Verslas
Sarp Demiray. Skolinimosi augimas: ką tai sako apie rinką ir Lietuvos verslą?
Šių metų pradžia pažymėta didesniu įmonių ir gyventojų finansiniu aktyvumu. Tai pažymi gerokai išaugusios skolinimosi apimtys. Europos centriniam bankui (ECB) nuosekliai karpant palūkanų normą, teigiamas finansinis impulsas juntamas verslo plėtroje, būsto rinkoje ir net buityje. Kylanti skolinimosi kreivė skatina bendrojo vidaus produkto (BVP) augimą, Lietuvos verslų konkurencingumą, netgi potencialų naujų įmonių steigimąsi.
Reklama
2025 m. pirmojoje pusėje Lietuvoje fiksuojamas akivaizdus skolinimosi augimas – tiek namų ūkiai, tiek verslo įmonės vis aktyviau naudojasi bankų ir kredito įstaigų paslaugomis. Naujausi Lietuvos banko (LB) duomenys rodo, kad gyventojų ir įmonių paskolų portfeliai didėja ne tik mėnesio, bet ir metų lygmeniu, o tai signalizuoja apie atsigavimą, augantį pasitikėjimą ekonomika ir gerėjančias finansavimo sąlygas.
LB duomenimis, gyventojų paskolų portfelis išaugo 202,9 mln. eurų, o tai siekia 1,2 proc. Tuo metu metinis portfelio augimas siekia 11,9 proc.
Dar didesnis augimas fiksuojamas vartojimo paskolų grafoje. Vartojimo paskolos padidėjo 37,7 mln. eurų – metinis augimas net 35,4 proc.
Reikšmingas augimas fiksuotas ir verslo paskolose. Šios padidėjo 212,3 mln. eurų, o tai lygu 1,7 proc. Metinis augimo tempas siekia net 16,3 proc.
Nuosekliai mažėjant bazinėms palūkanų normoms, daugelio akys dažnai krypsta į nekilnojamojo turto (NT) sektorių. Nenuostabu – palūkanų normų augimas ypač paveikė NT sektorių, todėl būsto paskolos gerai atspindi bendras skolinimosi tendencijas. Metų pradžioje reikšmingas augimas fiksuotas ir šioje kategorijoje, Lietuvos banko duomenimis, būsto paskolos išaugo 150,6 mln. eurų, o tai lygu 10,7 proc. metiniam augimui.
Šie skaičiai ne tik viršija tą patį laikotarpį praėjusiais metais, bet ir lenkia vidurkius kitose euro zonos šalyse. Pavyzdžiui, vartojimo paskolų portfelio augimas Lietuvoje buvo sparčiausias visoje euro zonoje – net 23,2 proc.
Kas skatina aktyvumą?
Atsinaujinantį skolinimosi aktyvumas lemia keli tarpusavyje susiję veiksniai. Vienas svarbiausių pokyčių – stabilizavusios ir kai kuriose šalyse net mažėjančios palūkanų normos. ECB, atsižvelgdamas į euro zonos infliacijos rodiklius nuosekliai mažina bazines palūkanų normas. Šis sprendimas padarė skolinimąsi patrauklesnį tiek vartotojams, tiek įmonėms, kurie ėmė aktyviau investuoti, vartoti ir plėsti veiklą.
Pavyzdžiui, naujos būsto paskolos šiuo metu išduodamos vidutiniškai už 4,05 proc. metinę palūkanų normą, vartojimo – už 8,65 proc., o verslo paskolos – už 4,57–4,60 proc. Tai reikšmingai mažiau nei prieš metus, kai, pavyzdžiui, būsto paskolų palūkanos viršijo 5 proc.
Kreditavimą taip pat skatina stiprėjantis ekonominis pagrindas. Augantis šalies BVP, mažėjantis nedarbas ir didėjančios realiosios gyventojų pajamos gerina tiek vartotojų, tiek verslo lūkesčius. Tokios sąlygos skatina gyventojus imti būsto paskolas, o verslą – investuoti į plėtrą, technologijas ar energetinį efektyvumą.
Bankų sektorius šiuo metu išlieka stabilus, gerai kapitalizuotas ir pelningas, o auganti konkurencija tarp kredito įstaigų lemia palankesnes sąlygas klientams. Kreditų prieinamumą dar labiau didina valstybės ir Europos Sąjungos finansuojamos priemonės, kurios padeda verslui drąsiau planuoti investicijas. Tokios galimybės prisideda prie smulkaus ir vidutinio verslo konkurencingumo didinimo. Bankai pasiruošę skolinti, bet ar skolintis pasiruošęs verslas?
Dar vienas svarbus veiksnys – skaitmenizacija. Finansinių paslaugų įmonės, neretai greičiau nei didieji bankai išbando naujus technologinius sprendimus, kurie didina finansinių paslaugų prieinamumą, saugumą ir lankstumą. Tokie žingsniai didina konkurenciją ir finansų sektoriuje, o tai leidžia kurti ne tik patogesnius produktus klientams, bet ir siūlyti konkurencingas sąlygas vartotojams bei verslui.
Teigiami signalai verslui
Nors ne taip seniai ECB jau buvo sumažinę palūkanų normą dar 25 baziniais punktais, tačiau rinka mato signalus, kad tai ne pabaiga. LB vertinimu, tarpbankinių palūkanų norma „Euribor“ toliau turėtų mažėti ir šių metų pabaigoje siekti 1,9 proc. Baltijos šalių paskolų rinka
Kad verslas gyvena gana pozityviomis ekonomikos nuotaikomis rodo ir LB atliktos įmonių apklausos duomenys. Atsiradus naujam finansavimo poreikiui, dauguma įmonių rinktųsi skolintis iš kredito įstaigų, neįkeisdamos turto. Praėjusiais metais į finansų įstaigas dėl paskolų besikreipusių įmonių dalis beveik padvigubėjo – nuo 25 proc. (2023 m.) iki 45 proc. (2024 m.).
Beveik du trečdaliai įmonių per artimiausius metus tikisi apyvartos augimo, dar ketvirtadalis – palaikyti esamą apimtį. Produkcijos ar teikiamų paslaugų kainas kelti planuoja daugiau nei pusė apklaustų įmonių, darbuotojų atlyginimus didinti numato daugiau nei 40 proc. įmonių. Tuo metu didėjančio pelno tikisi kas antra įmonė, o apie naujų darbuotojų pritraukimą linkę svarstyti apie 30 proc. įmonių. 2024 m. valdžios sektoriaus deficitas tikėtina buvo mažesnis nei suplanuota biudžete
Tačiau augantis skolinimas signalizuoja optimizmą – įmonės nebijo investuoti į ateitį ir mato aiškią kryptį. Paskolų prieiga sudaro sąlygas plėtrai net ir mažesnėms įmonėms ar startuoliams.
Finansavimo sąlygos šiuo metu atrodo palankesnės nei ankstesniais metais, o tai patvirtina ir BVP, bazinės palūkanų normos bei infliacijos prognozės.
Nors sąlygos šiuo metu atrodo palankesnės, tačiau būtina atsižvelgti į geopolitinę situaciją ir rinkos poreikius. Ne paslaptis, kad šiuo metu didelis dėmesys yra skiriamas ne tik technologijų ir tvarių sprendimų integracijai, bet ir gynybos pramonei. Tačiau ryškėjantys rinkos poreikiai demonstruoja kryptį, o tuo pasinaudojęs verslas gali pasiekti reikšmingus rezultatus. Bankai nori finansuoti verslą
„European Merchant Bank | EMBank“ generalinis direktorius Sarp Demiray
Reklama
