G. Verbickaitė: mokesčių reforma sukėlė daug kalbų, bet dialogo nebuvo

Daugiau nei tris mėnesius trukusios diskusijos dėl mokesčių reformos šiandien pasibaigė Seime, kuriame buvo patvirtinta antroji jos siūlomų įstatymų dalis. Politikai apsisprendė – be kitų pakeitimų, nuo kitų metų sausio įsigalios ir papildomas 25 proc. gyventojų pajamų mokesčio (GPM) tarifas.

Reklama

Startuolių asociacijos „Unicorns Lithuania“ vadovės Gintarės Verbickaitės teigimu, didesnis GPM progresyvumas ir individualios veiklos apmokestinimo priartinimas prie darbo santykių gali reikšmingai pakenkti savarankiškai veiklai ir privačiai iniciatyvai, paskatinti šešėlinę ekonomiką ir sumažinti ekonomikos produktyvumą.

„Nepaisant verslo bendruomenės perspėjimų dėl žalos ekonomikos augimui, Seimas pritarė didesniam GPM progresyvumui ir visų pajamų rūšių sumavimui. Vis tik buvo atsižvelgta į dalį bendruomenės pateiktų pasiūlymų: teigiamai vertiname 36 proc. GPM tarifo atsisakymą pajamoms virš 120 VDU, minimalią 350 eurų lengvatą darbdavio apmokamam darbuotojo sveikatos draudimui, bei tai, kad opcionai nebuvo įtraukti į progresinį apmokestinimą. Svarbu ir tai, kad dividendams, o taip pat pajamoms, gautoms iš akcijų, jei jos įsigytos anksčiau nei prieš 5 metus, bei pajų pardavimo ne per investicinę sąskaitą bus taikomas 15 proc. GPM tarifas“, – sako G. Verbickaitė.

Anot jos, nors mokesčių reforma pradžioje buvo pristatoma kaip būdas surinkti papildomas lėšas krašto gynybai, tačiau vėliau buvo pereita prie socialinio teisingumo argumentų.

„Verslas sutinka dėl papildomo finansavimo gynybai poreikio – būtent verslo įmonės tam susivienijo pernai pavasarį ir įtikino politikus bei visuomenę didinti mokesčius bei skirti 4 proc. nuo BVP gynybai. Tačiau manome, kad mokesčių reforma, ypač tokia transformuojanti kaip ši, turi būti išdiskutuota, o jos poveikis ekonomikai kruopščiai įvertintas. Nors dėl jos buvo daug kalbų, deja, konstruktyvaus dialogo iš rengėjų bei priėmėjų pusės pasigedome. Net ir visų planuojamų papildomai surinktų mokesčių dabartiniams gynyboms poreikiams neužtektų, be to, jau nebeaišku, kokia jų dalis ir kam tiksliai bus skirta“, – sako G. Verbickaitė. Lietuvos startuoliai skaičiais ir faktais

G. Verbickaitė taip pat akcentuoja, kad pastaraisiais metais Lietuva pritraukia mažiau užsienio kapitalo investicijų, o potencialiems investuotojams naujienos apie padidintą pelno mokestį ir darbo santykių apmokestinimą bei skubiai, be išsamaus poveikio vertinimo vykdomas mokestines reformas siunčia neigiamus signalus. Planuojama mokesčių reforma – didesnės knygų kainos, mažesnis kultūros prieinamumas

„Investuotojai rinkdamiesi lokaciją vertina daugybę faktorių. Lietuva jau yra praradusi investicinį patrauklumą dėl geopolitinės situacijos. O dabar dar siunčiame žinutę, kad, esant kvalifikuotų darbuotojų trūkumui, darbo atlygiui iki šiol taikę ne pačius konkurencingiausius mokesčius, juos didiname dar labiau“, – sako G. Verbickaitė. Gintarė Verbickaitė. Kokią kainą mokėsime už GPM pakeitimus?

Jos teigimu, aukštos kvalifikacijos talentai gali rinktis dirbti bet kurioje šalyje ar nuotoliu, tad norint juos pritraukti ir išlaikyti būtent Lietuvoje, didesnius kaštus teks prisiimti verslui.

„Lietuvoje surenkamų mokesčių ir BVP santykis per pastarąjį dešimtmetį išaugo nuo 28 proc. 2014 metais iki 33 proc. pernai. Matome grėsmę, kad mokesčių kėlimas gali sustabdyti šias tendencijas, o nepalankaus scenarijaus atveju mokesčių gali būti surinkta ne daugiau, kaip tikimasi, o netgi mažiau “, – teigia G. Verbickaitė.

Reklama

Pasak jos, kol ekonomika auga, lengva įsivaizduoti, kad toks pagreitis išliks, o remiantis į jį – planuoti artimą ateitį ir būsimus biudžetus. Kelyje link saulės energetikos proveržio pametėme bendrą kryptį

„Įvertinus, kad regione ir globaliai veikia daugybė neigiamų veiksnių, galinčių mūsų ekonomikos augimą stabdyti, patys turėtume dėti dar daugiau pastangų ją skatinant. Startuoliai ir technologijų įmonės Lietuvoje savo pavyzdžiu rodo, kokį potencialą turi aukštą pridėtinę vertę kuriantis verslas: per 7 metus šio sektoriaus sumokėti mokesčiai išaugo nuo 41 mln. eurų iki 477 mln. eurų – daugiau nei 11 kartų. Ši mokesčių reforma tokią tendenciją gali reikšmingai pakeisti“, – sako G. Verbickaitė.

Naujausi valdančiųjų planai – reali žala Lietuvos ekonomikai