Ko reikia ramiam gyvenimui senatvėje: gydytojos ir finansų eksperto patarimai

Lietuvių kalboje senatvės sąvoką vis dažniau išstumia amžėjimas, kuris neturi neigiamų konotacijų, susijusių su ligomis ir skurdu. Baigus aktyvų darbinį gyvenimo laikotarpį ir sulaukus užtarnauto poilsio, būtų galima mėgautis kiekviena diena: išleidus į gyvenimą vaikus, atsiranda daug laisvės daryti ką nori, o išėjus į pensiją – ir laiko. Tačiau tam kelią neretai užkerta sveikatos bėdos ir pinigų stygius.

Reklama

Vidutinė tikėtina gyvenimo trukmė Lietuvoje, sumažėjusi pandemijos metu, vėl pradėjo augti. Išėjus į pensiją, kiekvieno žmogaus dar laukia netrumpas gyvenimo tarpsnis. Ką daryti, kad jį nugyventume sveiki ir nestokodami pinigų?

Rūpestis sveikata neturėtų būti pripuolamas

VšĮ „Šeškinės poliklinika“ gydytoja geriatrė Eglė Sadauskaitė-Pėlikienė, besispecializuojanti gydyti senyvo amžiaus pacientus, sako, kad turime siekti gyventi aktyviai ir kokybiškai bei amžėti kiek įmanoma sveikiau. Jos įvardijami pagrindiniai principai tinka taip pat ir siekiant užkirsti kelią demencijai bei kitoms ligoms. Kalbėdama apie tai, kaip išlaikyti gerą sveikatą brandžiame amžiuje, gydytoja kelis kartus pakartoja žodį „reguliariai“. Turtą drausti jau įpratome. O save? 5 priežastys jau dabar pasirūpinti investiciniu gyvybės draudimu

„Sveikatos vyresniame amžiuje pagrindas yra sveika mityba, adekvatus vandens vartojimas, taip pat – reguliarus ir sąžiningas lankymasis pas gydytojus. Reiktų įsiklausyti į savo organizmą, pojūčius, neignoruoti juntamų simptomų ir gydytojui apie juos papasakoti. Jeigu gydytojas paskiria vaistų, juos reikia vartoti reguliariai ir taisyklingai, taip pat reguliariai atlikti kraujo tyrimus“, – pažymi E. Sadauskaitė-Pėlikienė. Ilgėjanti gyvenimo trukmė Lietuvoje

Gydytoja vardija konkrečias kryptingas sveikatos patikros programas, kurių, gavus kvietimą iš gydymo įstaigos, negalima ignoruoti – tai gimdos kaklelio vėžio, krūties vėžio, prostatos vėžio, storosios žarnos vėžio, širdies ir kraujagyslių ligų prevencinės programos.

Aklai neklausyti televizijos patarimų

Psichinė būsena – dar vienas svarbus kokybiško gyvenimo brandžiame amžiuje veiksnys. E. Sadauskaitė-Pėlikienė sako, kad žmogaus psichinę būseną teigiamai veikia ne tik fizinis, bet ir socialinis aktyvumas, bendravimas, taip pat – kognityvinis aktyvumas (knygų skaitymas, galvosūkiai, kryžiažodžiai, protmūšiai), darbo, miego ir poilsio režimas, užsiėmimas mėgstama veikla.

„Ir dar vienas patarimas – aklai neklausyti, ką kalba kaimynai ar televizijos laidų dalyviai, kad ir kaip jais pasitikėtume. Visi esame skirtingi, todėl tai, kas tinka kaimynui ar kito amžiaus žmogui, nebūtinai tiks ir jums. Prieš pradedant laikytis kokios nors dietos, vartoti vaistus ar maisto papildus, visada geriausia pasikonsultuoti su gydytoju“, – pataria E. Sadauskaitė-Pėlikienė.

Išėję į pensiją ketina dirbti

Gydytojai pritaria ir Lietuvos gyvybės draudimo įmonių asociacijos (LGDĮA) prezidentas Giedrius Rimša, sakantis, kad, norint senatvėje gyventi oriai ir geriau rūpintis savo sveikata, reikia turėti atitinkamas finansines galimybes. Asociacijos užsakymu atlikta apklausa rodo, kad tik trečdalis gyventojų, išėję į pensiją, neketina dirbti toliau. Planus dirbti sulaukus senatvės pensijos amžiaus skatina ir nerimas dėl laukiančių gyvenimo pokyčių, galimos socialinės izoliacijos, tačiau svarbiausia priežastis vis dėlto – finansinė.

Vidutinė „Sodros“ senatvės pensija 2023 m. antrąjį ketvirtį Lietuvoje buvo 539,79 Eur. Pasak LGDĮA prezidento, akivaizdu, kad tiek pinigų, norint gyventi oriai ir naudotis užtarnauta laisve, nepakanka, todėl šalia pirmosios pakopos pensijos būtina turėti papildomų finansinių išteklių. Edvardas Judžentis. Darbuotojų motyvavimas – kurias priemones darbdaviai renkasi dažniausiai

„Žmonėms, kurie šiuo metu uždirba vidutinį ir didesnį atlyginimą, skirtumas tarp jo ir „Sodros“ pensijos bus ypač ryškus. Kad, išėjus į pensiją, nereiktų skaičiuoti kiekvieno cento, būtina patiems stengtis išnaudoti visas galimybes kaupti papildomai, įskaitant ne tik daugeliui įprastus konservatyvius būdus, bet ir antrą bei trečią pensijų pakopas, investicinį gyvybės draudimą“, – kalba G. Rimša.

Nori išlaikyti panašią gyvenimo kokybę

LGDĮA prezidentas pabrėžia, kad kokį būdą kaupti ateičiai žmonės be pasirinktų – pensijų fonduose, per investicinį gyvybės draudimą, investuojant savarankiškai ar kaupiant konservatyviai, užsitikrinus finansinį stabilumą ir papildomas pajamas senatvė bus ramesnė. Nenešiokite maisto po namus ir stenkitės nevalgyti vieni – dietologė pataria, kaip nepersivalgyti ir išlikti sveikiems

„Gyventojai, atsakydami į apklausos klausimą, kokias išlaidas, išėjus į pensiją, padėtų padengti papildomai sukauptos lėšos, išreiškė lūkestį išlaikyti panašią gyvenimo kokybę. Žinoma, jeigu norime šiandien gyventi iš palūkanų, investicijos turi būti didelės, tačiau, siekiant gyventi oriai tuomet, kai aktyviai nebedirbsime, galima pradėti kaupti nuo keliasdešimties eurų per mėnesį.

Per investavimą į vertybinius popierius ir akcijas, investicinį gyvybės draudimą ir kitus savarankiško kaupimo būdus sukauptos sumos leis gyventi taip, kaip esame pratę, ir patenkinti svarbius poreikius, kuriems nepakaks periodiškai gaunamų įmokų iš I ir II pensijų pakopų“, – kalba G. Rimša.

Išėjote vaiko priežiūros atostogų: kas nutinka su pensijos kaupimu?