Paskelbta
10 mėnesių prieš-
Per dvejus pastaruosius metus smulkaus ir vidutinio verslo (SVV) lūkesčiai plėtrai reikšmingai pagerėjo. Šiais metais kone pusė (47 proc.) šalyje veikiančių SVV įmonių planuoja veiklos plėtrą, atskleidė „Lietuvos draudimo“ užsakymu atliktas verslo įmonių, kuriose dirba iki 250 darbuotojų, tyrimas. Remiantis identiškos apimties prieš dvejus metus atliktu tyrimu, 2023 m. investicijas planavo tik kas trečia SVV įmonė, tai yra 32 proc.
„Nors pastaraisiais metais šalies verslas veikia geopolitinio neapibrėžtumo ir planuojamų verslo ir mokestinės aplinkos pokyčių sąlygomis, visgi tai netrukdo smulkaus ir vidutinio dydžio įmonėms kelti ambicingų plėtros tikslų. Galima daryti prielaidą, kad reikšminga dalis verslų Lietuvoje jaučia vis didesnį pasitikėjimą rinka, kurioje veikia, todėl ketina imtis aktyvesnių veiksmų verslo pozicijų išplėtimui ir jų sustiprinimui“, − sako Simonas Lisauskas, „Lietuvos draudimo“ verslo klientų departamento vadovas.
Gerėjančią verslumo aplinką patvirtina ir Lietuvos verslumo vertinimai tarptautiniame kontekste. 2024 m. Pasaulio verslumo stebėsenos tyrime (angl. Global Entrepreneurship Monitor) Lietuva verslumo indekse iš šeštos pakilo į ketvirtą vietą. Kodėl JAV ekonomika neauga taip greitai kaip anksčiau?
Remiantis SVV tyrimo rezultatais, daugiausiai plėtrą planuoja vidutinio dydžio įmonės (51-249 darbuotojai), kurios veikia statybos ir nekilnojamo turto, transporto, gamybos ir pramonės sektoriuose. Mažiausiai plėtrai nusiteikę – individualios ir mikroįmonės, turinčios iki 4 darbuotojų, o taip pat maitinimo ir apgyvendinimo srityje dirbančios įmonės.
„Tyrimas rodo, kad sumažėjo tokių įmonių dalis, kurios siekia išlaikyti esamą situaciją ir neplanuoja veiklos plėtros. O įmonių, ketinančių imtis veiksmų veiklos apimtims mažinti, per dvejus sumažėjo perpus, nuo 8 proc. iki 4 proc.“, – komentuoja S. Lisauskas.
Kaip pastebi ekspertas, gerėjančius lūkesčius veiklos plėtrai rodo išaugusi įmonių dalis, šiemet planuojanti auginti darbuotojų skaičių, kelti atlyginimus ir didinti naudos programas darbuotojams. „Citadele“ banko paskolų Baltijos šalių įmonėms apimtys išaugo 20 proc.
„Reikšmingas darbuotojų skaičiaus didinimas numatomas gamybos ir pramonės srityse veikiančiose įmonėse – tai atlikti ketinančios nurodo 45 proc. šių įmonių. Tuo metu atlyginimus savo darbuotojams aktyviausiai kelti ketina statybų ir nekilnojamo turto srityje dirbančios įmonės, jų dalis siekia 74 proc. šio sektoriaus bendrovių“, − akcentuoja „Lietuvos draudimo“ verslo klientų departamento vadovas.
Verslą labiausiai slegiančios rizikos


Remiantis atliktu SVV tyrimu, pagrindinės išorinės rizikos, su kuriomis šiuo metu nurodo susiduriančios smulkaus ir vidutinio verslo įmonės, yra auganti konkurencija (73 proc.) ir darbuotojų klaidos (69 proc.).
Vertinant rizikas, dėl kurių verslas nukentėtų labiausiai, SVV įmonės papildomai išskiria išlaidų darbo užmokesčiui augimą, darbuotojų sveikatos ir gerovės iššūkius, darbe naudojamos technikos ir įrangos gedimus, prekių ir paslaugų paklausos mažėjimą – šias rizikų kategorijas nurodė daugiau nei 60 proc. apklaustų įmonių. Vairuotojus ragina atkreipti dėmesį į automobilių techninę būklę
Daugiau nei pusė – 53 proc. – verslų įvardija ir kvalifikuotos darbo jėgos trūkumo riziką, kuri gali tapti kliūtimi planuojant veiklos plėtrą, rodo tyrimo rezultatai.
„Lietuvos verslo aplinka tampa vis dinamiškesnė ir inovatyvesnė, tačiau kartu tai reiškia ir augančius iššūkius. Verslas turi laviruoti tarp išorinių ir vidinių rizikų – didėjanti konkurencija ir augančios sąnaudos verčia efektyvinti veiklą, tačiau paklausos mažėjimo rizika ir kiti rinkos neapibrėžtumai kelia papildomų iššūkių. Todėl siekiant sumažinti rizikas ir užtikrinti ilgalaikį stabilumą, reikalingas ne tik racionalus planavimas, bet ir sprendimai, orientuoti į darbuotojų kompetencijų stiprinimą bei procesų optimizavimą“, – teigia S. Lisauskas.
Rizikų valdymo sprendimai: draudimas ir kitos priemonės
Atlikto tyrimo duomenys rodo, jog sumažėjo investicijos į darbuotojų saugos mokymus, fizinio turto apsaugą, apsaugos darbuotojų samdymą. Kaip pagrindinę rizikos valdymo priemonę net 85 proc. verslų naudoja privalomąjį draudimą. Trys reikšmingos SVV investicijų kryptys 2025 metais, kurių negalima praleisti
Pasak S. Lisausko, palyginus su ankstesniais metais, pastebimai daugiau įmonių pradėjo naudoti daugiau nei vieną verslo draudimą bei samdyti teisininkus.
„Įmonės nurodo, kad planuoja naudoti vis daugiau rizikos valdymo priemonių: rinktis daugiau nei vieną draudimą, naudotis naujausiais IT sprendimais, kaupti finansines atsargas nenumatytiems atvejams, samdyti konsultantus, naudotis įvairiomis finansinėmis priemonėmis“, – sako S. Lisauskas.
Ekspertas pabrėžia, kad džiugu matyti verslus vis dažniau renkantis įvairiapusį požiūrį į rizikų valdymą ir neapsiribojant vien atsargų kaupimu. Draudimo apsaugos tampa svarbia šios strategijos dalimi, padedančia ne tik sumažinti finansinę naštą netikėtų įvykių atveju, bet ir užtikrinti veiklos stabilumą ir tęstinumą.
2025 m. vasario mėn. „Lietuvos draudimo“ užsakymu „KOG“ rinkodaros ir komunikacijos mokslų institutas atliko smulkaus ir vidutinio verslo įmonių tyrimą apie plėtros planus ir rizikų valdymą. Buvo apklausti daugiau nei 400 profesionalų, dirbančių smulkaus ir vidutinio verslo įmonėse, kuriose darbuotojų skaičius neviršija 250 darbuotojų.
Tyrimas: kas antram šalies gyventojui šventiniai fejerverkai – keliantys pavojų turtui ir sveikatai
Laukia penki šventiniai laisvadieniai: ką būtina padaryti paliekant namus ilgesniam laikui
Lūžis: už tvarumą vartotojai jau linkę mokėti daugiau
Prieššventinės spūstys tampa kantrybės išbandymu vairuotojams: kaip sumažinti įtampą prie vairo
Simonas Lisauskas pradeda eiti „Lietuvos draudimo“ generalinio direktoriaus pareigas
Ką savanorystė turi bendro su pasitenkinimu darbu
Verslas drąsiau planuoja plėtrą, tačiau rizikų valdymas – dažnai paliekamas pilkoje zonoje
AB „Lietuvos draudimas“ 2025 m. devynių mėnesių finansiniai rezultatai
Neturite jėgų ir sudėtinga susikaupti: priežastis daugelį nustebins


Naudingos nuorodos:
Padangos
Naudotos knygos
Fejerverkai Kaune
-->Čia gali būti Jūsų nuoroda <--
Lietuvos mobiliojo ryšio rinka iš pirmo žvilgsnio atrodo paprasta. Trys vardai, trys tinklai, panašios kainos, tie patys pažadai apie greitį...
Reklama
Reklama
Sausio 28–29 dienomis Prezidento Gitano Nausėdos kvietimu Lietuvoje lankėsi Danijos karališkosios šeimos atstovai. Ketvirtadienį vizito metu karališkosios šeimos atstovai dalyvavo...
„Telia Lietuva“ vardas Lietuvoje girdimas kasdien. Kartais kaip interneto tiekėjas, kartais kaip darbdavys, kartais – kaip technologinis fonas, kurio net...
Ausinės šiandien tapo beveik nematomu kasdienybės atributu. Jos naudojamos kelyje, darbe, namuose, sportuojant, ilsintis. Kartais – kelias valandas per dieną....
Išmanusis telefonas seniai tapo pagrindine kamera daugeliui žmonių. Jis visada šalia, nereikalauja pasiruošimo, o nuotraukos iškart atsiduria ekrane. Kartais labai...
Kraujospūdžio matavimas ilgą laiką buvo siejamas su gydymo įstaigomis. Kabinetas, kėdė, manžetė ant žasto ir keli tylūs laukiantys momentai. Šiandien...
Alkoholio kontrolė – jautri tema tiek vairuotojams, tiek darbdaviams. Net ir nedidelė promilių paklaida gali lemti ne tik baudą ar...
Belaidės ausinės atsirado tyliai. Iš pradžių kaip keistas aksesuaras, kurį visi pastebi. Vėliau – kaip įprastas daiktas kišenėje, kuprinėje, sportinėje...