Lietuva nori tapti pažangios gamybos šalimi: kaip atrodys 2030-ieji?

Per pastaruosius keletą metų Lietuvos pramonė patyrė įvairiausių iššūkių – augo žaliavų ir energijos kainos, vyksta Rusijos sukeltas karas Ukrainoje. Nepaisant to, 2023 m. patyrusi 8,8 proc. metinį nuosmukį, šalies pramonė rodo pozityvius atsigavimo ženklus. Lyginant su pernai, per 10 šių metų mėnesių ji augo 2,4 proc. Inovacijų agentūros ekspertų teigimu, prie to prisideda didėjantis įmonių dėmesys technologijų diegimui ir inovacijų kūrimui.

Reklama

Ambicijos didelės – iki 2030 m. Lietuva siekia tapti pažangios gamybos šalimi, kuriančia ir diegiančia proveržio technologijas, tokias kaip pažangioji robotika, autonominės transporto priemonės ir pramoninės biotechnologijos. Valstybės duomenų agentūros duomenimis, bendrai pramonė sukuria apie 20 proc. Lietuvos BVP.

„Būtent tos pramonės šakos, kurios vysto inžineriją ir aukštųjų technologijų gamybą, yra atsparesnės rinkų ir paklausų svyravimui. Todėl kompiuterių, elektroninių ir optinių produktų gamyba, metalo gaminių ir farmacijos pramonė šiandien atsistato greičiau nei likusios“, – sako Lietuvos pramonininkų konfederacijos generalinė direktorė Raminta Radavičienė.

Štai pirmąjį 2024 m. pusmetį aukštos pridėtinės vertės sektoriaus eksporto rezultatai, palyginti su 2023 m. atitinkamu laikotarpiu, augo 12 proc.

Į aukštos pridėtinės vertės kūrimą orientuota pramonė per pastaruosius metus tapo atsparesnė išorės sukrėtimams. To pasiekta diversifikuojant tiekimo grandines, plečiantis į naujas rinkas, investuojant į atsinaujinančią energetiką ir energijos efektyvumo priemones bei didinant produktyvumą per automatizaciją.

Pramonė tampa žalesnė

R. Radavičienė teigia, kad vienas iš reikšmingiausių pokyčių Lietuvos pramonėje per pastaruosius metus buvo spartus ir sklandus perėjimas prie atsinaujinančios energetikos. „Iš pradžių pandemija ir dėl jos sutrikusios tiekimo grandinės, o vėliau – prasidėjęs karas Ukrainoje, mūsų įmonėms sukėlė daug iššūkių. Spartus dujų ir elektros kainų augimas paskatino investicijų srautą į energetinio efektyvumo didinimą, tai taip pat leidžia kalbėti apie tvaresnę šalies perspektyvą“, – sako R. Radavičienė.

Ji pastebi, kad ir Inovacijų agentūros koordinuojamos investicijos iš Europos Sąjungos fondų prisideda prie pramonės žalinimo, tačiau, R. Radavičienės manymu, reikalinga ne tik keisti energijos rūšį į švarią, bet ir pačią žaliąją energiją naudoti efektyviai. Dėl to būtina galvoti apie naujas skatinimo priemones ir jų naudojimo intensyvumą.

Šiuo metu Lietuva jau nuėjusi didžiąją dalį kelio, tačiau esminis proveržis dar priešakyje – Europai siekiant visiško klimato neutralumo iki 2050 m., pramonei taip pat teks persiorientuoti. Skaičiuojama, kad jau iki 2030 m. pramonė turi užtikrinti, jog bendras išmetamų teršalų kiekis atitinkamuose sektoriuose sumažėtų 61 proc., lyginant su 2005 m.

„Pramonės sektoriui šiandien ypač svarbios ir aktualios visos atsinaujinančios energijos ir taupymo sprendimus įgalinančios technologijos, tačiau kol kas mūsų šalies pramonės dar toli gražu negalime vadinti žalia“, – pastebi R. Radavičienė. Jos teigimu, tai yra ne vienerių metų uždavinys, tam reikia ilgalaikių investicijų į mokslinius tyrimus ir eksperimentinę plėtrą (MTEP).

ES investicijos į pramonę – virš 198 mln. eurų

Šalies pramonės įmonės pagal savo poreikį ir galimybes diegia vis daugiau skaitmenizavimo ir procesų automatizavimo sprendimų. Vis plačiau taikomos elektroninės prekybos platformos, el. sąskaitų sistemos, debesijos sprendimai, domimasi didžiaisiais duomenimis ir dirbtinio intelekto panaudojimu.

„Lietuvos pramonė neturi kitos išeities, kaip tik didinti savo veiklos efektyvumą bei siekti aukštesnės pridėtinės vertės. Mes jau nesame pigios gamybos šalimi, nes auga ir pragyvenimo lygis, ir atlyginimai (daug sparčiau nei produktyvumas), todėl investicijos į aukštąsias technologijas turi tapti Lietuvos konkurencingumo varikliu“, – sako Inovacijų agentūros vadovė Romualda Stragienė.

Europos Sąjungos skiriamos investicijos padeda greičiau keistis ir efektyviau diegti proveržio technologijas. 2023–2024 m. su pažangia pramone susijusių projektų sutarčių pasirašyta už daugiau kaip 198 mln. eurų, o bendra projektų vertė siekia daugiau kaip 324 mln. eurų.

Populiariausi finansavimo kvietimai pagal pasirašytas sutartis susijusias su pažangia pramone buvo saulės elektrinių įsigijimui skirtas „AEI pramonei“ (211 projektai) ir su tarptautinėmis parodomis bei sertifikavimu susijęs kvietimas „Expo galimybės“ (138 projektai).

Taip pat pramonės atstovai pasirašė daug sutarčių projektams, kurie skirti el. parduotuvių kūrimui ir vizualizacijai „MVĮ skaitmeninimas“ (135 projektai), įmonių darbuotojų mokymams „Įgūdžiai MVĮ“ (109 projektai). Daug investuota į moksliniais tyrimais ir eksperimentine plėtra grįstus projektus – per keturis kvietimus „InoStartas“, „InoPažanga“, „InoBranda“ ir „Žaliasis eksperimentas“ pramonės atstovai pasirašė 60 projektų sutarčių. Gamybinės įrangos įsigijimui pagal finansavimo kvietimą „EVE pramonei“ pasirašytos 42 projektų sutartys.

Sėkmingai įgyvendinti projektai prisidės prie aukštos pridėtinės vertės sektoriaus augimo. Planuojama, kad Europos Sąjungos investicijų bus ir daugiau. Šiuo metu aktyvūs kvietimai – „InoStartas 2“ (2,5 mln. eurų), „Žaliasis eksperimentas + Ecoinovacijos“ (10 mln. eurų) ir „EVE pramonei“ (beveik 55 mln. eurų).