Paskelbta
2 metai prieš-
Negalią turintiems žmonėms integracija į darbo rinką lieka dideliu iššūkiu, kurį išspręsti galima tik bendromis valstybės, verslo ir pačių žmonių su negalia pastangomis, įsitikinusi regos negalią turinti gerumo fondo „ne apie mane“ įkūrėja Ieva Krivickaitė. Žmonės dažnai negali įsidarbinti ir dėl to, kad įmonės paprasčiausiai bijo kur nors suklysti. Tačiau supratimas, kaip bendrauti ir elgtis su regėjimo negalią turinčiais darbuotojais bei klientais, situaciją gali iš esmės pakeisti. Tą I. Krivickaitė jau bando padaryti tapusi bendrovės „Telia“ įtraukties ambasadore.
Darbdaviams dar trūksta žinių
I. Krivickaitės manymu, Lietuvoje įtraukties klausimais dar nesulaukia pakankamo dėmesio ir dar yra nemažai darbų, kuriuos šioje srityje reikia nuveikti – pradedant viešųjų patalpų pritaikymu žmonėms su fizine negalia, miesto infrastruktūros sprendimų, skirtų žmonėms su regėjimo sutrikimais, diegimu ir baigiant kasdienių skaitmeninių paslaugų bei produktų prieinamumo didinimu.
„Su infrastruktūros ir paslaugų pritaikomumu glaudžiai susijęs ir negalią turinčių žmonių užimtumo klausimas. Nors tikslių duomenų nėra, mano žiniomis, apie 70 proc. silpnaregių ir neregių neturi darbo. Net ir turėdami reikiamas kompetencijas šie žmonės dažnai negali įsidarbintu paprasčiausiai dėl to, kad įmonės dar nėra linkusios įdėti pastangų pritaikant savo darbo vietas skirtingiems žmonių poreikiams. Didžioji dalis programinės įrangos ir internetinių platformų nėra pritaikytos neregiams. Be to, įmonėms trūksta žinių, kaip bendrauti ir elgtis su regėjimo negalią turinčiais darbuotojais bei klientais. Darbdaviai dažnai tiesiog nežino regėjimo sutrikimus turinčių žmonių galimybių ar paprasčiausiai bijo suklysti“, – sako I. Krivickaitė.
Svarbu žmonėms su negalia atverti daugiau galimybių
„Telia“ įvairovės ir įtraukties partnerė Julija Markeliūnė sako, kad bendrovė nusprendė nelaukti, kol po kelių metų įsigalios Europos Sąjungos prieinamumo direktyva, ir siekia savo iniciatyva prisidėti prie pokyčių kuriant negalią turintiems žmonėms palankesnę darbo aplinką ir jų poreikiams pritaikant pilnaverčiam gyvenimui svarbias paslaugas ir produktus.
„Pažangi ir solidari visuomenė į priekį judėti gali tik tuomet, kai visi jos nariai, nepriklausomai nuo turimų negalių, turi galimybes realizuoti save, pilnavertiškai dalyvauti visuomeniniame gyvenime ir naudotis šiuolaikinių technologijų suteikiamais privalumais. Būdami pirmaujančia telekomunikacijų bendrove šalyje norime jungti žmones, kurti bendravimo ir bendradarbiavimo galimybes, o savo socialinės atsakomybės ir įtraukties principus įtvirtinti pačioje savo veiklos šerdyje. Didinant įtrauktį įmonėje ir visuomenėje svarbus kiekvienas žingsnelis. Juos žengiame su savo įtraukties ambasadorių pagalbą, kuri mums yra labai reikšminga“, – sako J. Markeliūnė.
Pastangos didinant įtrauktį turi būti nuolatinės
J. Markeliūnė pasakoja, kad bendradarbiaudama su Lietuvos aklųjų ir silpnaregių sąjungos (LASS) profesionalais ir pačiais neįgaliaisiais, įmonė išbandė savo interneto svetainę ir „Telia Play“ programėlę bei nustatė prioritetus, ką reikėtų pakeisti, kad jos taptų labiau prieinamos regėjimo negalią turintiems žmonėms. Bendrovė taip pat pradėjo darbuotojų mokymus, kaip aptarnauti žmones su skirtingomis negaliomis. Šiuose mokymuose dalyvauja įmonės inžinieriai, skambučių centro ir salonų darbuotojai.
„Esame įdarbinę nemažai negalią turinčių darbuotojų ir jų poreikiams pritaikę darbo vietas. Be to, nuo šio rudens savanoriai „Telia“ darbuotojai moko 14 žmonių su negalia grupę kompiuterinio raštingumo ir kitų įgūdžių, kurie yra reikalingi norint įsitvirtinti darbo rinkoje. Tačiau suprantame, kad pastangos šioje srityje turi būti tęstinės ir neapsiriboti pavienėmis iniciatyvomis. Siekiame, kad įtraukties principai mūsų organizacijoje būtų taikomi nuosekliai ir visais lygmenimis – nuo atviros organizacinės kultūros puoselėjimo ir įtraukties siekių įtvirtinimo bendrovės politikoje iki praktinių klausimų sprendimo ir nuolatinio neįgaliųjų darbo aplinkos gerinimo“, – sako J. Markeliūnė.
Savo ruožtu I. Krivickaitė sako, kad turint regėjimo negalią kliūtys tiek kelyje link pilnaverčio gyvenimo, tiek kelyje tiesiogine ta žodžio prasme yra labai didelės. Tačiau, įtraukties ambasadorės įsitikinimu, svarbu patiems tikėti, kad jos yra įveikiamos ir kasdien stengtis tai padaryti. Tuomet tuo, kad pokyčiai įmanomi, patiki ir aplinkiniai.
Tapo įtraukties ambasadore
I. Krivickaitė sako, kad ją maloniai nustebino bendrovės „Telia“ pastangos didinti regėjimo negalią turinčių žmonių įtrauktį. Bendrovė darbuotojams organizuoja specialius mokymus, kaip atsižvelgti į regėjimo sutrikimus turinčių kolegų ir klientų poreikius. Šiuos mokymus veda žmonės su negalia. Didžiausia telekomunikacijų bendrovė šalyje taip pat siekia negalią turintiems žmonėms pritaikyti savo skaitmenines platformas ir produktus.
„Dažnai panašios iniciatyvos gimsta iš asmeninės patirties – kažkam, kas turi artimą su negalia. „Telia“ komanda ėmėsi veiksmų tokios asmeninės patirties neturėdama, tačiau su dideliu užsidegimu suprasti. Man tai atrodo išties jautru ir kelia nuostabą. Tame matau daug prasmės ir jaučiu dėkingumą“, – sako I. Krivickaitė.
Lietuvoje įsidarbina tik kas trečias žmogus su negalia: tarp didžiausių kliūčių – baimė tapti atstumtam
Kelionėse naudojatės viešu „Wi-Fi“ ir įkrovimo stotelėmis? Ekspertas įspėja dėl grėsmių
Nauja tendencija versle: klientų norus padeda atspėti DI varomas „virtualus dvynys“
Įtrauktis, kuri atsiperka: kodėl kai kurie darbdaviai renkasi garsiai kalbėti, kai kiti tyli
Automatiškai save tvarkantis „Gmail“ ir neatpažįstama „Google“ paieška: kas debiutavo „Google I/O“ renginyje?
Nuo išmaniojo žiedo iki šviesos kaukės: 7 įrenginiai, kuriuos šiemet privalo išbandyti besirūpinantieji savo sveikata
Nematomas „YouTube“ pasaulis: kodėl milijardai vaizdo įrašų niekada nesulaukia žiūrovų?
Kompiuterinių žaidimų perkėlimo fenomenas: kuo rizikuoja žaidžiantys 4 val. per dieną?
Kas įkvepia stipriausius? TOP 10 marketingo vadovai atskleidė, kokiais principais ir vertybėmis jie vadovaujasi siekdami tikslų
Smulkusis ir vidutinis verslas (SVV) Lietuvoje sudaro 99,8 % visų įmonių, jame dirba beveik 72 % visų šalies darbuotojų ir...
Nuo šiol elektromobilių vairuotojai bendrovės „Enefit“ viešojo įkrovimo tinklo stotelėse gali dar patogiau atsiskaityti už paslaugas – naudojantis įprastomis banko...
Nuskaityti, bet nekaupti – būtent tokiu principu veikia dirbtiniu intelektu paremta technologija savitarnos kasoms, kuri nuskaito pirkėjo amžių. Julius Stulpinas,...
Lietuvoje moterų yra daugiau nei vyrų, tačiau vos trečdaliui verslų vadovauja moterys, o startuolius jos kuria dar rečiau – Inovacijų...
Kaune vykusi „Demo day”, skirta Tech-Park Kaunas vykdomų preakceleravimo programų dalyviams, tapo išbandymu perspektyviems jaunojo verslo kūrėjams. Medicinos ir skaitmeninių...
Daugelis esame girdėję patarimų, kaip apsisaugoti nuo įžūlių sukčių ir piktavalių internete, tačiau, nepaisant visų prevencinių priemonių, kibernetinių nusikaltėlių aukų...
Besikeičiantis klimatas ir ilgesni šiltojo sezono laikotarpiai Lietuvoje verčia permąstyti namų komforto standartus. Oro kondicionierius jau nebėra prabangos prekė –...
Vasara Lietuvoje neatsiejama nuo koncertų, šokių po atviru dangumi ir muzikos festivalių, pritraukiančių tūkstančius lankytojų. Tačiau už pakilios nuotaikos slypi...
Vasaros metu daugiau keliaujame, tačiau atostogų sezonui ruošiasi ne tik poilsiautojai, bet ir sukčiai. Į ką verta atkreipti dėmesį, kad...
Kaip jaučiamės darbe? Ką reiškia sveika savivertė, ir kodėl daugelis žmonių, atrodydami sėkmingi, iš tiesų kenčia tyliai? Naujausioje tinklalaidės „Emocinis...