Indėlį turi du iš penkių Lietuvos gyventojų, uždirba po kelis procentus palūkanų – apklausa

Lietuvos gyventojai iš naujo atrado klasikinį būdą įdarbinti atliekamus pinigus – kaupti indėliuose, kurie išgyvena savotišką renesansą. Lietuvos banko duomenimis, šiemet sausį namų ūkių terminuotųjų indėlių apimtys finansų institucijose siekė beveik 7 mlrd. eurų. Reprezentatyvi „Spinter tyrimų“ visuomenės nuomonės apklausa rodo, kad indėlį turi pasidėję 2 iš 5-ių šalies gyventojų.

Reklama

Apklausą inicijavusio „Urbo“ banko Verslo tarnybos direktorius Julius Ivaška sako, kad tokie klasikiniai bankų produktai kaip indėliai visada turės savo klientą.

„Prieš keletą metų indėliai išgyveno ne patį geriausią laikotarpį, kuomet jų palūkanos buvo itin žemos. Tačiau pakako palūkanoms įžengti į pliuso zoną ir aiškumą, paprastumą bei stabilumą vertinantys gyventojai vėl prie jų sugrįžo, pasinaudodami galimybe apsaugoti savo pinigus nuo infliacijos“, – teigia jis.

Indėliuose kaupia beveik 40 proc. apklaustųjų

Į „Spinter tyrimų“ klausimą, ar turi pasidėję indėlį banke arba kredito unijoje, teigiamai atsakė 38 proc. respondentų. Tarp jų buvo daugiau vyresnio amžiaus, aukštojo išsimokslinimo bei didesnes mėnesio pajamas gaunančių visuomenės atstovų.

„Indėliai patrauklesni vyrams (40 proc.) nei moterims (36 proc.), juos ypač mėgsta aukščiausio ir vidutinio lygmens vadovai (52 proc.) bei pensininkai (52 proc.). Palyginti su šeiminių įsipareigojimų dar neturinčiais (20 proc.), šeimą sukūrę žmonės (45 proc.) linkę indėliais pasitikėti labiau. Indėliai yra klasika, produktas turi ilgą istoriją ir aiškius veikimo principus, kurie yra gerai suprantami statistiniam vartotojui. Ne kiekvienas nori pats investuoti ar, tuo labiau, prisiimti investavimo riziką be garantuoto rezultato“, – pastebi J. Ivaška.

Tuo tarpu tarp 62 proc. apklausos dalyvių, kurie indėlio nėra pasidėję, daugiausiai moterų, jauniausiai amžiaus grupei priklausančių respondentų, nebaigusių vidurinio išsilavinimo žmonių, taip pat – gaunančių mažiausias pajamas.

Anot pašnekovo, jaunimas dar tik atranda ir po truputį išbando įvairius pinigų įdarbinimo sprendimus, todėl jų dominavimas tarp indėlių neturinčiųjų – nestebina.

„Kalbėdami apie pinigų įdarbinimą ir jų vertės išsaugojimą turime nepamiršti ir to, kad jei namų ūkiui laisvų pinigų nelieka, jis turi kitų įsipareigojimų, pajamos yra nedidelės, klausimas, kaip įdarbinti pinigus, tikrai nebus prioritetinis“, – sakė „Urbo“ banko Verslo tarnybos direktorius.

Indėlių palūkanos

„Spinter tyrimams“ teiraujantis indėlius turinčiųjų, kokias palūkanas už savo indėlius jie gauna, didžiausia 35 proc. dalis teigė, kad per metus uždirba 3-4 proc. metinių palūkanų. Dar 22 proc. pažymėjo, jog jų palūkanos siekia 2-3 proc., o 17 proc. – iki 2 proc. Didžiausias, arba 4 proc. viršijančias palūkanas, nurodė gaunantys 6 proc. apklausos dalyvių.

„Tikslios indėlių palūkanų normos nežinojo, neprisiminė arba negalėjo pasakyti kas penktas respondentas. Tuo tarpu keturi iš penkių gyventojų taikliai įvardijo indėlių palūkanų ribas. Vadinasi, visi jie ne tik žino, kad uždirbs, bet ir kiek uždirbs. Tai yra teigiamas aspektas tvarkant asmeninius finansus ir gebant pasirinkti geriausiai interesus atitinkančius sprendimus“, – konstatuoja J. Ivaška.

Įdomu tai, kad bendrai Lietuvoje iš sutarto termino indėlių, kurių šiemet sausį buvo padėta 6,9 mlrd. eurų, didžiąją dalį, arba 78 proc. (5,389 mlrd. eurų), sudarė indėliai iki 1 metų. Antroje vietoje pagal populiarumą – 1-2 metų trukmės indėliai, jų buvo 16,5 proc., arba 1,14 mlrd. eurų. Tik kelis procentus sudarė ilgiausios trukmės, arba 2 metus viršijantys indėliai.

Pašnekovo vertinimu, tai lemia su finansinių sprendimų pasirinkimu susijęs konservatyvumas, nenoras įsipareigoti ilgam laikui.

„Svarbiausia, kad žmogus teisingai sudėliotų savo lūkesčius ir pakantumo ribas, pasirinkdamas, kuriam laikui jis gali padėti tam tikrą pinigų sumą į indėlį ir, sutarto termino indėlio atveju, ją pamiršti. Pasibaigus indėlio terminui toks vartotojas vėl gali nuspręsti, kaip jis disponuos savo lėšomis ir kokius jų įdarbinimo variantus rinksis. Tai visada apsimoka labiau, negu laukti ir su pinigais nedaryti nieko“, – konstatuoja J. Ivaška.

„Spinter tyrimai“ apklausą atliko šiemet vasario 18-25 dienomis. Joje dalyvavo 1017 respondentų, kurių amžius buvo 18-75 metai. Į klausimą apie indėlių palūkanas atsakė 389 apklausos dalyviai.