Tiek Lietuvos versle, tiek politikoje lyčių nelygybė vis dar gaji. Kai kur – dėl stereotipų ir inercijos, kitur – dėl realios diskriminacijos. Tik mokslo srityje Lietuvoje yra daugiau moterų. Minėtose likusiose dvejose valstybei svarbiose srityse dominuoja vyrai.
Naujausioje, birželį paskelbtoje Jungtinių Tautų ataskaitoje teigiama, kad per pastarąjį dešimtmetį kovos su moterų diskriminacija srityje, nepaisant įvairių moterų teisių gynimo kampanijų, apskritai nebuvo padaryta pažangos.
Visuomenę vis dar stipriai veikia išankstinis nusistatymas ir socialinės normos, kuriose vyrauja lyčių šališkumas. Minimoje ataskaitoje teigiama, kad šie išankstiniai nusistatymai plačiai paplitę tiek tarp vyrų, tiek tarp moterų, o tai rodo, kad stereotipai įsišakniję giliai.
Štai, beveik pusė planetos gyventojų vis dar mano, kad vyrai yra geresni politiniai lyderiai nei moterys, o daugiau nei 40 proc. mano, kad vyrai yra geresni verslo vadovai nei moterys. Be to, stulbinantys 25 proc. žmonių mano, kad vyrui pateisinama mušti savo žmoną.
Lankstumas ir dėmesys
Dalis organizacijų sąmoningai stengiasi šią situaciją pakeisti. Lyčių lygybės tema ypač jautri yra advokatų pasaulyje, mat šių paslaugų tiekėjai dažnai veikia ne kaip įmonės, o kaip profesinės bendrijos – partnerystės pagrindu. Tai reiškia, kad advokatams dažnai galioja ne visos Darbo kodekso apsaugos. Be to, teisės specialybė reikalauja labai daug įdirbio, žinių ir laiko. Todėl šioje veiklos srityje gana sunku pasiekti profesinio ir asmeninio gyvenimo pusiausvyrą, leidžiančią kopti karjeros laiptais ir kartu siekti asmeninių tikslų, ypač jei tarp pastarųjų yra šeima.
„Puikiai suprantame, kiek daug pastangų ir laiko reikalauja advokatų darbas. Daugelis iš mūsų yra sukūrę šeimas, todėl lygybė ir balansas visai kontorai yra labai svarbūs. Tikiu, kad esame vienas iš gerųjų pavyzdžių“, – sako Irmantas Norkus, COBALT vadovaujantis partneris ir kontoros įkūrėjas.
Jis priduria, kad 30 proc. kontoros partnerių yra moterys. Jos trijose Baltijos šalyse veikiančioje organizacijoje (įskaitant administracines funkcijas) užima 40 proc. vadovaujančių pozicijų.
Organizacija nuolatos investuoja į savo verslo paslaugų funkcijas ir žmones. Kontoroje įdiegta el. mokymosi sistema, kuri skatinakomandos narius daugiau dėmesio skirti savišvietai ir profesiniam augimui. Kiekvienas komandos narys turi lėšų krepšelį, kurį galipanaudoti savo kompetencijai pasirinktoje srityje kelti ar naujoms teisės sritims tyrinėti. Siekiant išlaikyti išskirtinį paslaugų lygį,investuojama ir į darbuotojų gerovę bei psichinę sveikatą. Daug dėmesio skiriama profesinio ir asmeninio gyvenimo balansui, taikoma lanksti darbo politika, leidžianti visiems darbuotojams suderinti profesinį ir asmeninį gyvenimą.
I. Norkus, užsimena, kad tokia organizacijos darbo politika neseniai įvertinta nuotolinio darbo ženkleliu (angl. Remote Working Badge).Be to, profesinė bendrija COBALT yra pasirašiusi Sąmoningo verslo chartiją. Ją pasirašiusios įmonės įsipareigoja spręsti išvengiamo streso problemą darbe ir skatinti sveikesnius bei efektyvesnius darbo būdus. Šio tikslo siekti padeda ir priimtas verslo partnerių elgesio kodeksas.
Laurai už lyderystę
COBALT pastangos įgalinti moteris ir sukurti subalansuotą darbo bei asmeninio gyvenimo aplinką šiemet įvertintos konkurse „Women in Business Law Awards“. Jį nuo 2011 m. kasmet organizuojanti leidybos grupė „Euromoney Legal Media Group“ paskelbė COBALT Baltijos šalių metų įmone.
„Euromoney Legal Media Group“ šį konkursą organizuoja siekdama pripažinti moterų teisininkių laimėjimus, skatinti lyčių įvairovę ir atkreipti dėmesį į įvairovės, lygybės bei moterų lyderystės iššūkius, tokius kaip profesinio ir asmeninio gyvenimo pusiausvyra, leidžiantimoterims siekti teisinės karjeros.
„Džiaugiamės, kad mūsų pastangos kurti organizaciją lygybės ir pagarbos principu buvo įvertintos. Šis apdovanojimas įpareigoja puoselėti lygiateisiškumą ir įtraukimą skatinančią aplinką“, – sako I. Norkus
Konkurso komisija taip pat pripažino individualius COBALT teisininkių pasiekimus:
· Metų antimonopolijos ir konkurencijos teisininkė – Rasa Zaščiurinskaitė;
· Arbitražo kylanti žvaigždė – dr. Milda Markevičiūtė;
· Metų finansinių paslaugų reguliavimo teisininkė – Akvilė Bosaitė;
· Metų nekilnojamojo turto teisininkė – Simona Oliškevičiūtė-Cicėnienė;
· Mokesčių kylanti žvaigždė – Rasa Mikutienė.
Kas svarbiausia lyderėms
Rasa Zaščiurinskaitė:
Kaip sako Europos Centrinio Banko (ECB) vadovė Christine Lagarde, jei „Lehman Brothers“ būtų „Lehman Sisters“, būtume išvengę tokios didelės pasaulinės finansų krizės.
Be abejo, tai tik vaizdingas posakis su potekste. Tačiau jį galima pritaikyti ir advokatų kontoroms, ypač stambioms, kuriose didžiąją dalį specialistų sudaro moterys profesionalės. Deja, vadovų statistika tokiose kontorose dažnu atveju neįkvepia. Nors daug tyrimų rodo, kad moterys lyderės suteikia didžiulę vertę tiek klientams, tiek kolegoms, tiek ir visai kontorai, vadovaujamas pozicijas dažniau užima vyrai.
Manau, kad svarbu ne tik turėti moteris lyderes, bet ir auginti naujas. Pavyzdžiui, kontoroje mes turime COBALT moterų profesionalių periodinius renginius. Jais siekiame bendradarbiauti, geriau pažinti ir esant poreikiui padėti vienos kitoms. Svarbios ir mentorystės iniciatyvos. Pati dalyvauju tarptautinėje moterų profesionalių platformoje „W@Competition Nordic“.
Akvilė Bosaitė:
Be pamatinės nuostatos, kad moterų ir vyrų galimybės organizacijoje turi būti vienodos, man ypatingą reikšmę turi organizacijos gebėjimas suprasti ir atsižvelgti į prigimtinius moterų ir vyrų vadovavimo bei sprendimų priėmimo procesų skirtumus. Norėčiau, kad visos kontoros ir įmonės tai suprastų ir įgalintų moteris veikti bei vadovauti ne pagal vyrų elgesio standartus, o taip, kaip jos mano esant geriausia. Tos organizacijos, kuriose vadovavimas remiasi skirtumų harmonija (tiek lyčių, tiek kitais pagrindais), sugeba pasiekti geriausių rezultatų. Tikiu, kad COBALT advokatų kontora žingsnis po žingsnio eina link to.
Rasa Mikutienė:
Džiaugiuosi, kad pas mus kontoroje nesijaučia dirbtinių, lyties nulemtų, kliūčių – kiekvienas yra vertinamas už pastangas bei rezultatus. Labai vertinu tai, kad organizacijoje vis daugiau kalbame ne tik apie lyčių lygybę ar moterų lyderystę, bet ir apie darbuotojų gerovę apskritai.
Man ne tik kaip moteriai, bet apskritai kaip komandos narei itin svarbi galimybė kasdien derinti savo darbines ir asmenines roles. Manau, kad tai būtina sąlyga, be kurios būtų sunku išlaikyti vidinį norą nuolat tobulėti ir energiją dirbti tokį dinamišką, atsakingą darbą. Nors bendrai visuomenėje lyčių nelygybės apraiškų tikrai dar yra gana daug, tikiu, kad jei mažesnėse grupėse, kolektyvuose kursime pokytį, tas pokytis ir visą visuomenę apims vis plačiau.
Milda Markevičiūtė
Didelę reikšmę karjeros kelyje ir profesiniame augime turi vadovų (tiesioginių ir organizacijos) gebėjimas atsiriboti nuo lyčių stereotipų. Tai reikšminga tiek skirstant kasdienes užduotis, tiek priimant sprendimus dėl asmens karjeros bei formuojant požiūrį į žmogaus profesines perspektyvas. Gebėjimas atsiriboti nuo tokių per daug metų visuomenėje įaugusių stereotipų leidžia priimti sprendimus vertinant kiekvieno asmens savybes, įgūdžius ir pastangas, o ne įsivaizdavimą apie tai, kokios toks savybės, įgūdžiai ir pastangos turėtų būti.
Visgi, lytis profesiniame kelyje moterims, deja, vis dar kelia papildomų iššūkių. Todėl mano tikslas vadovaujant savo komandai yra sukurti tokią aplinką, kurioje tiek vertinant asmens profesinę perspektyvą, tiek kasdieniame bendravime nebūtų susimąstoma, kokios lyties yra tas asmuo.
