, Latvijoje ir Estijoje.

Didelė sistema, kuri iš pirmo žvilgsnio beveik nematoma.

Nuo vienos rinkos iki viso regiono

Viskas prasidėjo Lietuvoje dar 1998 metais, kai buvo įkurtas „Eurovaistinės“ tinklas. Tuo metu farmacijos rinka atrodė visai kitaip. Daug mažų, pavienių vaistinių. Skirtingos kainos. Ribotas pasirinkimas.

Per laiką atsirado aiškesnė struktūra, centralizuotas tiekimas, bendros IT sistemos. Vėliau žingsnis po žingsnio veikla persikėlė ir į Latviją bei Estiją. Taip susiformavo platesnė grupė, šiandien žinoma kaip „Euroapotheca“.

Baltijos šalys nėra didelė rinka. Apie šeši milijonai gyventojų visose trijose valstybėse. Skaičius nedidelis, ypač lyginant su Vakarų Europa. Todėl mastas čia svarbus. Be jo būtų sunku išlaikyti efektyvią logistiką ar derybines pozicijas su tarptautiniais vaistų tiekėjais.

Ką iš tikrųjų reiškia „viena didžiausių“

Lietuva – pirmoji iš Baltijos šalių, kurioje galima įsigyti nereceptinius vaistus internetu

Ši frazė dažnai skamba kaip reklaminis teiginys. Tačiau už jos slypi gana paprasti dalykai: šimtai vaistinių, tūkstančiai darbuotojų, milijonai aptarnaujamų klientų per metus.

Reklama

Tai reiškia, kad beveik kiekviename didesniame Lietuvos mieste galima rasti šiam tinklui priklausančią vaistinę. Daugelyje mažesnių miestelių – taip pat. Kai kur ji gali būti viena iš kelių, kai kur – vienintelė platesnį asortimentą turinti vaistinė.

Didelis tinklas leidžia valdyti prekių likučius centralizuotai. Jei vienoje vietoje trūksta konkretaus vaisto, dažnai jį galima greitai perkelti iš kitos. Kartais tai smulkmena. Kartais – labai svarbu, ypač kai kalbama apie lėtinių ligų gydymą.

Tokiu mastu veikianti vaistinių grupė Lietuvoje ir Baltijos šalyse tampa ne tik verslu, bet ir infrastruktūros dalimi. Lygiai taip pat kaip degalinės ar prekybos tinklai. Tik čia kalba eina apie sveikatą.

Kasdienybė už prekystalio

Farmacijos specialistas vaistinėje dažnai tampa pirmu žmogumi, į kurį kreipiamasi susirgus. Ne visada iš karto registruojamasi pas gydytoją. Kartais pirmiausia norisi paklausti: ar tai rimta? Ar užteks sirupo? Ar reikia antibiotikų?

Didelė grupė, tokia kaip „Euroapotheca“, turi galimybę organizuoti vidinius mokymus, atnaujinti darbuotojų žinias, užtikrinti bendras konsultavimo gaires. Tai svarbu, nes vaistų rinka nuolat keičiasi. Atsiranda naujų preparatų, keičiasi kompensavimo tvarka, atnaujinamos gydymo rekomendacijos.

Tačiau jokios sistemos nepakeičia žmogiško santykio. Vieni klientai ateina su aiškiu receptu ir skuba. Kiti nori pasikalbėti, pasitikslinti, kartais tiesiog nusiraminti. Šis aspektas sunkiai išmatuojamas skaičiais.

Elektroninė prekyba ir skaitmeniniai sprendimai

Pastaraisiais metais internetinė prekyba sveikatos prekėmis tapo įprasta. Ne visi vaistai gali būti parduodami internetu – receptiniai preparatai turi griežtus apribojimus. Tačiau maisto papildai, kosmetika, medicinos priemonės sudaro didelę dalį apyvartos.

„Euroapotheca“ per savo valdomus tinklus vysto e. parduotuves, kurios integruotos su fizinėmis vaistinėmis. Galimybė užsisakyti internetu ir atsiimti artimiausioje vaistinėje tapo kasdienybe. Ypač tiems, kurie nori išvengti eilių ar iš anksto rezervuoti retesnį preparatą.

Skaitmeninės lojalumo programos, asmeniniai pasiūlymai, priminimai apie pasibaigiančius vaistus – visa tai jau seniai nebėra naujiena. Jaunesniems klientams tai natūralu. Vyresniems kartais reikia pagalbos, bet ir jie po truputį pripranta.

SBA projekte „Urban HUB“ Vilniuje ir Kaune įsikurs „Camelia“ vaistinės

Konkurencija – tyliai, bet nuolat

Lietuvos vaistinių rinka nėra tuščia. Veikia keli dideli tinklai ir nemažai nepriklausomų vaistinių. Kainų skirtumai, ypač kompensuojamųjų vaistų segmente, dažnai minimalūs, nes kainodara reguliuojama valstybės.

Didesnė konkurencija vyksta nereceptinių vaistų, papildų, kosmetikos srityje. Čia svarbūs tiekimo susitarimai, akcijos, lojalumo sistemos. Didelė grupė gali derėtis dėl geresnių sąlygų su gamintojais, nes užsakymų apimtys didelės.

Kita vertus, mažesnės vaistinės neretai pasiūlo artimesnį ryšį su vietos bendruomene. Pastovūs klientai, pažįstami veidai. Rinka gyva, o pusiausvyra nuolat kinta.

Reguliavimas ir atsakomybė

Farmacijos sektorius yra vienas griežčiausiai reguliuojamų. Receptinių vaistų kainos, kompensavimo sąrašai, reklamos ribojimai – visa tai detalizuota teisės aktuose.

Didelė vaistinių grupė turi atitikties specialistus, teisininkus, vidines kontrolės sistemas. Tai padeda išvengti klaidų, bet kartu sukuria ir nemažą administracinę naštą.

Be to, visuomenėje periodiškai kyla diskusijų apie vaistinių tinklų dydį, konkurenciją, galimą mažų vaistinių išstūmimą. Vienareikšmių atsakymų čia nėra. Regionuose nepriklausomos vaistinės vis dar išlieka svarbios, ypač mažesnėse gyvenvietėse. Vaistininkų įtampai sumažinti – trumpesnis darbo laikas ir nemokamos psichologų konsultacijos

Socialinė dimensija

Vaistinė nėra tik prekybos vieta. Dažnai joje matuojamas kraujospūdis, teikiamos konsultacijos dėl cukraus kiekio kraujyje, organizuojamos informacinės kampanijos apie skiepus ar sezonines ligas.

Per savo tinklus „Euroapotheca“ dalyvauja įvairiose prevencinėse iniciatyvose. Kartais tai didesnės nacionalinės akcijos, kartais – vietinės partnerystės su savivaldybėmis ar pacientų organizacijomis.

Tokios veiklos retai atsiduria pirmuosiuose laikraščių puslapiuose, bet jos vyksta. Ypač regionuose, kur sveikatos paslaugų prieinamumas gali būti ribotas.

Darbuotojai – didžiausia sistemos dalis

Be farmacijos specialistų visa struktūra netektų prasmės. Vaistininkų ir farmakotechnikų darbas reikalauja ne tik žinių, bet ir kantrybės. Intensyvus sezonas, eilės, emocingi klientai.

Didelė grupė gali pasiūlyti karjeros galimybes, vidinius mokymus, perkėlimus tarp miestų ar net šalių. Tai patrauklu daliai specialistų. Kiti labiau vertina mažesnę, šeimynišką aplinką nepriklausomose vaistinėse.

Abi pusės turi savo logiką. LAT priėmė nagrinėti precedento neturinčią bylą

Euroapotheca Baltijos kontekste

Gyventojų senėjimas Baltijos šalyse didina vaistų poreikį. Lėtinės ligos, ilgalaikis gydymas, sudėtingesni terapiniai režimai. Tuo pačiu kyla klausimų dėl sveikatos sistemos finansavimo ir vaistų prieinamumo.

Tokioje aplinkoje „Euroapotheca – viena didžiausių vaistinių grupių Lietuvoje ir Baltijos šalyse“ tampa reikšminga tiekimo grandinės dalimi. Jei sutrinka logistika ar atsiranda konkretaus preparato trūkumas Europoje, poveikis jaučiamas ir čia.

Didelė struktūra leidžia diversifikuoti tiekėjus, planuoti atsargas, tačiau visiškai išvengti rizikų neįmanoma. Pastarieji metai parodė, kad globalios tiekimo grandinės gali būti trapesnės nei manyta.

Galiausiai – paprastas žmogus

Visos strategijos, IT sistemos, derybos su gamintojais galiausiai susiveda į vieną momentą: žmogus stovi prie langelio ir laukia atsakymo.

Ar šis vaistas tiks?
Ar galima derinti su kitais?
Kiek laiko vartoti?

Tą akimirką svarbi ne grupės apyvarta ir ne rinkos dalis. Svarbus aiškus, paprastas paaiškinimas.

„Euroapotheca“ kaip viena didžiausių vaistinių grupių Lietuvoje ir Baltijos šalyse veikia būtent tokiame kasdienybės lygyje. Dažnai nepastebimai. Be didelių pareiškimų.

Durys užsidaro vakare. Šviesos užgęsta. O ryte viskas prasideda iš naujo – su naujais receptais, naujais klausimais ir tais pačiais paprastais dalykais, dėl kurių vaistinė išlieka svarbi.

„Camelia“ pristato naują darbdavio įvaizdžio kampaniją, kurios centre – komandos vienybė