Emocinis pirkimas per išpardavimus: kada tai tampa problema ir kaip jį suvaldyti?

Artėjantis šventinis laikotarpis ir Juodojo penktadienio išpardavimai – metas, kai daugelis susiduria su pagunda pirkti impulsyviau nei įprastai. Didžiulės nuolaidos, žybsintys laikmačiai, informuojantys apie besibaigiančias akcijos valandas, ir reklaminiai šūkiai, skelbiantys „paskutinė galimybė“ ar „vienintelis toks pasiūlymas metuose“ dažnai neleidžia atsispirti. Kada emocinis pirkimas tampa problema ir kaip jį suvaldyti? 

Reklama

Trumpalaikis malonumas 

„Citadele“ banko Baltijos šalių klientų patirties tobulinimo vadovės Rasos Narės teigimu, pavieniai neplanuoti pirkiniai nėra problema. Tačiau išpardavimų laikotarpiu rizika pasiduoti emocijoms ypač padidėja. 

„Didelės nuolaidos ir riboto laiko pasiūlymai gali sukelti stiprų emocinį impulsą. Žmogus pajunta, kad „praranda progą“, todėl sprendimą priima vadovaudamasis ne poreikiu, o emocija. Problema prasideda tada, kai toks elgesys trukdo laikytis finansinių tikslų, vėluojama apmokėti sąskaitas arba tenka atsisakyti anksčiau suplanuotų išlaidų, pavyzdžiui, atostogų“, – įžvalgomis dalijasi R. Narė. 

Pasak jos, pirkimo metu patiriamas dopamino pliūpsnis, kaip ir daugelyje kitų veiklų, sukelia malonumą, tačiau efektas trumpalaikis. Vėliau gali ateiti nusivylimas, ypač jei žmogus supranta, kad  prekė nebuvo būtina. Nuoma ar būsto pirkimas

„Emocinis pirkimas dažnai yra įprotis, todėl jo keitimas gali būti sudėtingas. Tai panašu į bandymą sumažinti saldumynų vartojimą – malonu, todėl sunku susivaldyti suvalgius vos vieną saldainį. Todėl verta sustoti ir paklausti savęs – kokia emocija mane verčia pirkti? Stresas, liūdesys, o gal euforija dėl šventinės atmosferos?“ – teigia banko atstovė. 

Valdyti išlaidas gali padėti keli triukai 

R. Narė pabrėžia, kad emocijomis paremtą vartojimą stipriai skatina ir socialiniai tinklai.Juoseapstu įrašų, kuriuose žmonės dalijasi savo pirkiniais, išpopuliarėja konkretūs produktai. Tokie įrašai kartu su „FOMO“ (angl. Fear of missing out) – baimės kažką praleisti fenomenu – stiprina poreikio pirkti jausmą ir didina impulsyvaus pirkimo riziką.  Technologijos neturi širdies

Jei emocinis apsipirkimas tampa problema, R. Narė pataria pradėti nuo biudžeto sudarymo – peržiūrėti savo išlaidas, suskirstyti jas į kategorijas ir nustatyti sumą, kuri gali būti skirta „maloniems pirkiniams“.  

„Svarbu nepersistengti ir nesukurti pernelyg griežto biudžeto, nes tai gali sukelti papildomą stresą. Neturėtumėte nueiti į kitą kraštutinumą ir visiškai atsisakyti apsipirkimo dėl malonumo, tačiau reikėtų nustatyti pinigų sumą, kurią galite išleisti“, – atkreipia dėmesį „Citadele“ banko ekspertė. Apsipirkimas Lenkijoje internetu

Pasak jos, lygiai taip pat svarbu išmokti suvokti savo emocijas. Jei apsipirkimas tampa emociniu atsaku į stresą, nuobodulį ar nerimą, verta skirti laiko savistabai – tai padeda aiškiau suprasti vidines motyvacijas ir priimti sąmoningesnius sprendimus. 

„Taip pat nukreipti dėmesį nuo apsipirkimo gali padėti kitos veiklos. Išeikite pasivaikščioti, sutvarkykite namus ar spintą. Tai padeda išlaikyti dėmesį ir sumažinti emocinį impulsą pirkti. Jei pamatėte kažką, ką norite pirkti, atidėkite pirkimą 24 valandoms. Tai neleidžia priimti skubotų sprendimų, ir dažnai per tą laiką emocija atslūgsta“, – pataria R. Narė. Laimi tie, kurie geba parduoti jausmą

Juodasis penktadienis pilkėja – daugiau nei pusė lietuvių nieko nepirks