Kauno LEZ stebi Lietuviško kapitalo įmonių suaktyvėjimą – pritraukti 6 nauji projektai

Tiesioginės užsienio investicijos (TUI) Europoje pernai smuko 58 proc. ir sumažėjo iki žemiausio lygio per pastaruosius devynerius metus, tačiau tai neišsėmė Lietuvoje tvyrančio entuziazmo išlaikyti kryptingą dėmesį investicijų pritraukimui. Vienas ryškiausių to pavyzdžių – Kauno laisvoji ekonominė zona (LEZ), kurioje per 2025 metus pritraukti 6 nauji projektai, o čia veikiančių gamybos įmonių apyvarta, šių metų gruodžio pradžios duomenimis, siekė 1,2 mlrd. eurų.

Reklama

Ekonomikos ir inovacijų ministras Edvinas Grikšas sako, jog Lietuva šiuo metu renkasi kryptį, kuri leidžia ne tik išlikti konkurencingai, bet ir kurti tvaresnį augimą. Šalyje, pasak jo, sąmoningai orientuojamasi ne į investicijų kiekybę, o į jų kokybę – aukštesnės pridėtinės vertės projektus, kurie būtent ir transformuoja ekonomiką, kuria gerai apmokamas darbo vietas ir įtraukia Lietuvos talentų potencialą.

„Šiandien mums ypač svarbu užtikrinti sprendimų greitį, procesų aiškumą ir profesionalų institucijų bendradarbiavimą – tai yra pagrindas, lemiantis investuotojų pasitikėjimą Lietuva. Būtent šia kryptimi ir judame. Priimti teisės aktai, kuriuos inicijavo Ekonomikos ir inovacijų ministerija, sukuria vieną palankiausių ir greičiausių investicinių projektų įgyvendinimo aplinkų regione. Supaprastiname leidimų ir planavimo procedūras, stipriname talentų pritraukimo ir parengimo ekosistemą, modernizuojame pramonę ir kuriame nuspėjamą, verslui palankią reguliacinę sistemą. Tai aiškus signalas investuotojams, kad Lietuva ne tik pasirengusi, bet ir pajėgi greitai pereiti nuo sprendimo įgyvendinti projektą prie realios veiklos“, – teigia E. Grikšas.

Laisvosios ekonominės zonos, pasak ministro, kuriant tokią aplinką atlieka labai svarbų vaidmenį. Tiesioginėms užsienio investicijoms pritraukti – 6 mln. eurų

„LEZ suteikia investuotojams tai, kas šiandien ypač svarbu – pilnai parengtą infrastruktūrą, aiškius įsikūrimo sprendimus ir mažesnę projekto riziką. Tokiose teritorijose greičiau formuojasi specializuotos kompetencijų ekosistemos, kurios padeda vystyti aukštesnės pridėtinės vertės veiklas ir stiprina regionų konkurencingumą“, – sako E. Grikšas.

Globalus TUI srautų sulėtėjimas verčia pasitempti – išlaikoma konkurencinga pozicija

Iš šiemet Kauno LEZ pritrauktų šešių naujų projektų vienas yra gamybinis, o keturi – nekilnojamojo turto vystymo. Statybas ir plėtrą šiuo metu vykdo tokios tarptautiniu mastu veikiančios įmonės kaip „Burga“, „Onninen“ ar „Kornita“, „Sirin Development”.

Skaičiuojama, kad Kauno LEZ įsikūrusios įmonės šiuo metu yra sukūrusios 8,5 tūkst. darbo vietų, o vidutinis čia veikiančių įmonių atlyginimas 12 proc. lenkia šalies vidurkį ir siekia 2665 eurus (neatskaičius mokesčių).

Kaip pastebi Kauno LEZ vadovas Vytautas Petružis, esant neramiai geopolitinei situacijai, įmonės dažnai kalba apie neužtikrintumą, todėl neretai pasitaiko atvejų, kai Lietuva kaip lokacija plėtrai būna atmesta. Tačiau, pasak jo, užsienio kapitalo įmonių užklausų kiekiai pastaraisiais metais nenusileidžia ankstesniems laikotarpiams, o lyginant su pagrindiniais konkurentais – Centrinės ir Rytų Europos regione – sklypų parengtumo, darbo jėgos kokybės ir verslo stabilumo aspektais Lietuva išlaiko konkurencingas pozicijas. Užsienio įmonių investicijoms pritraukti – 6 mln. eurų finansavimas

Reklama

„Esminiai faktoriai, kodėl investuotojai renkasi mus, lieka tie patys – parengta infrastruktūra, moderni verslo aplinka, greitesni įsikūrimo procesai. Dar anksti vertinti, bet Ekonomikos ir inovacijų ministerijos (EIMIN) pristatytas Investicijų pritraukimo paketas, supaprastinantis statybų procesą, yra vienas iš naujų įrankių, leidžiančių pasiūlyti geresnes sąlygas kurtis LEZ. Globalus TUI srautų sulėtėjimas mūsų tikrai nebaugina. Priešingai – verčia pasitempti ir stiprinti pozicijas rinkoje. Aktyviau dirbame su užsienio konsultantais ir partneriais, plečiame jų tinklą, priimame strateginius pokyčius“, – pasakoja V. Petružis.

Negalime konkuruoti žemais kaštais ar rinkos dydžiu, tačiau galime išsiskirti kokybe

Remiantis naujausiomis Jungtinių Tautų prekybos ir plėtros konferencijos (UNCTAD) apžvalgomis, pernai TUI pasaulyje sumažėjo 11 proc., o Europoje – net 58 proc. Tiesioginės užsienio investicijos Europoje 2024 m. sumažėjo iki žemiausio lygio per pastaruosius devynerius metus: smuko tiek projektų, tiek sukurtų darbo vietų skaičiai.

Kaip aiškina „Investuok Lietuvoje“ vadovas Elijus Čivilis, pagrindinės priežastys dėl TUI mažėjimo yra užsitęsusios geopolitinės įtampos, lėtas Europos ekonomikos augimas ir aukštos energetinių išteklių kainos. Vilnius pelnė aukščiausią tarptautinį įvertinimą už užsienio investicijų pritraukimo strategiją

„Šiuo metu gyvename itin nestabiliais laikais – ne tik dėl karo Ukrainoje. Neramumai kyla ir kituose regionuose. Taip pat stebime politinių sprendimų nestabilumą (pvz., JAV muitų politika). Visa tai didina neapibrėžtumą, kuris pristabdo arba keičia verslų plėtros sprendimus“, – sako „Investuok Lietuvoje“ vadovas.

Pasak E. Čivilio, Europoje ryškėja tendencija, kad investiciniai projektai reikalauja vis mažiau darbuotojų – tam įtakos turi didėjantis efektyvumas, aukštesnė veiklos kokybė ir automatizacija, leidžianti pasiekti daugiau su mažesnėmis komandomis.

„Masinio, šimtus ar tūkstančius vietų kuriančio užimtumo epocha slūgsta, o kartu vis svarbesnė tampa aukštos kvalifikacijos specialistų vertė. Šioje realybėje nebegalime konkuruoti žemais kaštais ar rinkos dydžiu, tačiau galime išsiskirti kokybe: talentų kompetencijomis, palankia verslo aplinka ir lankstesniais procesais, kurie tampa tikruoju regiono konkurenciniu pranašumu“, – pabrėžia E. Čivilis.

Plečiasi LEZ jau įsikūrę verslai, suaktyvėjo lietuviško kapitalo įmonės

Pasak Kauno LEZ vadovo V. Petružio, žvelgiant į norą vystyti verslo investicijas ir plėtrą, kalbėti reikia ne tik apie naujų užsienio investicijų pritraukimą – stabilus reiškinys yra ir LEZ jau įsikūrusių įmonių augimas. Ar Lietuvoje reikia daugiau Laisvųjų ekonominių zonų?

„Plėtrai papildomo ploto jau ieškojo maždaug trečdalis mūsų LEZ klientų. Kai kurie papildomai plėtėsi net tris ar daugiau kartų. Esame paskaičiavę, kad jau apie 90 hektarų žemės yra papildomai išnuomota klientų plėtros projektams. Pernai turėjome tris klientų plėtras, šiais metais kelis kartus plėtėsi vienas iš jau esamų nekilnojamojo turto vystytojų. Dominuoja elektronikos, gyvybės mokslų įmonės, nekilnojamojo turto vystytojai, tačiau pastebime ir ŠVOK bei inovatyvios maisto pramonės susidomėjimą. Be to, aiškiai jaučiame naujų Ekonomikos ir inovacijų ministerijos verslo skatinimo priemonių poveikį – lietuviško kapitalo įmonių užklausos dėl galimybių kurtis Kauno LEZ ženkliai suintensyvėjo“, – teigia jis.

Kalbėdamas apie ateities perspektyvas, V. Petružis priduria, kad Seimas yra priėmęs sprendimą atstatyti pirmines Kauno LEZ ribas, praplėčiant esamą teritoriją papildomais 500 hektarų. Nors šiuo metu valdomi sklypai dar tenkina paklausą, plėtrą būtina planuoti iš anksto.

„Apie ateitį ir stabilią LEZ plėtrą galvojame nuolat. Šiais metais vystėme LEZ 2 teritoriją, esančią oro uosto kaimynystėje, atvėrėme 120 hektarų sklypų su parengta infrastruktūra. Siekiant pritraukti kuo daugiau investicijų, svarbu kuo greičiau pradėti planuoti prijungiamų teritorijų infrastruktūrą, o tam reikia valdžios sprendimo“, – ateities perspektyvas nušviečia jis.

Akmenės rajone pradėjo veikti pirmasis „Elektrum Lietuva“ vėjo parkas