Paskelbta
3 metai prieš-
Lietuvos finansinių technologijų („Fintech“) sektoriaus vystymasis per artimiausius penkerius metus turėtų įgauti dar didesnį pagreitį, o galutinis tikslas yra tapti tarptautiniu mastu pripažįstamu aukštos pridėtinės vertės Europos „Fintech“ centru. Tai numatyta 2023–2028 m. Lietuvos „Fintech“ sektoriaus plėtros gairėse, kurias su partneriais parengė ir šiandien pristatė Finansų ministerija.
Renginyje Finansų ministerijos, Lietuvos banko, VšĮ „Investuok Lietuvoje“, VšĮ „GO Vilnius“, „Rockit“, BCCS klasterio, asociacijos „Fintech Hub LT“ ir asociacijos „Infobalt“ atstovai pasirašė Memorandumą dėl 2023–2028 metų finansinių technologijų sektoriaus plėtros Lietuvoje veiksmų plano vykdymo. Memorandumas numato, kad bendromis pastangomis valstybės institucijos ir rinkos dalyviai sieks gairėse užsibrėžto pagrindinio tikslo.
„Per pastaruosius šešerius metus šalyje pasiekėme tikrą „Fintech“ sektoriaus proveržį, o šio sektoriaus tolesnė kokybinė plėtra yra vienas iš mūsų prioritetų. Todėl siekiame ne tik stiprinti Lietuvos kaip regioninio finansinių technologijų centro poziciją, bet keliame tikslą, kad mūsų šalis būtų visuotinai pripažįstama kaip Europos aukštos pridėtinės vertės „Fintech“ centras. Kartu su partneriais parengtos šio sektoriaus plėtros gairės numato esminius darbus, reikalingus šio tikslo įgyvendinimui“, – sakė finansų ministrė Gintarė Skaistė.
Pasak ministrės, sėkmingai ir tvariai sektoriaus plėtrai svarbu užtikrinti kokybinę sektoriaus plėtrą, kompetencijų ir talentų ugdymą bei rizikų valdymą ir didėjančią įmonių brandą. Taip pat bus siekiama į Lietuvą pritraukti inovatyvius sprendimus siūlančias įmones bei didinti Lietuvos, kaip jurisdikcijos, žinomumą.
Skatinant kokybinę sektoriaus plėtrą Finansų ministerija išanalizuos įmonėms kylančias kapitalo pritraukimo problemas (ypač vėlesnėse įmonių augimo stadijose) ir, esant poreikiui, pasiūlys galimus sprendimo būdus – pavyzdžiui, pritraukiant tarptautinius investuotojus, didinant INVEGOS paramos verslui priemonių apimtį ar geriau išnaudojant Europos Sąjungos ir kitų fondų teikiamas galimybes.
Finansinių technologijų rinkai yra gyvybiškai svarbus pakankamas aukštos kvalifikacijos talentų kiekis. Todėl ketinama stiprinti bendradarbiavimą su aukštojo mokslo įstaigomis, kurių nemaža dalis jau inicijavo programas ar kursus, skirtus „Fintech“ reikalingiems specialistams rengti – tai leistų išlaikyti stabilų ir tvarų sektoriaus augimą ateityje sumažinant profesionalių darbuotojų trūkumo tikimybę.
Siekiant geriau valdyti galimas „Fintech“ rizikas, bus daugiau dėmesio skiriama mokymams, konsultacijoms – tai padidins reguliavimo reikalavimų aiškumą ir įmonių brandą. Taip pat numatoma stiprinti kylančių rizikų – pinigų plovimo, teroristų finansavimo, kibernetinio sukčiavimo ir kitų – valdymą bei gerinti valstybės institucijų bendradarbiavimą ir informacijos keitimąsi.
Viena didžiausių Lietuvos stiprybių – artimas ir atviras valstybės institucijų bei rinkos dalyvių bendradarbiavimas sprendžiant kylančias problemas ir siekiant užsibrėžtų tikslų. Pakartoti šią Lietuvos sėkmės istoriją kitoms šalims bus sunku – tai rodo ir Finansų ministerijos parengtas penkerių metų „Fintech“ plėtros Lietuvoje veiksmų planas, kurį sudaro 59 priemonės ir kurias įgyvendins net 26 suinteresuotos šalys – valstybės institucijos, viešosios įstaigos ir asociacijos.
„Gairių ir jų įgyvendinimo plano parengimas bei derinimas subūrė geriausius šalies ekspertus, rinkos ir Lietuvos institucijų atstovus, o bendro darbo rezultatas – dokumentas, kuris brėžia ilgalaikius nacionalinius ir tarptautinius tikslus visam sektoriui“, – sako G. Skaistė.
Artimiausių penkerių metų „Fintech“ sektoriaus plėtros Lietuvoje gairės yra svarbios finansinių technologijų ekosistemos plėtrai bei licencijuotiems dalyviams, technologinėms įmonėms, viešojo sektoriaus institucijoms ir daugeliui kitų.
Europos žaliosios sostinės titulas tapo proga pasauliui iš naujo atrasti Vilnių
Kauno LEZ stebi Lietuviško kapitalo įmonių suaktyvėjimą – pritraukti 6 nauji projektai
2025 m. – rekordiniai metai Lietuvos „fintech“ sektoriui
Globalus investicijų lėtėjimas: kaip Lietuva gali laimėti permainų laikotarpiu?
„Rockit“ atkeliauja į Kauną: dar daugiau erdvės inovacijas kuriantiems startuoliams
FATF gairės: ką Lietuvos fintech įmonės turės pakeisti 2026 m.?
Vilnius – tarp pasaulio čempionų: dalijimosi ekonomikos indekse nusileidžia tik vienam miestui
Lietuva ir Jungtiniai Arabų Emyratai dar labiau stiprina ekonominius ryšius
Dirbtinio intelekto ir skaitmeninės tapatybės patvirtinimo vaidmuo Lietuvos AML atitikties srityje


Naudingos nuorodos:
Padangos
Naudotos knygos
Fejerverkai Kaune
-->Čia gali būti Jūsų nuoroda <--
Reklama
Reklama
Sausio 28–29 dienomis Prezidento Gitano Nausėdos kvietimu Lietuvoje lankėsi Danijos karališkosios šeimos atstovai. Ketvirtadienį vizito metu karališkosios šeimos atstovai dalyvavo...
„Telia Lietuva“ vardas Lietuvoje girdimas kasdien. Kartais kaip interneto tiekėjas, kartais kaip darbdavys, kartais – kaip technologinis fonas, kurio net...
„Philip Morris Lietuva“ vardas šalies kontekste skamba jau kelis dešimtmečius. Daugeliui jis siejasi su tabako pramone, kitiems – su viena...
Ausinės šiandien tapo beveik nematomu kasdienybės atributu. Jos naudojamos kelyje, darbe, namuose, sportuojant, ilsintis. Kartais – kelias valandas per dieną....
Išmanusis telefonas seniai tapo pagrindine kamera daugeliui žmonių. Jis visada šalia, nereikalauja pasiruošimo, o nuotraukos iškart atsiduria ekrane. Kartais labai...
Kraujospūdžio matavimas ilgą laiką buvo siejamas su gydymo įstaigomis. Kabinetas, kėdė, manžetė ant žasto ir keli tylūs laukiantys momentai. Šiandien...
Alkoholio kontrolė – jautri tema tiek vairuotojams, tiek darbdaviams. Net ir nedidelė promilių paklaida gali lemti ne tik baudą ar...
Belaidės ausinės atsirado tyliai. Iš pradžių kaip keistas aksesuaras, kurį visi pastebi. Vėliau – kaip įprastas daiktas kišenėje, kuprinėje, sportinėje...