Paskelbta
3 metai prieš-
Oro navigacijos paslaugų teikėja „Oro navigacija“ pernai, audituotais duomenimis, gavo 27,73 mln. eurų pajamų – 3 proc. daugiau negu prieš metus. Bendrovės grynasis pelnas palyginamuoju metu sumažėjo 60 proc. iki 1,95 mln. eurų, tačiau atsižvelgdami į stabilią jos veiklą akcininkai nutarė 1,6 mln. eurų skirti dividendams.
„Už 2020 metus ir 2021 metus „Oro navigacija“ pelno įmokų valstybei nemokėjo, nes buvo smarkiai paveikta globalios koronaviruso pandemijos ir kritusios paslaugų paklausos. Tačiau bendrovė kryptingai siekia, kad jos veikla užtikrintų tinkamą valstybės investuoto kapitalo grąžą. Dividendų skyrimas rodo, kad gebame siekti savo tikslų, net ir atsižvelgiant koronaviruso pandemiją pakeitusį karo Ukrainoje etapą, kuris iš esmės pakeitė orlaivių judėjimo geografiją“, – sako „Oro navigacijos“ vadovas Saulius Batavičius.
Uždarius Europos Sąjungos oro erdvę agresorės Rusijos oro vežėjams, neliko ir jų tranzitinių skrydžių srautų. Vis dėlto, kaip ir anksčiau tranzitiniai skrydžiai sudaro didžiausią „Oro navigacijos“ aptarnautų skrydžių dalį. Pernai Lietuvos oro skrydžių struktūroje tranzitinių skrydžių dalis siekė 67 proc. (palyginti su 2021-aisiais sumažėjo 13 proc.) , kai užpernai – 78 proc., o iki pandemijos 2019 metais – 76 proc.
Pernai „Oro navigacija“ Lietuvos oro erdvėje aptarnavo 166 tūkst. skrydžių – 1 proc. daugiau nei prieš metus. Atitinkamai šalies oro erdvėje aktyviausia buvo skrydžių bendrovė „Turkish Airlines“ (21 tūkst. skrydžių), „Ryanair“ (20 tūkst. skrydžių) ir „Finnair“ (16 tūkst. skrydžių).
„Pernai tik keturios šalys Eurokontrolės narės viršijo 2019 metais įvykdytų skrydžių skaičių. Tai Albanija, Armėnija, Bosnija ir Hercegovina bei Graikija. Lietuva vis dar fiksuoja 18 proc. atsilikimą, palyginti su ikipandeminiu laikotarpiu“, – pastebi S. Batavičius.
Bendrovės pelnas prieš mokesčius, palūkanas, nusidėvėjimą ir amortizaciją (EBITDA) 2022 metais buvo 6 mln. eurų arba 28 proc. mažesnis, palyginti su 2021-aisiais.
S. Batavičius atkreipia dėmesį, kad sąlyginai aukštus 2021 metų pelningumo rodiklius, o kartu su jais – ir aukštą palyginamąją bazę lėmė netipinis veiksnys. Per vienerius metus buvo apskaitytos sukauptos būsimų laikotarpių pajamos už 2020-2021 metų laikotarpį.
2021 metais bendrovės pajamos sudarė 26,89 mln. eurų, grynasis pelnas siekė 4,9 mln. eurų, EBITDA – 8,3 mln. eurų.
Pasak „Oro navigacijos“ vadovo, iš esmės 2022 metais pelningumo rodikliai grįžo į įprastą bendrovei ilgametį vidutinį lygį, kai faktinis eismas pernelyg nenukrypsta nuo planuoto ir nėra patiriama reikšmingos eismo rizikos elemento įtakos pajamoms.
„Oro navigacijos“ pagrindinė veikla yra reguliuojama specifiniais tiesioginio taikymo Europos Komisijos (EK) reglamentais, kurie užtikrina strategiškai svarbios transporto infrastuktūros srities – oro navigacijos paslaugų finansavimo tvarumą, tad šių dviejų globalių krizių įtaka bendrovės finansams yra laikina, o nuostolių rizika apribota iki minimumo.
Lietuva žengia į ateitį: gautas sertifikatas atveria kelią sklandžiam bepiločių eismui
„Oro navigacija“ pristatė 2,5 mln. Eur kainavusią bepiločių orlaivių eismo valdymo sistemą
„Oro navigacija“ diegs dronų rizikos vertinimo priemonę „wingman“
Lietuvos oro erdvė bus stebima dar atidžiau: „Oro navigacija“ pradeda 3,6 mln. eurų projektą
Jau kitąmet Lietuvoje neliks neatpažįstamų dronų – ekspertai anonsuoja pokyčius
Skrydžių vadovo kasdienybė – kaip filme: nuo prasto oro iki nusileidimo tako „nepasidalinančių“ orlaivių
Pakoreguota karšto oro balionų skrydžių tvarka: pilotai ir „Oro navigacija“ vadovausis vienodais vėjo duomenimis
„Oro navigacija“ investuoja 2,5 mln. eurų: dronų naudotojai galės paprasčiau naudotis oro erdve
Pernai šalies oro erdvėje bendras aptarnautų skrydžių skaičius toliau augo


Naudingos nuorodos:
Padangos
Naudotos knygos
Fejerverkai Kaune
-->Čia gali būti Jūsų nuoroda <--
Reklama
Reklama
Sausio 28–29 dienomis Prezidento Gitano Nausėdos kvietimu Lietuvoje lankėsi Danijos karališkosios šeimos atstovai. Ketvirtadienį vizito metu karališkosios šeimos atstovai dalyvavo...
„Telia Lietuva“ vardas Lietuvoje girdimas kasdien. Kartais kaip interneto tiekėjas, kartais kaip darbdavys, kartais – kaip technologinis fonas, kurio net...
„Philip Morris Lietuva“ vardas šalies kontekste skamba jau kelis dešimtmečius. Daugeliui jis siejasi su tabako pramone, kitiems – su viena...
Ausinės šiandien tapo beveik nematomu kasdienybės atributu. Jos naudojamos kelyje, darbe, namuose, sportuojant, ilsintis. Kartais – kelias valandas per dieną....
Išmanusis telefonas seniai tapo pagrindine kamera daugeliui žmonių. Jis visada šalia, nereikalauja pasiruošimo, o nuotraukos iškart atsiduria ekrane. Kartais labai...
Kraujospūdžio matavimas ilgą laiką buvo siejamas su gydymo įstaigomis. Kabinetas, kėdė, manžetė ant žasto ir keli tylūs laukiantys momentai. Šiandien...
Alkoholio kontrolė – jautri tema tiek vairuotojams, tiek darbdaviams. Net ir nedidelė promilių paklaida gali lemti ne tik baudą ar...
Belaidės ausinės atsirado tyliai. Iš pradžių kaip keistas aksesuaras, kurį visi pastebi. Vėliau – kaip įprastas daiktas kišenėje, kuprinėje, sportinėje...