Ilona Mulerenkienė – apie smulkaus ir vidutinio verslo būvį startuolių bumo eroje: „Yra ir iššūkių, ir naujų galimybių“

Birželio 27-ąją minima Mikro, mažų ir vidutinių įmonių diena, siekiant atkreipti dėmesį į šių įmonių svarbą ekonomikai ir bendruomenėms. Šios įmonės sudaro didžiąją dalį verslo sektoriaus ir yra svarbios kuriant darbo vietas bei skatinant inovacijas. Tačiau šiandien smulkus ir vidutinis verslas susiduria su įvairiais iššūkiais – nuo augančios konkurencijos iki globalizacijos padarinių.

Reklama

„Svarbiausia – gebėjimas prisitaikyti ir pasinaudoti atsirandančiomis galimybėmis. Tie verslai, kurie investuoja į inovacijas, rinkodarą ir darbuotojų kompetencijas, paprastai laimi globaliame kontekste“, – teigia Mykolo Romerio universiteto (MRU) Sūduvos akademijos (SUA) prodekanė studijoms Ilona Mulerenkienė.

Kaip globalizacijos procesai veikia šį sektorių, kokie smulkaus ir vidutinio verslo pranašumai startuolių bumo eroje, ko reikia, kad smulkaus ir vidutinio verslo įmonės (toliau – SVV) veiktų sėkmingai? Atsakymai į šiuos ir kitus klausimus – pokalbyje su I. Mulerenkiene.

– Su kokiais pagrindiniais iššūkiais šiandien susiduria smulkus ir vidutinis verslas?

– Lietuvoje smulkus ir vidutinis verslas sudaro didelę dalį šalies įmonių struktūros ir yra atsakingas už nemažą užimtumo dalį. Smulkios ir vidutinės įmonės dažnai laikomos ekonomikos varikliu, nes ne tik suteikia darbo vietas, bet ir skatina inovacijas bei konkurenciją. Tačiau šiandien SVV susiduria su įvairiais iššūkiais, kurie daro įtaką jų veiklai tiek nacionaliniu, tiek regioniniu lygmeniu.

Įmonės dažnai susiduria su sunkumais gaunant finansavimą. Bankai jas vertina kaip didesnės rizikos subjektus, todėl paskolos suteikiamos atsargiai. Nors Lietuvoje yra galimybių pasinaudoti ES parama, pastebima, kad regionuose jos ne visada yra išnaudojamos dėl sudėtingų paraiškų teikimo procedūrų ir konsultacijų trūkumo.

SVV įmonėms rimtas iššūkis yra ir kvalifikuotų darbuotojų trūkumas. Taip pat – konkurencija su stambiomis įmonėmis, kurios turi daugiau išteklių ir geresnes rinkodaros galimybes. Todėl smulkūs verslininkai privalo nuolat ieškoti būdų, kaip išsiskirti, ieškoti nišinių rinkų.

Nepaisant visų šių sunkumų, smulkus verslas Lietuvoje išlieka tvarios ekonomikos pagrindu. Ne tik prisideda prie šalies augimo, bet ir vaidina svarbų vaidmenį socialinėse bei kultūrinėse iniciatyvose, stiprinančiose bendruomenes ir skatinančiose socialinę atsakomybę.

– Kaip globalizacijos procesai veikia SVV – ar daugiau kelia grėsmių, ar suteikia galimybių?

– Globalizacijos procesai turi dvejopą poveikį – atveria naujas galimybes, tačiau kartu kelia ir nemažai grėsmių. SVV gali išplėsti savo veiklą už nacionalinių ribų, t. y., eksportuoti prekes ar paslaugas, plėsti partnerystes. Globalizacija leidžia greičiau perimti pažangius verslo modelius, technologinius sprendimus ir skaitmenizacijos priemones.

Tačiau SVV dažnai nepajėgia konkuruoti su stambiais tarptautiniais žaidėjais, jų veiklą neigiamai gali paveikti globalios krizės, geopolitiniai įvykiai. Pagaliau globalizacija skatina aukštos kvalifikacijos darbuotojų emigraciją. Siekiant įveikti minėtus iššūkius svarbiausia –gebėjimas prisitaikyti ir pasinaudoti atsirandančiomis galimybėmis. Tie verslai, kurie investuoja į inovacijas, rinkodarą ir darbuotojų kompetencijas, paprastai laimi globaliame kontekste.

– Kaip ir kokias galimybes SVV atveria skaitmenizacijos procesai, išaugusi socialinių medijų reikšmė?

– Tai atveria naujų, iki šiol nebuvusių galimybių, kurias šiuolaikiniame verslo pasaulyje svarbu aktyviai išnaudoti. Anksčiau SVV galimybės pritraukti klientus buvo ribotos – dažnai galėjai veikti tik vietinėje rinkoje. Dabar socialinės medijos leidžia pasiekti tūkstančius ar net milijonus vartotojų be didelio biudžeto, sudaro galimybę kurti ryšį su vartotojais bei bendruomenėmis. Skaitmenizacija leidžia optimizuoti procesus įmonėse, t.y., tiekimą, sandėliavimą, klientų aptarnavimą (perėjimas prie e-prekybos) – visa tai prisideda prie efektyvumo ir augimo. Taigi, socialinės medijos ir skaitmenizacija suteikia naujų galimybių ir tai jau ne pasirinkimas, o būtinybė, jei verslas nori išlikti aktualus šiandieninėje rinkoje.

– Kokiomis charakteristikomis turi pasižymėti SVV įmonės, kad galėtų sėkmingai veikti globalioje rinkoje, o gal vis dėlto geriau koncentruotis į vietos, regiono rinką?

– Ar SVV plėstis į globalią rinką, ar likti vietos, regiono žaidėju, labai priklauso nuo įmonės pobūdžio bei jos veiklos. Sėkmingai veikti globalioje rinkoje gali tos SVV įmonės, kurių produktai ar paslaugos išsiskiria arba kaina, arba kokybe, arba unikalumu – pavyzdžiui, nišiniai amatininkų produktai, lietuviško dizaino vertė ir pan.

Globalioje rinkoje svarbu prisitaikyti prie klientų lūkesčių ir sėkmingai naudotis e-prekybos platformomis, skaitmeninėmis rinkodaros priemonėmis. Labai svarbu ir tarptautinė partnerystė, t. y., buvimas tarptautiniuose tinkluose, verslo asociacijose – tai padeda rasti partnerius, klientus, investuotojus.

O jei paslauga ar produktas yra labiau orientuoti į vietinę rinką (pavyzdžiui, statybos, maitinimas, grožio paslaugos ir pan.) arba jei verslas neturi pakankamai išteklių ar patirties plėtrai – verta koncentruotis į vietinę, regioninę rinką. Buvimas globalioje rinkoje nėra būtinybė kiekvienam, bet tai yra reali augimo galimybė tiems, kurie turi tam reikalingas savybes: unikalumą, technologinį pasirengimą, gebėjimą prisitaikyti ir diegti naujoves.

– Kaip SVV paveikė ir veikia startuolių ekosistemos augimas?

– Startuolių ekosistemos augimas daro vis didesnę įtaką SVV. Nors iš pirmo žvilgsnio tai yra skirtingi verslo modeliai, tarp jų yra ir sinergijos. Startuoliai pritraukia jaunus, skaitmeninėmis ir IT kompetencijomis pasižyminčius specialistus, todėl SVV – ypač regionuose – susiduria su darbuotojų trūkumu. Startuoliai diegia naujas technologijas, pavyzdžiui, automatizavime, e. sprendimuose, kurias SVV gali naudoti savo veikloje. Lietuvos verslų optimizmas lenkia europines nuotaikas – naudą galima išvysti dar šiemet

Taigi, startuolių ekosistema ir SVV nėra priešingybės – tai tarsi du verslumo poliai, kurie vienas kitą gali papildyti. Svarbiausia – gebėjimas bendradarbiauti. SVV gali pasinaudoti startuolių lankstumu ir technologijomis, o startuoliai – SVV patirtimi, klientų baze, vietos rinkos žiniomis. SVV ir startuolių sinergija tik sustiprina visą verslo ekosistemą, ir yra ypač svarbi siekiant tvaraus konkurencingumo, skaitmenizacijos bei ekonominio atsparumo.

– Kodėl startuolių bumo eroje svarbu neapleisti SVV, kodėl jis išlieka svarbus bendrai verslo ekosistemai?

– Startuolių bumo eroje daugiausia dėmesio, žiniasklaidos ir investicijų sulaukia inovatyvios, greitai augančios įmonės. Tačiau SVV yra verslo ekosistemos stuburas, kurio svarba niekur nedingsta – priešingai, šiandien jis dar svarbesnis, nes SVV yra pagrindinis darbo vietų kūrėjas. Startuoliai dažniausiai veikia didžiuosiuose šalies miestuose, o SVV daugiausia kuria vertę regionuose, kur yra arčiausiai bendruomenių, vartotojo ir vietos poreikių. Dauguma startuolių kūrėjų savo kelią pradėjo būtent SVV – šeimos versle, mažoje įmonėje ar vietiniame projekte. Žaidimų industrijos ateitis festivalyje „GameOn 2024“

Taigi, startuoliai kuria ateitį, bet SVV išlaiko dabartį. Startuoliai reikalingi pokyčiams ir technologiniam progresui, bet SVV reikalingas visos šalies ekonominiam tvarumui, socialiniam saugumui ir regionų stiprinimui.

– Kodėl jaunam, pradedančiam verslininkui kartais geriau orientuotis į SVV, o ne startuolio kūrimą? Kokie SVV pranašumai prieš bandymą kurti startuolį?

– Nors startuoliai šiandien labai populiarūs ir žavi greito augimo galimybėmis, pradedančiam verslininkui kartais verta rinktis SVV kelią. SVV dažnai prasideda nuo mažesnių investicijų, aiškesnio verslo modelio, labiau apčiuopiamo produkto ar paslaugos, o startuoliai dažnai reikalauja didelių pradinių investicijų, o pelnas gali būti tik tolimoje ateityje. SVV veikia pagal patikrintą verslo modelį – pavyzdžiui, pardavimai, paslaugos, gamyba, o startuoliai dažnai turi eksperimentuoti, testuoti ir koreguoti savo verslo modelį. Kartų skirtumai darbo rinkoje

SVV – tai puikus startas verslo pasaulyje, leidžiantis įgyti svarbią patirtį, valdyti rizikas ir užtikrinti stabilų pajamų srautą. Startuolio kūrimas – labiau rizikingas kelias, tinkamas tiems, kurie turi inovatyvią idėją ir pasiruošę veikti greitai bei atviri pokyčiams.

SVV nuvertinimas dažniausiai kyla iš nepilnos informacijos, stereotipų ir greito dėmesio startuolių pasauliui. Todėl svarbu jaunimą ir visuomenę šviesti, kaip svarbu ir vertinga yra SVV – tiek ekonomikai, tiek socialinei aplinkai.

– Kaip verslo vadybos studijų programa MRU Sūduvos akademijoje atliepia dabartines SVV problemas ir verslo aplinkos pokyčius?

– Universitetinė studijų programa „Verslo vadyba“ buvo parengta siekiant atliepti regiono darbdavių poreikius ir užtikrinti aukštojo mokslo prieinamumą regione. Ši programa absolventams atveria naujas karjeros, o regionui – naujas plėtros galimybes. Verslo vadybos programos turinys yra pritaikytas šiuolaikinių SVV iššūkių sprendimams, ypač regioniniame kontekste, t. y., formuoja verslumo kultūrą, skatina inovacijas, skaitmeninius sprendimus ir suteikia praktinių įgūdžių, reikalingų verslo aplinkos pokyčiams. Mokymai dirbtinis intelektas

Verslo vadybos studijų programos išskirtinumas – pasirenkamieji dalykai, suteikiantys galimybę gilintis į atskiras verslo vadybos sritis: kultūros ir sporto industrijas, medijų vadybą, agroverslą, skaitmeninio verslo valdymą ir startuolių kūrimą. Vykstantys pokyčiai regione, Marijampolės laisvosios ekonominės zonos plėtra ir lemia specialistų su platesnėmis kompetencijomis paklausą.

Paminėtinas, dar vienas labai svarbus aspektas – glaudus bendradarbiavimas su verslo atstovais, tai leidžia suderinti studentų teorines žinias su praktiniais įgūdžiais, atliepiančiais realios darbo rinkos poreikius. Jau nuo pirmų studijų metų studentai aktyviai įtraukiami į realias verslo situacijas per praktikas, bendradarbiavimą su įmonėmis, projektinius darbus, užsakomuosius tyrimus, kūrybines dirbtuves, simuliacijas ir vėliau rengiant baigiamuosius darbus. Tai padeda ugdyti praktinius gebėjimus, kūrybiškumą, kritinį mąstymą, gebėjimą spręsti problemas ir veikti komandoje, t. y., leidžia studentams įgyti vertingos praktinės patirties, kurios prireiks realioje verslo aplinkoje.

2024 m. 60 proc. ILTE verslo finansavimo skirta smulkiam vidutiniam verslui