Aurelijus Šveikauskas. Naujoji pramonės revoliucija. Kaip paspartinti inovacijų diegimą įmonėse

Skaitmeniniai bankai stumia iš rinkos institucinius bankus, sutelktinio finansavimo platformos rimtai konkuruoja su patyrusiais investuotojais ir skolintojais, o dirbtinis intelektas pranašauja panašią revoliuciją, kurią patyrėme atsiradus internetui. Ko iš šios artimos istorijos pavyzdžių gali pasimokyti pramonės verslas, laviruojantis ant taip vadinamos revoliucijos 5.0 slenksčio?

Reklama

Kiek daugiau nei 20 proc. Lietuvos BVP sukuria pramonės įmonės. Nors laikosi čempioniškai, praėjusiais metais fiksavo kiek didesnį nei 5 proc. nuosmukį dėl mažėjančio vartojimo vakarų Europoje. Eksportas yra pagrindinis pramonės variklis, tačiau norint būti konkurencingiems, reikia būti efektyviems. Tai Lietuvos verslininkai supranta gerai, automatizavo daugelį gamybos šakų, mašininis darbas, arba kitaip, pramonės revoliucija 4.0 jau baigia išsikvėpti, o į duris beldžiasi besiformuojanti taip pat vadinama pramonės revoliucija 5.0. Jos požymiai – dirbtinis intelektas, besimokančios mašinos, žmonių darbas kartu su mašinomis ir tvarumas bei socialinė atsakomybė.

Apie pramonės revoliuciją 5.0. dar negalvojate? Bankai turi jums ką pasakyti

Perėjimas prie naujo pramonės vystymosi etapo turi daug bendro su pokyčiais, kuriuos patyrė finansų sektorius pereidamas į skaitmeninę erą. Bankai, kurie iki paskutinio laikėsi įsikibę nusistovėjusių veiklos metodų ir pavėlavo į žaibišką „Fintech” traukinį, šiandien arba neteko dalies rinkos, arba buvo priversti vytis ir kurti aplikacijas, taikytis prie asmeninių klientų poreikių, investuoti milžiniškas sumas į elektroninių paslaugų vystymą. Konkurencinė aplinka taip pat tapo itin arši, mat banko keitimas, sąskaitos atidarymas ir kitos paslaugos tapo pasiekiamos keliais mygtuko paspaudimais. Skirtingais skaičiavimais, per „Fintech” bangą bankai neteko nuo 20 iki 40 proc. rinkos ir iki 15 proc. pelno, dėl poreikio mažinti paslaugų kainas suaktyvėjusioje konkurencinėje aplinkoje. Stagnacija, nenoras keistis, lėtas naujovių įsisavinimas yra tai, kas pakišo koją bankiniam sektoriui. Ir tai yra universalu bet kuriam verslui.

Kaip atrodys pramonės sektorius netolimoje ateityje

Skaičiuojama, kad iki 2030 m. dirbtinis intelektas gali prisidėti iki 15,7 trilijono JAV dolerių prie pasaulio ekonomikos, didinant produktyvumą ir skatinant inovacijas. Tai yra milžiniškos galimybės verslui. Tačiau, tam turi keistis verslo mąstymas. Dabar yra tas laikas, kai žūtbūt reikia atsisukti į žmones už nugaros. Būtina investuoti į darbuotojų mokymą, kad jie galėtų naudotis naujausiomis technologijomis, suprastų duomenų svarbą ir gebėtų juos analizuoti. Vieni brangiausiai pasaulyje apmokamų ir vertinamų verslo konsultantų „McKinsey & Company” prognozuoja, kad artimiausioje ateityje svarbiausi verslo ir darbuotojų gebėjimais bus mokėjimas dirbti su dirbtiniu intelektu, duomenų analize, virtualiąja ir papildyta realybe, debesų technologijomis, interneto daiktų tinklais, biometrine technologija, 3D spausdinimu, genetinėmis technologijomis ir blokų grandinėmis. Šios technologijos, kartu su dideliu spaudimu didinti verslo tvarumą, lems pramonės ateitį.

Greitesnis inovacijų diegimas pramonėje – nuo ko pradėti

Norint nelikti pramonės virsmo paraštėse, rekomenduoju pasinaudoti naujos kartos bankų patirtimi, kurie jau sėkmingai žengia inovacijų keliu. Visų pirma, būtina ne tik investuoti į personalo mokymą, bet ir iš esmės galvoti apie įmonės kultūros keitimą – skatinimą domėtis naujovėmis, baimės mažinimą, išmokti klysti eksperimentuojant.

Laimei, raktas į baimės mažinimą ir inovacijų kūrimą bei prisijaukinimą jau išrastas – tai įvairialypės komandos. Žmonių grupė darbe, su skirtingomis patirtimis, matymo kampais gali labai greitai perprasti, adaptuoti ir kurti inovacijas. Tam įmonėje būtina skatinti ir palaikyti įvairovę, puoselėti tai, kaip komandos stiprybę. Kitas progresą stabdantis veiksnys – baimė. Baimė būti kritikuojamam, neužtikrintumo baimė ir baimė, kaip netradiciniai sprendimai gali paveikti karjerą. Dėl to labai svarbu kurti terpę eksperimentams bei inovacijoms. Skatinkite kolektyvą dalintis žiniomis, lankytis parodose, sekti aktualios rinkos tendencijas, leiskite bandyti inovacijas. Galbūt galima susitarti dėl jums reikalingos įrangos bandymų, tęstinių programinės įrangos versijų, nemokamų prezentacijų darbuotojams ir t.t.

Reklama

Būkite pasiruošę mokytis už klaidas. Nes einant šiuo keliu jų bus. Ir ne viena. Visa įmonė, kartu su akcininkais ir vadovais, turi nebijoti klysti ir už tai būti pasiruošę sumokėti. Pamokos kainuoja.

Plačiai diskutuojama, ne ar nauja robotizacijos-dirbtinio intelekto banga pakeis žmones, o kokie žmonės turės vadovauti išmaniems robotams artimiausioje ateityje. Tiems, kurie spės laiku, įgaus konkurencinį pranašumą. Nespėjusiems teks pasitraukti, brangiai vytis arba atiduoti dalį rinkos. Kaip kad nutiko tradiciniams bankams.

Aurelijus Šveikauskas, „EMBank” pardavimų vadovas, valdybos narys