Atsakas augančioms kainoms: 6 patarimai, kaip sumažinti išlaidas

Sparčiai kylančios kainos daugeliui gyventojų tampa nemenku galvos skausmu. Lietuvos statistikos departamento duomenimis, metinė infliacija šalyje rugsėjį siekė 24,1 proc. Dėl tokio kainų augimo daliai žmonių tenka koreguoti savo įpročius, atidžiau planuoti išlaidas ir ieškoti būdų sutaupyti. Finansų ekspertė dalijasi patarimais, kaip tai padaryti.

Prioritetas šiuo metu – taupyti energiją

Viena pagrindinių didelės infliacijos priežasčių yra rekordus siekiančios energijos išteklių kainos. Dėl to su nerimu laukiama šildymo sezono, kai prie esamų išlaidų prisidės mokesčiai už šildymą. Jie, kartu su sąskaitomis už elektrą ir dujas, neabejotinai sudarys reikšmingą dalį gyventojų išlaidų. Visgi, „TransferGo“ finansinių operacijų viceprezidentės Monikos Snitkės teigimu, yra būdų jas sumažinti. Tam reikia labiau kontroliuoti energijos namuose suvartojimą.

„Gyventojai, galintys individualiai reguliuoti savo būsto šildymą ir gyvenantys aukštesnės energinio naudingumo klasės namuose, turi daugiau galimybių sutaupyti. Visgi šiek tiek pakoregavę savo įpročius sumažinti išlaidas gali visi. Energijos, kartu ir pinigų, taupymas galėtų prasidėti nuo efektyvesnio elektros prietaisų naudojimo. Pavyzdžiui, drabužių skalbimą verta planuoti taip, kad skalbimo mašinos nereikėtų jungti pustuštės. Vietoj skalbinių džiovinimo elektrine džiovykle galima palaukti, kol jie išdžius patys. Be to, daugelis prietaisų šiandien turi ekonominio veikimo režimus – verta tuo pasinaudoti“, – sako M. Snitkė.
Reikėtų nepamiršti ir labai paprastų dalykų – pavyzdžiui, išjungti prietaisus, kai jais nesinaudojama, nepalikti į elektros tinklą įjungtų įrenginių kroviklių ir pan.

Į parduotuvę – su pirkinių sąrašu

Kita išlaidų kategorija, kuri paprastai sudaro didelę dalį bendrų pragyvenimo kaštų, yra maisto produktai. Anot M. Snitkės, geriau planuojant jų įsigijimą taip pat galima nemažai sutaupyti. Tam, visų pirma, reikėtų vengti spontaniškų apsipirkimų, o vizitus į parduotuves gerai apgalvoti.

„Geriausia kartą per savaitę susiplanuoti didesnį apsipirkimą, o į parduotuvę vykti su iš anksto sudarytu pirkinių sąrašu. Jį reikėtų susidėlioti pagal tai, ką tą savaitę planuojama gaminti. Ilgiau negendančių produktų – bakalėjos, šaldytų ir konservuotų gaminių – galima nusipirkti ir ilgesniam laikotarpiui, ypač tuomet, kai jiems taikomi specialūs pasiūlymai ir akcijos. Planavimas leis išvengti nereikalingų pirkinių, maisto švaistymo, kartu ir didesnių išlaidų“, – kalba finansų ekspertė.

Neskubėkite: noras pirkti po kelių dienų dažnai praeina

Dalies išlaidų, be abejo, išvengti neįmanoma. Tačiau kiekvienas peržiūrėjęs savo išlaidas turbūt atrastų tokių pirkinių ar pramogų, kurių tikrai būtų galima atsisakyti. Visuomet reikėtų įsivertinti, ar tam tikras norimas įsigyti daiktas yra išties reikalingas, ar tai tik spontaniška užgaida, kuriai būtų galima atsispirti.

„Neretai galime tapti savo norų įkaitais ir vien dėl to išleisti nemažai pinigų. Pavyzdžiui, prieš įsigyjant naują drabužį, perkant parduotuvės vitrinoje už akių užkliuvusią prekę ar užsisakant dar vieną daiktą internetu, visuomet reikėtų savęs paklausti, ar to dalyko tikrai reikia. Noras po kelių dienų dažnai praeina, o viršų ima racionalus balsas, todėl pravartu patikusio daikto nepirkti iš karto ir apie pirkinį pasvarstyti ilgiau, pasitarti su šeimos nariais. Pasvėrus visus už ir prieš, galima priimti geresnius ir finansiškai naudingesnius sprendimus“, – teigia M. Snitkė.

Papildomų pajamų nereikėtų švaistyti

Didelės infliacijos kontekste svarbu ne tik tinkamai suvaldyti išlaidas, bet ir protingai paskirstyti pajamas. Pavyzdžiui, dažnas gyventojas gautas papildomas pajamas – įvairius priedus prie atlyginimo, premijas ir pan. – dažnai yra linkęs traktuoti kaip pinigus, kuriuos galima leisti be didelės sąžinės graužaties.

„Visgi kainoms kylant, o darbuotojų atlyginimams nebespėjant jų vytis, papildomas pajamas verčiau panaudoti minkštesnei finansinei pagalvei susikurti. Finansinis rezervas nenumatytiems atvejams turėtų prilygti sumai, kuri be pajamų leistų išgyventi bent 6 mėnesius. Tad jei rezervas nepakankamas, papildomai uždirbtos pajamos pirmiausia turėtų keliauti į jį. Kitas racionalus būdas panaudoti papildomas lėšas – jas investuoti į perspektyvias finansines priemones, kurios ateityje gali generuoti pasyvias pajamas. Tačiau prieš tai reikėtų pasidomėti dėl konkrečiu atveju geriausiai tinkančių priemonių ir vengti rizikingų investicijų“, – sako finansų ekspertė.

Galimybės sutaupyti priklauso nuo gerai suplanuoto biudžeto

Išlaidų ir pajamų planavimas turėtų atsispindėti asmeniniame ar šeimos biudžete. Be to sunku įsivaizduoti efektyvų finansų valdymą. Viename biudžeto stulpelyje turėtų nugulti planuojamos mėnesio pajamos, o kitame – išlaidos. Be abejo, jos turi neviršyti pajamų. Atskirą biudžeto eilutę M. Snitkė rekomenduoja paskirti taupyti.

„Sudarant biudžetą gali praversti vadinamoji 50/30/20 taisyklė. Pagal ją pusę savo pajamų reikėtų numatyti būtinosioms reikmėms: paskolų įmokoms, nuomos ir komunaliniams mokesčiams, maisto produktams ir pan. 30 proc. pajamų gali tekti nebūtiniems dalykams – pramogoms, kelionėms ir kt. Galiausiai 20 proc. gaunamų lėšų patartina atsidėti taupyti. Pagal tokią taisyklę sudarytą biudžetą tikrai galima laikyti subalansuotu. Tačiau, be abejo, biudžeto planavimas bus prasmingas tik tuomet, jei jo bus laikomasi“, – pabrėžia M. Snitkė.

Fiksuojant išlaidas – daugiau progų taupyti

Laikytis biudžeto plano visų pirma leidžia nuoseklus savo išlaidų sekimas ir fiksavimas. M. Snitkės teigimu, tam gali būti pravartu kaupti ir kas savaitę peržiūrėti atsiskaitant už prekes ir paslaugas gaunamus čekius, taip pat peržiūrint atsiskaitymų banko kortele išrašus. Tai leis pamatyti, kurioje srityje išleidžiama per daug, kur būtų galima pasispausti.

„Tokia savikontrolė padeda neviršyti biudžeto, taip pat pastebėti galimybes sutaupyti. Pavyzdžiui, peržiūrint savaitės ar mėnesio išlaidas gali paaiškėti, kad nemažai pinigų atima tokie dalykai kaip tam tikri žalingi įpročiai arba, tarkime, skaitmeninės prenumeratos. Jos gali būti jau nebeaktualios, tačiau pinigai už jas automatiškai nuskaitomi kiekvieną mėnesį. Nors paskirų prenumeratų sumos gali atrodyti mažos, sudėjus visoms platformoms tenkančias išlaidas ir įvertinus, kiek pinigų tai sudaro per metus, gali paaiškėti, kad iššvaistoma tikrai nemenka suma“, – sako finansų ekspertė.

Tad su šiek tiek finansinės disciplinos ir planavimo galima pasiekti išties neblogų rezultatų ir lengviau išgyventi kainų augimo laikotarpį bei ateinančią žiemą.