Paskelbta
1 savaitė prieš-
Nuo 2026 m. sausio 1 d. Lietuvoje keičiasi minimalus darbo užmokestis. Nuo šios datos minimalusis valandinis atlygis (MVA) negalės būti mažesnis nei 7,05 Eur, o minimalioji mėnesinė alga (MMA) sieks 1 153 Eur. Svarbu pažymėti, kad tai yra bruto darbo užmokestis, t. y. neatskaičius mokesčių, todėl darbuotojo faktiškai gaunamas darbo užmokestis „į rankas“ gali skirtis priklausomai nuo mokamų mokesčių dydžio, taikomo neapmokestinamojo pajamų dydžio, mokesčių lengvatų ir kitų individualių aplinkybių.
„Darbuotojai turėtų atkreipti dėmesį, kad viešai skelbiami minimalios algos dydžiai visada nurodomi bruto, todėl reali gaunama suma priklauso nuo asmens mokestinės situacijos“, – pabrėžia Ieva Piličiauskaitė-Dulkė, Darbo teisės skyriaus vedėja-vyriausioji darbo inspektorė.
Kada taikomas senasis, o kada – naujasis minimalus darbo užmokestis
Pažymėtina, kad 2026 m. sausio mėnesį išmokant darbo užmokestį už 2025 m. gruodžio mėnesį, taikomas 2025 m. galiojęs minimalus darbo užmokestis, t. y. 1 038 Eur per mėnesį arba 6,35 Eur už darbo valandą. Tai reiškia, kad darbo užmokesčio dydis nustatomas pagal laikotarpį, už kurį atlyginimas apskaičiuojamas, o ne pagal jo išmokėjimo datą.
„Praktikoje vis dar pasitaiko situacijų, kai darbdaviai klaidingai orientuojasi į atlyginimo išmokėjimo laiką, tačiau teisinga taikyti tą minimalų darbo užmokestį, kuris galiojo uždirbimo laikotarpiu“, – atkreipia dėmesį I. Piličiauskaitė-Dulkė.
Minimalus darbo užmokestis – tik nekvalifikuotam darbui
Primename, kad minimalus darbo užmokestis gali būti mokamas tik už nekvalifikuotą darbą, atitinkamai už vieną darbo valandą arba visą kalendorinio mėnesio darbo laiko normą. Vadovaujantis Darbo kodekso 141 straipsnio 2 dalimi, nekvalifikuotu darbu laikomas darbas, kuriam atlikti nekeliami jokie specialūs kvalifikacinių įgūdžių ar profesinių gebėjimų reikalavimai. Jeigu atliekamas kvalifikuotas darbas, darbo užmokestis turi būti didesnis už minimalų, o konkretūs dydžiai nustatomi pagal darbovietėje taikomą darbo apmokėjimo sistemą.
„Minimalus darbo užmokestis nėra universalus atlygio dydis visiems darbams – jis gali būti taikomas tik tais atvejais, kai darbuotojas neatlieka kvalifikuoto darbo“, – pažymi Darbo teisės skyriaus vedėja.
MMA ir MVA – skirtingi dydžiai
Svarbu pabrėžti, kad minimalioji mėnesinė alga ir minimalusis valandinis atlygis yra skirtingi dydžiai, ir vienas neprivalo atitikti kito. Tai reiškia, kad tais atvejais, kai darbo sutartyje nustatytas minimalusis valandinis atlygis, darbuotojo darbo užmokestis kiekvieną mėnesį gali skirtis ir, priklausomai nuo faktiškai dirbtų darbo valandų skaičiaus, gali būti tiek didesnis, tiek mažesnis už nustatytą minimaliąją mėnesinę algą.
„Dirbant pagal valandinį atlygį, natūralu, kad mėnesinis darbo užmokestis svyruoja – tai nėra darbo teisės pažeidimas, jeigu laikomasi nustatyto minimalaus valandinio dydžio“, – paaiškina I. Piličiauskaitė-Dulkė.
Minimalus darbo užmokestis vertinamas pagal bazinį atlyginimą
Minimalaus darbo užmokesčio reikalavimo turi būti laikomasi nustatant darbuotojo bazinį darbo užmokestį, o ne vertinant visą darbuotojo gaunamą atlygį kartu su priedais ar priemokomis. Atitinkamai darbuotojo bazinis darbo užmokestis – valandinis atlygis, mėnesinė alga ar pareiginės algos pastovioji dalis – negali būti mažesnis už minimalų darbo užmokestį, o dirbant kvalifikuotą darbą – privalo būti didesnis, nepaisant to, kad darbuotojui papildomai skiriamos kitos darbo užmokesčio dalys. Kiek kainuoja SEO paslaugos?
„Priedai ar priemokos negali kompensuoti per mažo bazinio atlyginimo – tai viena dažniausių darbdavių daromų klaidų“, – akcentuoja Darbo teisės skyriaus vedėja-vyriausioji darbo inspektorė.
Kada būtina keisti darbo sutartį
Jeigu darbo sutartyje minimalus darbo užmokestis įtvirtintas konkrečia suma skaičiais (pavyzdžiui, 1 038 Eur), jam pasikeitus būtina atlikti darbo sutarties pakeitimą. Tačiau jeigu darbo sutartyje darbo užmokestis įvardytas kaip minimalioji mėnesinė alga arba minimalusis valandinis atlygis, nenurodant konkrečios sumos, darbo sutarties keisti nereikia. Finansinis saugumas – raktas į sveikatą
Minimalus darbo užmokestis ir vidutinio darbo užmokesčio skaičiavimas
Minimalus darbo užmokestis taip pat turi reikšmės vidutinio darbo užmokesčio skaičiavimui, ypač pirmaisiais naujų metų mėnesiais, kai skaičiuojamasis laikotarpis apima praėjusių metų mėnesius. Remiantis Vidutinio darbo užmokesčio skaičiavimo tvarkos aprašo 5.15 papunkčiu, apskaičiuotas vidutinis dieninis ar valandinis darbo užmokestis negali būti mažesnis už to mėnesio, kuriam jis skaičiuojamas, pagal minimaliąją mėnesinę algą apskaičiuotą vidutinį darbo užmokestį. Iš Baltijos šalių darbo užmokestis sparčiausiai augo Lietuvoje, bet lėčiau nei pernai
Praktinis pavyzdys
Pavyzdžiui, jeigu sausio mėnesį darbuotojas pagal darbo grafiką turi dirbti 21 darbo dieną, minimalus vidutinis dieninis darbo užmokestis apskaičiuojamas 1 153 Eur padalijus iš 21 darbo dienos, t. y. 54,9 Eur. Jeigu darbuotojo vidutinis dieninis darbo užmokestis, apskaičiuotas pagal pastaruosius tris mėnesius, būtų mažesnis, turi būti taikomas vidutinis darbo užmokestis, apskaičiuotas pagal minimaliąją mėnesinę algą. Nuo sausio 1 d. pakeistas atlygio už darbą įstatymas
Metų pabaigos premijos: kada – tik motyvacija, o kada – ir darbdavio pareiga?
VDI primena: pasirengimas darbui, persirengimas specialiais drabužiais ar kasos perėmimas – tai darbo laikas
Metų pabaiga darbovietėse: VDI išskiria dažniausiai kylančius klausimus
Praėjusią savaitę darbo vietose neapsieita be nelaimių: fiksuoti 3 sunkūs sužalojimai ir 2 mirtini atvejai
Trumpalaikiai darbai šventiniu laikotarpiu: ką svarbu žinoti apie terminuotas darbo sutartis?
Darbo vietoje taikomas psichologinis smurtas – ne asmeninis konfliktas, o darbo teisės pažeidimas
Trumpesnė darbo diena prieš šventes: ką būtina žinoti darbuotojams ir darbdaviams
Susirgote? Pasitikrinkite, kokių garantijų galite tikėtis dėl ligos išmokų ir atostogų
Kreipiantis į darbo ginčų komisijas svarbu nepraleisti prašymo pateikimo terminų


Naudingos nuorodos:
Padangos
Naudotos knygos
Fejerverkai Kaune
-->Čia gali būti Jūsų nuoroda <--
Jeigu bent kartą per savaitę užeinate į parduotuvę nusipirkti pieno, kavos ar kažko „greitai vakarienei“, yra nemenka tikimybė, kad atsiduriate...
„Bitė“ baigė vieną didžiausių tinklo plėtros etapų bendrovės istorijoje. Į vieno moderniausių mobiliojo ryšio tinklų regione statybas bendrovė investavo daugiau...
2025-ieji metai Vilniuje tapo nekilnojamojo turto rinkos atsigavimo metais. Po prieš tai porą metų trukusio sąstingio, kone dvigubai išaugo butų...
„Iki“ Lietuvoje yra viena iš tų įmonių, kurios nereikia pristatinėti. Ji tiesiog yra. Tarp namų ir darbo, tarp „užšoksiu trumpam“...
Kalėdinės dovanos retai būna universalios – tai, kas pradžiugins vieną, kitam gali visai netikti. Skirtingo amžiaus žmonės dažnai turi nevienodus...
Baseinas dažnai atrodo kaip poilsio simbolis. Vanduo ramus, paviršius blizga, viskas paruošta karštai dienai. Tačiau už šio vaizdo slypi rutina,...
Žoliapjovė dažniausiai sugenda ne tada, kai yra laiko. Paprastai tai nutinka savaitgalį, prieš lietų, kai žolė jau per aukšta, o...
Genėjimas visada atrodo kaip trumpas darbas. Kelios šakos, krūmas, medis. Tačiau kai viskas sukraunama į vieną krūvą, tampa aišku, kad...
Žemės dirbimas jau seniai nebėra tik kastuvas ir nugara. Net ir nedideliame sklype darbas gali tapti varginantis, jei dirva sunki,...
Elektrinis kultivatorius dažnai pasirodo tada, kai rankinis purenimas jau ima varginti, o benzininė technika atrodo per sunki, per triukšminga arba...