Vilniuje startuoja hakatonas „DigiLogistics Hack“: komandos iš Suomijos ir Baltijos šalių ieškos tvarių sprendimų logistikos sektoriui

Penktadienį Vilniuje, „Vilnius Tech Park“ erdvėse, prasideda tris dienas vyksiantis tarptautinis hakatonas „DigiLogistics Hack“, kuriame iš įvairių Europos šalių susirinkę 16 mentorių ir susibūrusios startuolių komandos ieškos atsakymų į klausimus, kaip atsisakius popierinių dokumentų turėtų veikti duomenų apsikeitimo sistemos tarp valstybinių atsakingų institucijų ir privataus sektoriaus. Skaitmeninis duomenų apsikeitimas transporto logistikos sektoriuje sutrumpins krovinių pristatymo laiką, valstybių sienų kirtimo procedūras padarys sklandesnes, sumažins įtaką klimato kaitai.

Reklama

„Lietuvoje pirmą kartą renkasi verslo, inovacijų ir programavimo ekspertai praktikai net iš kelių Europos šalių ir čia ieškos praktikoje pritaikomų sprendimų. Visi turi aiškų tikslą – atrasti būdus, kaip logistikos procesus padaryti ir efektyvesnius, ir mažiau kenksmingus gamtai. Sunku patikėti, bet tai tikrai vyksta Vilniuje, tad čia, tikime, gims sprendimai, kuriuos taikys viso pasaulio logistikos įmonės“, – sako hakatoną organizuojančios Transporto inovacijų asociacijos vadovė Asta Kazlauskienė.

Hakatone išsikelti 4 pagrindiniai iššūkiai, kuriuos turės įveikti dalyviai: metaduomenų naudojimo transporto ir logistikos procesams būdai, intermodalinio (kai dalyvauja ne viena transporto rūšis) krovinių vežimo ir logistikos galimybės, sienų kirtimo (su muitinėmis susijusių procesų) skaitmenizacija ir spartinimas bei visus apjungiančios anglies dioksido mažinimo metodų paieškos.

Lietuvos, Estijos, Suomijos startuolių komandos dirbs su 16 mentorių – savo sričių inovacijų profesionalų. Tarp jų – Matti Lankinen, kuris 18 metų dirbo bendrovėje „Nokia“ ir buvo atsakingas už tarptautinio verslo valdymą, Ulrika Hurt – Europos elektroninės krovinių informacijos reglamento ir skaitmeninių tiekimo grandinių tyrimų ir plėtros bei politikos ekspertė, Estijos ekonomikos ir komunikacijos ministerijos pareigūnė Eva Killar, UAB „Bunasta“​ įkūrėjas, Transporto inovacijų asociacijos valdybos pirmininkas Jurgis Adomavičius ir kiti.

Pirmąją hakatono dieną komandos bus supažindintos su iššūkiais, mentoriais ir pradės dirbti komandose, antrąją dieną dalyvių lauks mentorių paskaitos ir komandinio darbo sesijos, o trečiąją komandos baigs darbus, pristatys savo iššūkių įveikimo atradimus kolegoms. Kaip komandos susidoros su iššūkiais, įvertins logistikos ir tarptautinio verslo profesionalų komisija, kurios manymu, geriausius sprendimus pasiūlę hakatono dalyviai sekmadienį 17 val. bus apdovanoti piniginiais prizais.

„Šiandieniniame pasaulyje be skaitmenizacijos verslo sėkmė praktiškai neįmanoma, todėl tam skiriame daug dėmesio, – sako komisijos narys, logistikos inovacijas savo veikloje taikančios įmonės „cargoGo“ direktorius Osvaldas Švitra. – Čia susirinkę savo sričių profesionalai ir originaliai mąstantys jaunieji startuoliai, tikiu, išdiskutuos paprastus ir genialius sprendimų, kuriuos pritaikę galėsime spartinti logistikos skaitmenizaciją.“

Šis Transporto inovacijų asociacijos organizuojamas hakatonas – vienas iš būdų, kuriais siekiama ES Baltijos jūros regiono strategijos tikslų ir yra palaikomas tokių regionų organizacijų, kaip „CaaS Nordic“, „LIKTA“, „KiGeiT“, „InfoBalt“ ir kt. Šia bendradarbiavimo iniciatyva ruošiamasi Europos elektroninės krovinių informacijos reglamento (ang. Electronic Freight Transport Information, eFTI) įgyvendinimui.

eFTI tikslas – sukurti teisinį reguliavimą ir standartus krovinių vežimo elektroniniam informacijos apsikeitimui ES teritorijoje. Įgyvendinant reglamentą turės būti sukurti technologiniai sprendimai dokumentų elektroniniam apsikeitimui tarp viešo ir privataus sektoriaus. 2025 metais eFTI reglamentas pradės galioti valstybiniame sektoriuje ir šalys narės privalės priimti krovinių vežimo dokumentus iš rinkos dalyvių elektroniniu formatu. Taip būtų siekiama įveikti net keletą iššūkių: sutrumpinti krovinių pristatymo laiką, sienų kirtimo procedūras padaryti sklandesnes, mažinti įtaką klimato kaitai, atsisakyti popierinių dokumentų. Skaičiuojama, kad, visiškai įgyvendinus šį reglamentą, administracinės išlaidos operatoriams sumažėtų iki 27 mlrd. eurų, o operatorių darbo valandų dokumentų valdymui per metus būtų sutaupoma maždaug už 75–102 mln. eurų.