Greta Ranonytė. Pinigų plovimo prevencija – ne tik apie rizikas, bet ir apie lyderystę

„Fintech” sektorius Lietuvoje ir Europos Sąjungoje (ES) pastaraisiais metais auga veržliai ir įspūdingai, tačiau kartu su naujomis galimybėmis kyla ir atsakomybė. Dėl to pinigų plovimo prevencija (AML, angl. Anti-Money Laundering) yra viena iš prioritetinių sričių, kuriai „fintech” įmonės skiria vis daugiau dėmesio ir investicijų. Rinkoje vis labiau įsivyrauja požiūris, kad efektyvi AML sistema yra ne tik teisinė būtinybė, bet ir strateginis prioritetas, užtikrinantis pasitikėjimą finansinėmis paslaugomis, ypač skaitmeninėje erdvėje. Šias nuostatas atspindi ir neseniai atliktas rinkos dalyvių tyrimas.

Reklama

Bendruomenės nuostatas parodė apklausa

Šių metų lapkričio mėnesį atlikta „Fintech Hub LT” asociacijos narių apklausa atskleidė, kad absoliuti dauguma tyrime dalyvavusių įmonių pastaruoju metu įdarbino daugiau už pinigų plovimo (angl. AML) atsakingų profesionalų, sustiprino komandų gebėjimus ir verslo atsparumą šioms rizikoms. Vidaus rizikos valdymo ir kontrolės sistemas vis daugiau įmonių formuoja ir valdo pagal atnaujintą 3 linijų modelį (angl. The Three Lines Model), kuris apibrėžia rizikos valdymo vaidmenis ir atsakomybes visuose organizacijos lygmenyse. Apklausa parodė, kad dauguma įmonių reguliariai atlieka vidinių politikų auditą, atnaujina AML tvarkas ir procedūras.

Didėjantį įstaigų dėmesį AML atspindi nuolatinės asociacijos narių diskusijos dėl pinigų plovimo prevencijos pareigūno vaidmens ir vietos kiekvienoje organizacijoje, bendrų sprendimų paieškos ir dalijimasis gerosiomis praktikomis. Taip pat – planuojami 2025 metų biudžetai.

Anglakalbiai sako: „Put your money where your mouth is”. Dalis šiemet Lietuvoje apklaustų įmonių nurodo, kad į pinigų prevencijos sistemas investuoja 100–200 tūkst. eurų per metus. Tai liudija, kad didžiosios elektroninių pinigų ir mokėjimų įstaigos AML laiko viena iš savo lyderystės sričių.

Kita vertus, svarbu pažymėti, jog ES reguliavimo institucijos, įskaitant Europos Komisiją ir Europos Centrinį Banką, pastaruoju metu sugriežtino AML reikalavimus, įpareigodamos įmones diegti pažangius sprendimus sandorių stebėjimui, klientų identifikavimui ir rizikų valdymui. Rinkos lyderiai kurti pažangą šioje srityje pradėjo gerokai anksčiau, nes iš praktikos pastebi, kokių iššūkių kyla itin dinamiškoje aplinkoje, kuri apima skaitmeninius mokėjimus, inovatyvius paskolų sprendimus. Verslai supranta klaidų ar per menkų pastangų atitikti reikalavimus kainą. Pirmą šių metų pusmetį sektoriaus licencinės veiklos pajamos sudarė 275,1 mln. eurų, o apyvarta siekė 132 mlrd. eurų. Nukristi iš tokio aukščio nenori niekas. Apklausa parodė, kad dėl to įstaigos nuolat vertina savo klientus ir netgi taiko praktiką, kai bendradarbiavimas su aukštos rizikos klientais yra nutraukiamas.

AML kontrolės sistemos – nuolatinių investicijų sritis

Dirbtinio intelekto (DI), blokų grandinės (angl. blockchain) ir duomenų mokslo pažanga smarkiai keičia finansines paslaugas – atveria efektyvesnių, saugesnių ir patogesnių sprendimų galimybes. Technologijų pritaikymas leidžia susikurti konkurencinį pranašumą įvairiose srityse – nuo klientų aptarnavimo ir operacijų greičio iki rizikos valdymo procesų.

Lietuvoje, kuri tapo viena iš „fintech” sektoriaus lyderių ES, AML investicijos yra būtinos norint atitikti tiek nacionalinius, tiek europinius standartus. Lietuvos bankas skatina technologijų plėtrą, tačiau kartu nustato griežtus reikalavimus AML srityje.

Taigi, „fintech” įmonės aktyviai diegia pažangias technologijas, siekdamos automatizuoti AML procesus. Pavyzdžiui, DI naudojamas sandorių stebėjimui ir įtartinų veiklų atpažinimui realiuoju laiku. Atliekama „blockchain” analizė – skaitmeninių valiutų sektoriuje įdiegiamos priemonės, leidžiančios sekti lėšų kilmę ir nustatyti neteisėtus veiksmus. Įgyvendinami „RegTech” sprendimai – kuriamos specializuotos platformos, kurios automatizuoja reguliavimo atitiktį ir sumažina administracinę naštą.

Esminė AML dalis yra „Pažink savo klientą” (angl. Know Your Customer – KYC). Dėl to „Fintech” įmonės investuoja į biometrinius sprendimus, tokius kaip nuotolinę klientų tapatybės patikrą.

Apibendrinant, Lietuvoje apklaustos įmonės į AML kontrolės sistemas kasmet investuoja tiek, kad šios sumos gali siekti net iki 40 proc. visų veiklos išlaidų. Nors dažniausiai tyrime nurodyta pinigų prevencijos mechanizmui tenkanti išlaidų dalis sudaro 10–20 procentų. Natūralu, kad didelei mokėjimų įstaigai ši dalis virsta 100–200 tūkst. eurų, o mažai įmonei – 10–20 tūkst. eurų. Tačiau investuoja visos.

Poreikis bendradarbiauti tik stiprės

AML investicijos yra ne tik teisinė prievolė, bet ir konkurencinis pranašumas. Įmonės, diegiančios inovatyvias technologijas ir užtikrinančios aukštą atitiktį, įgyja pasitikėjimą ir gali plėstis tarptautinėse rinkose.

Taip pat asociacijos „Fintech Hub LT” nariai sutaria, kad pinigų plovimo prevencija yra kompleksinis uždavinys, kurio sprendimams reikia įvairių suinteresuotųjų šalių įsitraukimo ir bendradarbiavimo. Dėl to įmonės dalinasi informacija su finansinėmis institucijomis ir reguliavimo organais, siekdamos užtikrinti skaidrumą ir teisės aktų atitiktį.

Akivaizdu, kad naujos situacijos ir iššūkiai padeda augti ne tik rinkos dalyviams. Pažymėtina, kad AML strategijas šiemet atnaujinusios įmonės ypač daug dėmesio skyrė 2023–2028 m. Lietuvos „fintech” sektoriaus plėtros gairėms, kurias pernai pristatė Finansų ministerija. Kartu atsižvelgta į Lietuvos banko ir kitų institucijų pastabas bei rekomendacijas.

Sektoriaus pastangas kurti pažangą atspindi aukštas Lietuvos įvertinimas, gautas iš Europos Tarybos kovos su pinigų plovimu ir terorizmo finansavimu priemonių įvertinimo ekspertų komiteto (MONEYVAL). Lietuva patenka į dešimtuką šalių, turinčių mažiausią pinigų plovimo riziką. Siekdami išlaikyti pozicijas ir kopti aukštyn turėsime dar efektyviau bendradarbiauti, nes tarptautinis ir Europos Sąjungos reguliavimas, pavyzdžiui, kitąmet įsigaliojanti nauja kriptoturto rinkos licencijavimo ir priežiūros tvarka, yra rinkos dalyvių ir Lietuvos institucijų (Lietuvos banko, Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos ir VšĮ Pinigų plovimo prevencijos kompetencijų centro) bendras reikalas. Prie naujovių prisitaikyti teks visiems, tiek atsižvelgiant į senas rizikas, tiek į potencialias bei prognozuojamas. Lietuvai, kaip vienam iš Europos „fintech” centrų, žvilgsnį į ateitį yra ne mažiau svarbus negu praeities analizė.

Pastarųjų metų praktika rodo, kad Lietuvoje ir ES AML sistema tampa „fintech” sektoriaus pagrindu, leidžiančiu užtikrinti skaidrumą ir stabilumą skaitmeninėje finansų rinkoje. Tikėtina, kad investicijos į šią sritį artimiausiais metais tik didės, o „fintech” įmonės ir toliau vaidins svarbų vaidmenį formuojant šiuolaikinę kovos su pinigų plovimu strategiją.

Greta Ranonytė, „Fintech Hub LT” asociacijos vadovė