Lietuvos pramonės produktyvumas atsilieka nuo ES vidurkio: ekspertai įvardijo augimą stabdančias priežastis

Lietuvos pramonė per pastaruosius du dešimtmečius tapo gerokai modernesnė, tačiau šalies produktyvumo rodikliai dar atsilieka. Ekonomikos ir inovacijų ministerijos duomenimis, produktyvumo lygis siekia apie 70 proc. Europos Sąjungos (ES) vidurkio, tačiau mūsų šalis turi ambicijų ir suplanuotų priemonių, kurios leis pasiekti 90 proc. Ekspertai sutaria: šiuo metu spartesnį augimą stabdo per lėtas perėjimas prie didesnės pridėtinės vertės ekonomikos, kvalifikuotos darbo jėgos trūkumas ir vis dar nepakankamas technologijų potencialo išnaudojimas gamyboje.

Reklama

Technologijos gali kelti produktyvumą, tačiau trūksta jas valdyti gebančių žmonių

Medienos pramonė – viena iš stipriausių Lietuvos eksporto šakų. Tačiau, pasak vienos didžiausių šio sektoriaus įmonių – VMG grupės bendrovės „VMG Wood Invest“ vadovės Ingridos Grikpėdienės – Lietuvos pramonė vis dar susiduria su fundamentaliomis problemomis.

„Lietuvos pramonė produktyvumu atsilieka nuo ES, o visos ES produktyvumą dvigubai lenkia JAV. Tai lemia daugybė aplinkybių, tačiau viena jų – diskusijos apie 4 dienų darbo savaitę, kai norėdami išlikti konkurencingi globalioje rinkoje neturėtume apie tai net galvoti. Taip pat žalinga išmokų politika, kuri neskatina dirbti, o kai kuriais atvejais net kuria prielaidas džiaugtis bedarbyste“, – sako I. Grikpėdienė.

Pasak jos, VMG grupėje diegiamos technologijos jau dabar reikšmingai mažina priklausomybę nuo rankinio darbo ir leidžia efektyviau organizuoti gamybos procesus. Pavyzdžiui, AB „Klaipėdos mediena“ pakavimo linijų robotizacija pakeitė iki tol rankomis atliekamus procesus. Tai leido veiklos efektyvumą padidinti net 33 proc. Tačiau pažangios technologijos, anot I. Grikpėdienės, reikalauja aukštų technologinių kompetencijų – tokių specialistų Lietuvoje vis dar paruošiama per mažai.

Bendrovės atstovė pastebi, kad technologinės investicijos duoda rezultatą tik tada, kai lygiagrečiai auginamas ir vadybinis efektyvumas.

„Ne mažiau svarbu nei technologijų diegimas yra gebėjimas efektyviai organizuoti gamybos srautus, žmonių darbą ir vadybinius procesus, todėl vadybinės iniciatyvos pramonės įmonėse turi užimti vis svarbesnę vietą jų ilgalaikėje strategijoje“, – pabrėžia I. Grikpėdienė.

Lietuva turi potencialo aplenkti ES produktyvumo vidurkį

Reklama

Ekonomikos ir inovacijų ministerijos vyriausiasis ekonomistas  Titas Budreika pažymi, kad pagrindinis veiksnys, ribojantis Lietuvos pramonės produktyvumą, yra išorinis ir vidinis ekonominis spaudimas.

„Lietuvos pramonės produktyvumo augimą šiandien labiausiai riboja per lėta perėjimo prie didesnės pridėtinės vertės ekonomikos sparta, aukštos energijos kainos, brangesnis įmonių finansavimas ir per mažos investicijos į mokslinius tyrimus ir eksperimentinę plėtrą. Elektra Lietuvoje yra 36 proc. brangesnė nei ES vidurkis, o įmonės skolinasi beveik 40 proc. brangiau“, – teigia T. Budreika.

Vis dėlto situacija nėra beviltiška – priešingai, Lietuva, pasak ministerijos atstovo, turi reikšmingą proveržio potencialą. Verslo kelionių segmente Vilnius atsilieka nuo Rygos

„Mokesčių sistema vis dar išlieka viena konkurencingiausių pasaulyje. Nuo sausio 1 d. įsigaliojęs momentinis ilgalaikio turto nusidėvėjimo modelis verslui leis drąsiau investuoti į įrangą ir modernizavimą. Didžiausias šalies pažangos potencialas slypi drąsesnėje pačių įmonių modernizacijoje – robotizacijoje, automatizacijoje, dirbtinio intelekto diegime“, – sako ekonomistas.

Studijuojančių mažai, bet jų motyvacija – įspūdingai aukšta

VILNIUS TECH Mechatronikos, robotikos ir skaitmeninės gamybos katedros vedėjas prof. dr. Vytautas Bučinskas teigia, kad Lietuvos pramonės produktyvumo iššūkiai vis dar glaudžiai susiję su nepakankamomis investicijomis į darbo vietų modernizavimą.

„Lietuvos įmonės vienai darbo vietai vis dar investuoja ženkliai mažiau nei dauguma Europos šalių. Tai tiesiogiai riboja tiek technologinę pažangą, tiek darbuotojų galimybes dirbti efektyviau. Negalime tikėtis europinio produktyvumo, jei darbo vietos aprūpinimas technologiškai atsilieka keliais dešimtečiais“, – sako profesorius. Darbuotojų produktyvumo didinimas tampa pagrindiniu įmonių prioritetu

Naujausi Europos investicijų banko tyrimo duomenys rodo, kad investicijų dinamika Lietuvoje pastaraisiais metais yra sustojusi. Investuojančių įmonių dalis nebedidėja ir išlieka mažesnė nei Europos Sąjungos vidurkis – Lietuvoje investuoja apie 78 procentai įmonių, kai ES vidurkis siekia 87 procentus. Pasak prof. dr. V. Bučinsko, šie skaičiai atspindi bendresnę tendenciją: modernizavimo tempas Lietuvoje vis dar per lėtas, kad būtų galima sparčiai kilstelėti produktyvumo lygį.

Visgi profesorius pabrėžia, kad Lietuvoje parengiami inžinerijos specialistai yra aukštos kokybės, o didžiausias iššūkis – jų pritraukimas. Kaip išlaikyti balansą tarp verslo ir asmeninio gyvenimo?

„Studijų turinys atitinka pramonės poreikius, tačiau inžinerija nėra pirmasis pasirinkimas daugeliui abiturientų. Norintys studijuoti dažniau renkasi medicinos, biotechnologijų, informacinių technologijų specialybes. Vis dėlto viename inžinerijos kurse turime apie 20 studentų, tačiau jų motyvacija bei užsidegimas yra išskirtiniai. Tai labai stipri bazė, bet jos neužtenka, kad patenkintume rinkos poreikius“, – teigia prof. dr.V. Bučinskas.

Žvelgdamas į ateities gamyklas, profesorius akcentuoja, kad technologijos taps dar pažangesnės, tačiau žmogaus vaidmuo – ne mažiau svarbus.

„Ateities gamyklose daug procesų bus autonomiški, tačiau kritiškai reikės žmonių, gebančių juos suprasti, valdyti ir tobulinti. Dirbtinis intelektas ir robotai neatstos inžinieriaus – jie tik sustiprins jo galimybes“, – sako jis.

Pramonė šį trūkumą jaučia ir praktikoje. I. Grikpėdienė pažymi, kad kvalifikuotų inžinierių stygius tiesiogiai veikia įmonių galimybes modernizuotis. Pasaulyje kas trečias darbuotojas norėtų pakeisti darbą

„Šiandien technologijų diegimo tempas tiesiogiai priklauso nuo to, kiek turime specialistų, gebančių su jomis dirbti. Todėl verslui tampa būtina aktyviau prisidėti prie jaunimo supažindinimo su inžinerinėmis profesijomis“, – sako pašnekovė.

Šį rudenį VMG grupė priėmė apie 300 jaunuolių – moksleivių ir aukštųjų mokyklų studentų – kurie lankėsi gamyklose, dalyvavo ekskursijose, praktinėse veiklose ir susipažino su inžinerijos taikymu realioje pramonėje. „Microsoft“ tyrimas atskleidė, kad Lietuvoje dirbtinio intelekto įrankiais naudojasi daugiau nei penktadalis gyventojų