Lietuvos oro uostai 10 metų kartu: įspūdingiausi dešimtmečio plėtros projektai

Prieš dešimtmetį įvykęs Vilniaus, Kauno ir Palangos oro uostų sujungimas buvo tarsi Lietuvos aviacijos pakilimas naujam skrydžiui. Dešimtmetį skaičiuojanti Lietuvos oro uostų kelionė buvo pažymėta įspūdingų projektų. Visi jie stiprina Lietuvos aviacijos pozicijas regione, padeda auginti ekonomiką ir suartina mūsų šalį su pasauliu.

„Treji oro vartai užtikrina Lietuvos pasiekiamumą, todėl taikoma praktika, kad visi infrastruktūros plėtros ir atnaujinimo projektai derinami su nesustojančiais kasdienės veiklos procesais. Orlaiviai turi sklandžiai kilti ir leistis, o keleiviai – skristi patogiai“, – sako Arnas Dūmanas, Lietuvos oro uostų Plėtros departamento direktorius.

Ekspertas suskaičiuoja bemaž dešimtį skirtingų, tačiau didelio masto ir strategiškai svarbių projektų, kurie buvo tarsi savotiški egzaminai Lietuvos oro uostų komandai, turėjusiai sistemiškai valdyti skirtingus procesus.

A. Dūmanas pastebi, kad šie iššūkiai tęsiasi iki šiol, nes kai kurie projektai yra sudėtinė didesnių projektų dalis.

Vilniaus oro uosto orlaivių kilimo ir tūpimo tako rekonstrukcija

Vienintelis laikotarpis per dešimtmetį, kai Vilniaus oro uoste nevyko skrydžiai, buvo 2017 m. liepos 14 d. – rugpjūčio 18 dienomis. 35 dienas dauguma skrydžių buvo nukreipti į Kauno oro uostą, o Vilniuje intensyviai darbavosi kelininkai su sunkiąja technika – buvo keičiama sostinės oro uosto kilimo – tūpimo tako danga.

Kauno oro uostas sėkmingai atlaikė išbandymą, nes didesniam srautui buvo pasiruošta: įrengti du papildomi laikini terminalai (vienas – atvykstantiems keleiviams, kitas – išvykstantiems). Moderniuose laikinuose terminaluose keleiviai galėjo naudotis aukštos kokybės maitinimo, prekybos, automobilių nuomos, turizmo paslaugomis. O papildomos tiek ilgalaikio, tiek trumpalaikio stovėjimo aikštelės užtikrino, kad automobiliams netrūktų vietos.

Kad Kaunas laikinai taps pagrindiniu oro uostu, komunikuoti pradėta dar 2015 metais. Praktiką apie permainas pranešti labai anksti Lietuvos oro uostai išlaiko iki šiol. Informacija praverčia tiek vienkartines keliones planuojantiems žmonėms, tiek nuolatiniams keleiviams.

Vilniaus oro uosto VIP terminalo ir konferencijų centro statybos

2019 metais šiaurinėje Vilniaus oro uosto teritorijoje ėmė kilti modernus, A+ energinės klasės, dviejų aukštų su požemine dalimi pastatas, kurį suprojektavo „Vilniaus architektūros studijos“ architektai.

Labai svarbių asmenų (VIP) terminalas su konferencijų centru tapo naujais vartais aukščiausiems mūsų šalies svečiams, politikos ir verslo lyderiams, muzikos ir sporto žvaigždėms. Taip Vilniaus oro uostas įgyvendino viziją suteikti aukščiausio lygio patirtį keleiviams, atvykstantiems ar išvykstantiems iš Lietuvos sostinės. Pastato pirmame aukšte įrengta VIP svečiams skirta aviacijos saugumo patikra, valstybės sienos patikros procedūrų patalpos, keletas laukimo salių, virtuvė, tualetai, registracijos zona, bagažo patalpos.

Jau pirmieji keleivių atsiliepimai patvirtino, kad VIP terminalas puikiai atliepia VIP paslaugų bei verslo renginių poreikį, nes antrame pastato aukšte veikia 520 kv. m. išskirtinė konferencijų centro erdvė. Renginių metu pro didžiulius centro langus žmonės gali stebėti įspūdingai kylančius ir besileidžiančius lėktuvus ir iš arti pamatyti šiauriniame perone vykstančias operacijas.

Daugiaaukštė automobilių stovėjimo aikštelė Vilniaus oro uoste

Beveik 1 000 naujų stovėjimo vietų, modernus automobilių nuomos centras ir elektromobilių įkrovos aikštelės – šiuos pokyčius iškart pastebėjo atvykstantieji į Vilniaus oro uostą. 2019 metais automobilių stovėjimo ir laikymo galimybės Vilniaus oro uoste buvo reikšmingai išplėstos, atsižvelgiant į keleivių poreikius ir patogumą. Didžioji daugiafunkcės aikštelės dalis skirta ilgalaikiam automobilių stovėjimui, tad smarkiai išsiplėtė galimybės atvykti į oro uostą su savo transportu ir saugiai jį palikti visos kelionės metu.

Aikštelėje sumontuota moderni saugumo sistema: į judesius reaguojantis apšvietimas, kokybiškos vaizdo kameros. Taip pat įrengti platūs pravažiavimai, kurie leidžia automobiliams lengvai manevruoti. Šaltuoju metų laiku veikia ir šildomos nuovažos, kurios neleidžia susidaryti slidžiai ledo dangai.

Vilniaus oro uosto perono ir riedėjimo takų rekonstrukcijos projektas

Vilniaus oro uostas nenutraukė rekonstrukcijos svarbių projektų net ir pandemijos įkarštyje – 2020 metais pradėjo atnaujinti nusidėvėjusius riedėjimo takus ir rekonstruoti peroną. Takų dangos atnaujintos ir išplatintos, sudarytos sąlygos riedėti didesnės kategorijos orlaiviams bei diegti svarius aplinkosauginius, tvarumo sprendimus. Projektas sėkmingai įgyvendintas nestabdant įprastos oro uosto veiklos, nors savo apimtimi stipriai viršijo 2017 metais vykdytą Vilniaus oro uosto kilimo-tūpimo tako rekonstrukcijos projektą.

Vilniaus oro uosto vakarinėje dalyje atnaujinti riedėjimo takai F ir E. Lygiagrečiai tęsėsi rangos darbai kitoje oro uosto pusėje, kur vyko šiaurinio perono rekonstrukcija ir papildomo riedėjimo tako įrengimas, atnaujintos orlaivių stovėjimo vietos. Perono rekonstrukcija padėjo sutrumpinti orlaivių riedėjimo atstumą – sumažėjo triukšmo lygis ir lėktuvų CO2 emisija.

Iš viso Vilniaus oro uosto šiaurinio perono rekonstrukcijos metu buvo įrengta nauja asfalto danga ir betoninės orlaivių parkavimo aikštelės, paženklintos stovėjimo vietos, įrengtas efektyvus ir taupus apšvietimas, nauji žiburiai, įdiegti efektyvesni paviršinių nuotekų surinkimo sprendimai.

Palangos oro uosto kilimo ir tūpimo tako rekonstrukcija

2021 metų rugsėjo pradžioje pradėti Palangos oro uosto rekonstrukcijos darbai sklandžiai atlikti pagal numatytą planą. Beveik 2,3 kilometrų ilgio ir 45 metrų pločio kilimo-tūpimo tako rekonstrukcijos metu pakeisti tiek viršutiniai asfalto, tiek giliau esantys išlyginamieji sluoksniai.

Iš viso pakeista daugiau nei 200 tūkst. kvadratinių metrų senosios dangos. Kilimo-tūpimo takas iš naujo paženklintas, įdiegtos efektyvesnės LED signalinių žiburių sistemos, sumontuoti nauji paviršinių nuotekų surinkimo tinklų latakai ir kt.

Po rekonstrukcijos visa infrastruktūra atitinka naujausius oro uostams keliamus reikalavimus, pavyzdžiui, oro uostas įgijo galimybę surinkti paviršines nuotekas – tai yra ypač svarbu šaltuoju metų laiku, kai orlaiviai prieš skrydį padengiami specialiais apsauginiais skysčiais.

Nuledinimo nuotekų surinkimo ir perdirbimo gamykla

Vilniaus oro uostas 2023 metų pabaigoje žengė dar vieną žingsnį tvarumo link. Atidaryta moderni orlaivių nuledinimo nuotekų perdirbimo gamykla – vienintelė tokia visose Baltijos šalyse. Joje surenkamos ir perdirbamos orlaivių nuledinimo procese susidarančios nuotekos, kurios vėliau gali būti naudojamos kaip žaliava aviacijoje ir kitose pramonės srityse.

Automatizuota nuledinimo nuotekų perdirbimo gamykla yra svarbi Vilniaus oro uosto rekonstrukcijos ir strateginės plėtros dalis ir yra vienas reikšmingų žingsnių plėtojant atsakingą oro uostų veiklą.

Pirmasis toks visose Baltijos valstybėse projektas prasidėjo dar 2021 m., kai buvo įrengtos keturios specialios orlaivių nuledinimui skirtos aikštelės abiejuose kilimo-tūpimo tako prieigose, šiaurinėje ir pietinėje perono pusėse. Vėliau kartu su gamykla buvo suprojektuoti ir įrengti inžineriniai nuledinimo nuotekų surinkimo tinklai, nuotekų rezervuarai ir kita reikiama infrastruktūra, kuri buvo paruošta darbui nuo gamyklos atidarymo.

Ateityje yra numatyta galimybė orlaivių nuledinimo nuotekas, susidariusias Kauno ir Palangos oro uostuose, taip pat valyti Vilniuje.

Vilniaus oro uosto prieigų rekonstrukcija ir naujas išvykimo terminalas

Vilniaus oro uostas stiprina pozicijas regione – 2023 metais pradėtas statyti naujas keleivių išvykimo terminalo modulis šiaurinėje oro uosto dalyje. Naujasis pastatas įsiterpia tarp dabartinio ir VIP terminalo su konferencijų centru. Atidarius šį 14,4 tūkst. kv. metrų terminalą, bendras Vilniaus oro uosto keleivių terminalų plotas išaugs trečdaliu, o keleivių pralaidumas dvigubai – nuo 1 200 keleivių per valandą iki 2 400. Terminalo startas suplanuotas 2025 m. pirmą ketvirtį.

Naujasis pastatas yra A++ energinės klasės, o tvari statyba lemia geresnius eksploatacinius parametrus, didesnę ilgalaikę grąžą, atsakingą požiūrį į aplinką ir žmogaus sveikatą.

Pirmajame terminalo aukšte veiks keleivių registracijos erdvė su savitarnos zona, kurioje bus galima savarankiškai registruotis skrydžiui ir priduoti bagažą, bus įdiegta kitų modernių technologijų. Didesnį patogumą užtikrins didelės bendros viešos erdvės, kavinės ir kitos komercinės zonos bei oro bendrovių biurai.

Antrajame aukšte bus sukurta saugumo patikros zona ir išvykimo bei atvykimo vartai Šengeno šalių keleiviams. Su dabartiniu keleivių terminalu naująjį jungia erdvi galerija, kuri užtikrins komfortišką susisiekimą tarp terminalų. Pastatytos dvi naujos galerijos, per kurias dalis keleivių galės būti laipinami tiesiai į lėktuvus.

Kartu su naujojo terminalo statyba įgyvendinama ir priešais Vilniaus oro uostą esančių transporto prieigų pertvarka: atnaujinami inžineriniai tinklai, keičiama danga, įrengtos stoginės. Pokyčiai sukurs naują, žymiai pralaidesnę ir patogesnę transporto schemą.

Kauno oro uosto keleivių terminalo plėtros projektas

2024 metais pradėtas plėsti ir Kauno oro uosto keleivių terminalas – baigus projektą aptarnavimo pajėgumai išaugs du kartus ir sieks 2 mln. keleivių per metus. Šis projektas buvo būtinas, nes keleivių srautai Kaune ne vienerius metus gerokai viršijo projektinius esamo terminalo pastato pajėgumus.

Projekte numatyta, kad Kauno oro uoste išplečiamos tiek atvykimo, tiek išvykimo erdvės. Bendras terminalo plotas turėtų išaugti apie 4 400 tūkst. kv. metrų ir oro uostas galės aptarnauti iki šešių keleivinių skrydžių per valandą. Palyginti, šiuo metu Kauno oro uostas yra pajėgus aptarnauti keturis keleivinius skrydžius vienu metu.

Didesnės erdvės leis išplėsti bagažo atsiėmimo zonas, Šengeno ir ne Šengeno atvykimo zonas, sukurti papildomos erdvės keleiviams laukti skrydžių, pavalgyti ar apsipirkti. Tuo pat metu terminale bus atnaujinama įranga ir diegiami pažangūs technologijų sprendimai, tokie kaip naujos kartos keleivių daiktų patikros skeneriai.

Vykstant plėtros darbams Kauno oro uostas veiks įprastu režimu. Keleivių terminalo plėtros darbus tikimasi baigti 2025 m. antroje pusėje.

Kauno oro uosto šiaurinio perono plėtra

Kartu su terminalo statyba Kauno oro uoste 2024 metais pradėtas įgyvendinti ir kitas svarbus projektas – šiaurinio perono plėtros darbai. Užbaigus šį projektą, Kauno oro uoste orlaivių stovėjimo vietų skaičius padidės daugiau nei pusantro karto. Atsiras papildomos lėktuvų statymo ir variklių bandymo vietos.

Projektas atvers galimybes Kaune auginti ir techninio lėktuvų aptarnavimo paslaugų apimtis, nes Kauno oro uostas yra viena iš svarbių orlaivių remonto ir techninio aptarnavimo bazių Baltijos šalių regione – investicijos į perono plėtrą yra pagrįstos ekonomiškai. Taip pat bus sukurtos sąlygos didinti krovinių gabenimo apimtis – Kauno oro uostas turi strateginę reikšmę NATO partnerių logistikos grandinėje.

Iš viso naujojo perono plotas sieks daugiau kaip 35 000 kv. metrų, objektas atitiks civilinės ir karinės aviacijos reikalavimus. Darbus numatyta baigti 2025 m. pavasarį.