Startuoja mokyklų vadovų klubas: mokysis vieni iš kitų, pasidalinti gerosiomis praktikomis kviečia ir verslą

Lietuvoje startuoja švietimo vadovų klubas – 16 lyderių edukacijos srityje, nuo mokyklų direktorių iki savivaldybių švietimo skyrių vedėjų, subūrė antreprenerystės ir finansinio raštingumo ugdymo organizacija „Lietuvos Junior Achievement“ ir startuolių asociacija „Unicorns Lithuania“. Tarpusavyje bus dalinamasi patirtimi ir ieškoma veikiančių sprendimų, kurie pakeltų Lietuvos švietimą į kitą lygį. Prisidėti prie pokyčio – pasidalinti gerosiomis praktikomis – kviečiamas ir verslas.

Reklama

„Švietimo vadovų klubas yra erdvė, kurioje lyderiai auga kartu: sprendžia kasdienius iššūkius, semiasi įkvėpimo iš kolegų, dalijasi patirtimi, išbando naujausias vadybos praktikas. Mūsų tikslas – kurti bendruomenę, kurioje kiekvienas jaustų palaikymą, tobulėtų ir augtų. Lyderiai augina lyderius, kartu kursime sėkmingą ateitį mūsų mokiniams“, – vizija dalijasi „Lietuvos Junior Achievement“ vadovė, mokytoja Andželika Rusteikienė.

Prie švietimo vadovų klubo įgyvendinimo prisidedantis Rytis Laurinavičius, startuolio „Omnisend“ vadovas ir „Unicorns Lithuania“ valdybos narys, pastebi, kad, nors švietimo sistema tikrai reikalauja pokyčio, jau šiandien tos mokyklos, kuriose dirba stiprūs vadovai, dalį problemų sprendžia pagirtinai: aukšti mokymosi rezultatai, didesni nei vidutiniai mokytojų atlyginimai, gera darbuotojų, mokinių ir jų tėvų motyvacija.

„Pradinė prielaida – geri vadovai keičia sistemą savo pavyzdžiu. Vis dėlto absoliuti dauguma mokyklų vadovų yra užaugę iš mokytojų, tik nedidelė dalis jų turi vadybos žinių. Surinkome jau dabar tikrai stiprius vadovus ir norime suteikti jiems dvi galimybes: 1. Mokytis vieni iš kitų; 2. Gauti gerųjų vadybos praktikų žinių iš verslo, specialistų ar lektorių. Neabejoju, kad tokiu būdu efektyviai veikiantys sprendimai pradės sklisti po Lietuvą“, – sako R. Laurinavičius.

Pirmieji įspūdžiai: viršijo lūkesčius, prisidės prie švietimo kokybės gerinimo

Prie klubo prisijungę švietimo lyderiai pastebi, kad tai – atsivėrusi nauja galimybė efektyviai bendrauti su kitais švietimo lyderiais, dalintis patirtimi, mokytis ir dar „turėti galimybę savo idėjas paskaninti versle naudojamais prieskoniais“, siekiant švietimo kokybės gerinimo.

„Kiekviena nauja patirtis, įgyvendinti kūrybiniai sprendimai augins mane, o aš pasidalindama įgyta patirtimi turėsiu galimybę paauginti kitus (jaunesnius) švietimo įstaigų vadovus. Ypač vertinga ir prasminga bus, jei klubiečiams pavyks sujungti švietimo ir verslo pažangius vadybos metodus ir sukurti bei pasiūlyti švietimui efektyvių vadybos sprendimų“, – pastebi Tauragės Šaltinio progimnazijos direktorė Jūratė Lazdauskienė.

Paklaustos apie pirmąjį susitikimą, ir Utenos Dauniškio gimnazijos direktorė Asta Skeirienė, ir Jonavos Jeronimo Ralio gimnazijos direktorė Zita Gudonavičienė patikino, kad jis pranoko lūkesčius. A. Skeirienė išskyrė dermę tarp protinės veiklos ir dvasinių dalykų, laisvą atmosferą ir prasmingas diskusijas švietimo lyderystės, vadybos temomis. Z. Gudonavičienė – bendrystės jausmą, betarpiškumą, įsipareigojimą susitikimų periodiškumui.

„Daugumoje mokymų analizuojamos darbuotojų motyvavimo, įgalinimo, darbo komandoje tematikos ir labai retai kalbama apie vadovo asmeninį augimą, gebėjimą efektyviai dirbti nuolatiniame strese. Mano nuomone, realus pokytis švietime įvyks tada, kai mokytojai jausis oriai ir laisvai“, – pastebėjo Panevėžio švietimo centro vadovė Asta Malčiauskienė.

Savo ruožtu Vilniaus Simono Stanevičiaus progimnazijos vadovė Daiva Briedienė pasidalino idėja, kad kitų susitikimų metu pagrindinis tikslas galėtų būti patobulinti savo vadybos kompetencijas netradiciniais, švietimo erdvėje neįprastais būdais, patirtimis.

Tarp tikslų ateičiai – mokytojo vaidmens stiprinimas ir technologijų integracija

Gita Kubilienė, Panevėžio r. Paįstrio Juozo Zikaro gimnazijos direktorė, prasitarė, kad pastebėjo jau pirmojo susitikimo įtaką savo motyvacijai, kūrybiškumui, problemų sprendimui. Paklausta apie svarbiausius sau keliamus tikslus ateičiai, ji įvardijo mokytojo vaidmens stiprinimą: sukurti nuolatinio profesinio tobulėjimo sistemas, kurios skatintų mokytojus taikyti inovatyvius mokymo metodus dalytis gerąja praktika, bei technologijų integraciją į švietimą: kurti aplinkas, kuriose mokiniai galėtų laisvai naudotis įvairiais skaitmeniniais įrankiais.

„Norėčiau prisidėti prie pokyčių švietime, kuriant savo bei įstaigoje dirbančių žmonių emocinę gerovę. Kartu su bendraminčiais vadovų klube ieškoti problemų sprendimo būdų, dalintis, mokytis iš kitų patirčių, kurti pasitikėjimu grįstą kultūrą. Dirbant vadovu nuolat turi tobulėti, tačiau jau kuris laikas mokymai, kuriuose dalyvaudavau, nebeteikė vidinio pasitenkinimo, galimybės tobulinti asmenines, vadovavimo kompetencijas. Pirmasis klubo susitikimas buvo labai prasmingas ir įdomuss, nebuvo gaila nė vienos minutės ir nesinorėjo vykti namo“, – iniciatyvą įvertino Klaipėdos Simono Dacho progimnazijos vadovė Daiva Marozienė.

Anot Šėtos gimnazijos vadovo Mindaugo Danilevičiaus, švietimas yra sudėtinga sritis, tačiau svarbiausia – žmonės, kurie dirba mokykloje ir savo asmenybės galia geba švelniai pastumti arba įgalinti mokinius domėtis ir mokytis, tad jis pats sau kelia tikslą tapti tokiu lyderiu.

„Norėčiau, kad mokyklų vadovai būtų kūrybingai, laisvai dirbančios asmenybės, galinčios savo elgesiu, asmeniniu pavyzdžiu įkvėpti pedagogus siekti gerovės savo darbe ir gyvenime. Mes prisiliečiame prie Lietuvos ateities, tik laisvos asmenybės gali auginti savimi pasitikinčius, kuriančius, atvirus, pasiruošusius naujovėms ir iššūkiams žmones“, – ankstesnę mintį papildė ir Šiaulių Salduvės progimnazijos vadovė Natalija Kaunickienė.