Google: projektai, kuriuos kompanija nutraukė dėl per didelio rizikingumo

Kartais atrodo, kad Google yra tarsi didžiulis laboratorinis indas, kuriame verda dešimtys, o gal ir šimtai eksperimentų. Vieni jų pavyksta – kaip „Gmail“ ar, tarkim, „Google Maps“. Kiti tyliai dingsta, palikdami tik miglotus pėdsakus technologijų žiniasklaidos archyvuose. Ir vis dėlto įdomiausia – ne tie eiliniai uždarymai, kurie nutinka dėl banalios priežasties „mažas susidomėjimas“, bet projektai, kuriuos pati kompanija nutraukė todėl, kad jie tapo pernelyg rizikingi.

Reklama

Ši istorija nėra vien apie inovacijas. Ji labiau apie savikontrolę, apie baimes, kurių technologijų gigantai paprastai neafišuoja, ir apie tą ypatingą Google vidinį instinktą laiku sustoti. Arba bent jau bandyti sustoti.

Šiame tekste bandoma atsekti kelis tokius projektus – tuos, kurie turėjo ambiciją pakeisti pasaulį, bet galų gale buvo sustabdyti, nes rizika tapo sunkiau valdoma nei pažadas.

Autonominės transporto priemonės: kai pažadas aplenkė realybę

Google autonominių automobilių istorija – tarsi Silicio slėnio epas. Pradėtas su tikėjimu, kad kelių saugumas taps algoritmų reikalas, o ne žmogaus refleksų testas, projektas „Google Self-Driving Car“ (vėliau tapęs „Waymo“) daugelį metų buvo laikomas vienu ambicingiausių kompanijos žingsnių.

Ir iš tiesų, pirmieji bandymai 2009–2012 m. atrodė taip, lyg Google suprato kažką, ko nesupranta niekas kitas. Maži „košiniai“ automobiliai, tyliai riedantys Mountain View gatvėmis, tapo ateities simboliu.

Bet kuo toliau, tuo aiškiau darėsi, kad technologija juda greičiau nei pats pasaulis.

Saugumas tapo Achilo kulnu

Google viduje ne kartą buvo kalbama (taip vėliau pasakojo buvę inžinieriai), kad net jei algoritmas vairuoja geriau nei vidutinis žmogus, visuomenė jam taiko kitokius standartus. Viena klaida, viena netinkamai sureaguota situacija – ir viskas virsta politiniu skandalu, o ne technine problema.

Buvo istorijų apie situacijas, kai automobilis „užsirakindavo“, nes negalėdavo priimti sprendimo tarp kelių neidealių variantų. Žmogus tokiu atveju dažniausiai tiesiog rizikuoja – paspaudžia stabdį ar duoda daugiau greičio. AI taip elgtis negali.

Šios dilemos galiausiai paskatino Google pasukti saugesniu keliu: autonominės technologijos nebuvo nutrauktos, bet projektas buvo atskirtas į atskirą įmonę, o Google pati nustojo jį stumti kaip savo pagrindinę inovaciją. Tai buvo subtilus, bet labai aiškus ženklas: rizika tapo per didelė, kad ją galėtų nešti vienas prekės ženklas.

Reklama

„Project Ara“ – modulinio telefono idėja, kuri sugriuvo nuo savo ambicijų

„Project Ara“ buvo tarsi pažadas atiduoti vartotojams valdžią. Telefono galėtum nesikeisti kas dvejus metus – tiesiog pakeistum kameros modulį, bateriją, garsiakalbį. Savotiškas LEGO technologijų pasaulyje. Atrodė genialu. Ekologiška. Netgi šiek tiek romantiška.

Sudėtingumas, kuris tapo rizika

Problema tokia paprasta, kad net juokinga: modulinis telefonas turėjo būti pernelyg tobulas, kad iš viso galėtų egzistuoti. Komponentų jungtys kėlė galvos skausmą, saugumas tapo painiu galvosūkiu, o partneriai nenorėjo investuoti į modulį, kuris gal ir niekada nebus naudojamas.

Be to, kompanijos viduje nerimą kėlė ir kita rizika: jei vartotojas pats susirenka savo telefoną, kas atsakingas už jo saugumą? Kas kaltas, jei „trečiosios šalies“ modulis sukelia perkaitimą ar duomenų nutekėjimą?

Galiausiai 2016 m. projektas buvo tyliai sustabdytas. Oficiali priežastis – būtinybė „koncentruotis į paprastesnius produktus“. Neoficialiai – perdėtas rizikingumas, tiek techninis, tiek reputacinis.

„Google Glass“ – vizija, kuri gąsdino labiau nei žavėjo

Jei reikėtų rinkti visų laikų labiausiai poliarizuojantį Google projektą, „Google Glass“ turbūt laimėtų be didesnės konkurencijos. 2012-aisiais pristatyti akiniai buvo pristatyti kaip nauja gyvenimo forma. Galėjai vaikščioti gatve, fotografuoti, skaityti žinutes, gauti navigaciją – viskas akies mirksniu, be telefono. Atrodė, kad čia prasideda kitas XXI amžiaus technologinis etapas.

Privatumo bomba

Tačiau buvo viena problema. Toks žingsnis peržengė nerašytą ribą, kurią dauguma technologijų kūrėjų instinktyviai jaučia: žmonės nenori, kad juos nuolat filmuotų. Ypač kitų žmonių akinių kampeliai. Širdies formos oro balionas kvies atvykti į Vilnių

Viešose vietose „Glass“ savininkai buvo vadinami „glassholes“, baruose jiems draudė įeiti, kino teatruose iš karto kilo panika dėl piratavimo.

Ir tada Google susidūrė su rizika, kurios nebuvo numatę: jei visuomenė projektą priima kaip grėsmę, jokios technologinės inovacijos jo neišgelbės.

Kompanija galiausiai nusprendė projektą transformuoti į siauresnį, verslo segmentui skirtą įrankį. Kitaip tariant, „Glass“ nebuvo uždarytas dėl techninių problemų. Jį uždarė visuomenės baimė – tokia stipri, kad Google nusprendė nesipriešinti.

Balionai danguje – „Project Loon“ ir nenumatyta geopolitinė rizika

Kartais Google projektai atrodo lyg iš mokslinės fantastikos. Vienas tokių buvo „Project Loon“ – milžiniški helio balionai, sklandantys stratosferoje ir teikiantys interneto ryšį atokiausioms pasaulio vietoms.

Idėja nuostabi. Vaizdas – dar įspūdingesnis. Ilgai lauktą sulenkiamą „Samsung“ išmanųjį galima įsigyti ir Lietuvoje

Tačiau po kelerių metų bandymų projektas buvo sustabdytas. Oficialiai – dėl nepakankamo komercinio modelio. Neoficialiai – dėl rizikų, kurių neįmanoma valdyti.

Balionas nėra tik balionas

Stratosferoje sklandantis objektas automatiškai tampa geopolitiniu klausimu. Kiekviena valstybė turi savo oro erdvę. Kiekviena turi savo saugumo protokolus. O balionai, net jei jie komerciniai, kartais nuskrenda ten, kur neturėtų. Buvo atvejų, kai „Loon“ balionai atsidūrė netikėtose šalies teritorijose, sukeldami diplomatinį nerimą.

Jau nekalbant apie tai, kad valdyti kelias dešimtis ar šimtus tokių objektų reiškia prisiimti atsakomybę už bet kokį įvykį – nuo aviacijos incidento iki netinkamo nusileidimo kaimo viduryje.

Galiausiai kompanija pripažino: rizika per didelė, o priežastis – ne technologinė, o politinė ir logistinė.

Genetiniai eksperimentai – „Google Genomics“ ir atsitraukimas į saugesnį kampą

Dar vienas mažiau žinomas, bet itin ambicingas projektas – „Google Genomics“ (vėliau susijungęs su kitomis iniciatyvomis ir sumažintas iki labiau infrastruktūrinio sprendimo).

Kompanijos idėja buvo didelė: kurti platformą, galinčią saugoti ir analizuoti žmonių genetinius duomenis debesyje. Tokį genetinių duomenų „Google Drive“.

Etika ir teisinė rizika

Google inžinieriai kūrė technologiją, bet paraleliai kilo visai kita problema – kas atsakingas už duomenų apsaugą? Kiekviena valstybė turi savo ribojimus, kiekviena bioetikos komisija – savo poziciją. Dujų balionas gali tapti namų praradimo priežastimi

Be to, vartotojai vis dar sunkiai priima mintį, kad jų genetinis kodas galėtų būti laikomas tokios didelės korporacijos serveriuose. Net jei šie serveriai patikimi.

Viduje vis garsiau buvo keliamas klausimas: ar verta žengti į sritį, kur vienas pažeidimas gali sukelti globalų skandalą ir daugybę teisminių ginčų?

Galiausiai Google nusprendė atsitraukti ir palikti šią sritį labiau akademinėms ir biotechnologijų įmonėms, o ne masinei infrastruktūrai.

„Google Health“ – pernelyg jautrus laukas net ir technologijų gigantui

Sveikatos duomenys yra jautriausi duomenys, kokius tik galima turėti. O Google, bent jau tam tikru metu, norėjo tapti centrine platforma jų valdymui.

Projekto tikslas buvo ambicingas: sukurti universalią sistemą, kuri sujungtų medicininius įrašus, gydytojų duomenis, diagnostiką ir naudotojo istoriją.

Tačiau, kaip paaiškėjo, ambicija yra viena, o realios rizikos – visai kas kita.

Nepasitikėjimas, kurio niekaip nepavyko įveikti

Vartotojai ir teisininkai nenorėjo, kad Google turėtų prieigą prie jų ligų istorijų. Partneriai nerimavo, kad technologijų kompanija supras jų vidinę struktūrą geriau nei jie patys.

Visa tai sukūrė tokį įtampos lauką, kad projektas buvo sustabdytas ne todėl, jog neveikė, o todėl, kad tapo politiškai ir etiškai pernelyg pavojingas. Gera dovana – skrydis oro balionu

Vėliau Google bandė grįžti į sveikatos sritį mažesniais žingsniais, bet tokio masto projekto kaip pirmasis „Google Health“ analogų nebeliesdavo.

Kodėl Google kartais sustoja?

Visuose šiuose projektuose yra kažkas bendro. Ne tai, kad jie buvo blogi ar neįgyvendinami. Priešingai – dauguma jų buvo revoliuciniai.

Tačiau kartais net ir milžiniška kompanija supranta, kad vien inovacijų neužtenka. Kad yra ribos, kurias peržengus rizika tampa didesnė nei potencialas.

O technologijų pasaulyje rizika nėra tik finansinė. Ji gali būti politinė, etinė, socialinė, reputacinė.

Ir Google, nepaisant savo beveik mitinės pozicijos Silicio slėnyje, mokosi šias ribas skaityti.

Gal net labiau nei daugelis norėtų pripažinti. „Lords LB Asset Management“ įmonės „PN Project“ obligacijos įtrauktos į Nasdaq Baltic sąrašą