Naujas rekordas: per metus grąžinta daugiau nei 700 mln. užstato pakuočių

Lietuvos gyventojai pernai grąžino 708,5 mln. užstato pakuočių – pasiektas naujas per metus grąžintos taros rekordas ir viršyta simbolinė 700 mln. riba. VšĮ „Užstato sistemos administratoriaus“ (USAD) duomenimis, dauguma gyventojų susigrąžintą užstatą išleidžia per apsipirkimus parduotuvėse, tačiau dalis žmonių yra linkę užstato lėšas paaukoti.

Reklama

„Per užstato sistemos startą prieš 9 metus buvo sunku įsivaizduoti, kad metinis rezultatas gali siekti net 700 mln. grąžintų pakuočių ir daugiau. Tai parodo, kaip stipriai užstato sistemą palaiko gyventojai, o surinkimo vietas prižiūrintys prekybininkai, mūsų partneriai, užtikrina, kad grąžinti būtų patogu ir greita. Naujas rekordas parodo tarpusavio supratimo ir bendradarbiavimo reikšmę, taip pat – bendrą norą prisidėti prie pokyčių aplinkosaugos ir tvarumo srityje“, – sako Gintaras Varnas, VšĮ „Užstato sistemos administratorius“ (USAD) vadovas.

G. Varnas atkreipia dėmesį, kad antrinių žaliavų perdirbėjai labai vertina per užstato sistemą surinktos pakuočių atliekas dėl aukštų kokybės rodiklių. Surinktos PET plastiko, aliuminio, plieno ir stiklo pakuotės yra efektyviai perdirbamos ir virsta naujais gaminiais. Gamybai iš antrinių žaliavų sunaudojama kur kas mažiau išteklių, mažesnės ir šiltnamio efektą sukeliančių dujų emisijos. Taigi, Lietuvos gyventojų įprotis grąžinti tarą užtikrina stabilų antrinių žaliavų tiekimą perdirbėjams.

Dalis gyventojų užstatą aukojo

USAD duomenys rodo, kad vis daugiau žmonių pasinaudoja užstato sistema ir prisidėdami prie įvairių iniciatyvų. Pavyzdžiui, USAD inicijuotas projektas „Keisk tarą į šlamančius“ padeda kaupti lėšas „Sengirės fondui“. Šis fondas formuoja „Šlamančių“ miškus – išperka seno miško plotus, kad apsaugotų juos nuo kirtimų ir kitos žmogaus veiklos – taip gamtos buveinėse išlieka natūralios, netrikdomos sąlygos.

Pernai už gyventojų per taromatus paaukotas lėšas „Sengirės fondas“ išpirko du seno miško sklypus Druskininkų savivaldybėje, Raigardo kraštovaizdžio draustinyje, ir vieną Raseinių rajone, netoli Kaulakių gyvenvietės. Šiuo metu iniciatyva „Keisk tarą į šlamančius“ tęsiasi ir visuomenė gali toliau prisidėti prie natūralios gamtos išsaugojimo.

Praėjusių metų pabaigoje atlikta visuomenės apklausa parodė, kad 27 proc. asmenų yra bent kartą aukoję per taromatų sistemą. Palyginti, anksčiau atliktoje apklausoje taip teigė 24 proc. respondentų.

Didžiausia dalis (74 proc.) sistemą palaikančių asmenų nurodė, kad atgautą užstatą išleidžia per apsipirkimą parduotuvėje.

Didžiąją dalį sudarė PET plastiko pakuotės

Reklama

Suskaičiuota, jog 2024 metais žmonės grąžino 3,3 proc. daugiau užstato pakuočių negu 2023 metais. Surinktas 708,58 mln. pakuočių kiekis yra naujas Lietuvos rekordas. Grąžinamos 9 iš 10 į rinką per metus išleistų pakuočių.

Daugiau negu pusę grąžintų pakuočių sudarė PET plastiko buteliai, kurių surinkta beveik 360 mln. vienetų. Aliuminio skardinių grąžinta beveik 303 mln., plieno skardinių – 800 tūkst., stiklo butelių – per 45 mln. vienetų.

Daugiausia pakuočių grąžinta į parduotuves, kurios yra Vilniaus miesto savivaldybės teritorijoje – per 156 mln., Kauno mieste grąžinta per 89 mln., Klaipėdoje – beveik 44 mln., Šiauliuose – virš 27 mln., Panevėžyje – 25 mln. vienetų.

Artėja 6 milijardų žyma

Užstato sistema Lietuvoje pradėjo veikti 2016 metais, o praėjusių metų viduryje buvo pasiektas 5 mlrd. į sistemą grąžintų pakuočių skaičius. Pasak USAD vadovo G. Varno, tai rodo ilgą kelią, kurį įveikė Lietuvos visuomenė, judėdama didesnio tvarumo kryptimi ir palaikydama žiedinės ekonomikos principus. Ilgametė praktika įrodė, kad vienkartinių gėrimų pakuočių užstato sistema yra vienas efektyviausių atliekų tvarkymo sprendimų.

G. Varnas tikisi, kad šiemet Lietuvoje bus peržengta ir 6 mlrd. per visą USAD istoriją grąžintų užstato pakuočių riba.

Šiuos lūkesčius sustiprina naujausi visuomenės apklausos rezultatai, kurie rodo, kad vienkartinių pakuočių užstato sistema naudojasi 95 proc. žmonių. Palyginti, 2020 metais sistema naudojosi 89 proc. pilnamečių gyventojų, o pernai – 93 procentai. Panaši gyventojų dalis pažymėjo, kad yra patenkinti užstato sistemos funkcionavimu ir mano, kad sistema yra reikalinga. Dažniausiai per apklausą spontaniškai paminėtas užstato sistemos privalumas – mažiau šiukšlių, mažiau teršiama aplinka.