Ekspertė: kokių butų naujakuriai vis dar ieško aprimusioje sostinės NT rinkoje

Trijų šių metų ketvirčių rezultatai rodo, kad NT rinka Vilniuje antroje metų pusėje stabilizavosi: reikšmingų kainų pokyčių nėra, paklausa vidutinio sveikos rinkos vidurkio nepasiekė ir didelis jos augimas pastaruoju metu nežadamas. Ekspertai išskiria, koks būstas tokiomis aplinkybėmis sulaukia didžiausio pirkėjų susidomėjimo: dominuoja mažesni ir žinomų plėtotojų statomi butai keliuose rajonuose.

„Paklausiausi rajonai Vilniuje šiemet – Šnipiškės, Pilaitė ir Naujamiestis. Pilaitės populiarumas tarp naujakurių nesikeičia jau ne vienerius metus, šis rajonas išlieka vienu iš patraukliausių tiek dėl būsto kainų, tiek – dėl infrastruktūros“, – teigia vienos iš didžiausių NT plėtros bendrovių „Omberg group“ Pardavimų ir klientų patirčių vadovė Edita Gudauskienė.

Ekspertės teigimu, tokia statistika išlieka nepaisant fakto, kad Pilaitė ir Verkiai yra tarp didžiausią naujos statybos būsto kainų augimą šiemet demonstravusių sostinės rajonų.

„Būsto kainos nuo metų pradžios augo beveik visuose sostinės rajonuose, stabilios jos išliko tik Viršuliškėse, Žirmūnuose, Karoliniškėse, Naujininkuose ir Žvėryne. Tuo tarpu Pašilaičiai ir Justiniškės – vieninteliai sostinės rajonai, kuriuose nuo metų pradžios būsto kainos kiek sumažėjo, tačiau kritimas nebuvo didelis – maždaug 5 proc.“, – sako E. Gudauskienė.

Ekspertė pastebi, kad sostinės kontekste išsiskiria du labiausiai besikeičiantys rajonai: Viršuliškės ir Šnipiškės. Juose naujo būsto pasiūla – bene didžiausia ir artimiausius kelerius metus čia bus sparčiai kuriami nauji gyvenamieji projektai bei infrastruktūra. Viršuliškėse pasiūla itin auga dėl rajono išskirtinio aukštingumo – jame formuojama viena iš trijų sostinės aukštuminių kalvų. Aktyviai kelių plėtotojų statomi dangoraižiai iš esmės keičia ne tik rajono išvaizdą, bet ir kuria jame infrastruktūrą.

„Stebime besikartojantį senųjų rajonų, prikeltų naujam gyvenimui, scenarijų. Panašios tendencijos prieš keletą metų matytos Naujamiestyje, Stoties rajone. Besikeičiančiame rajone vienu metu ėmus plėtoti tiek naujos statybos daugiabučius, tiek – susisiekimo infrastruktūrą, žaliąsias zonas bei paslaugas, būsto vertė sparčiai išauga, todėl laimi tie, kurie čia investavo pirmieji. Tos pačios tendencijos – ne tik Viršuliškėse, bet ir Šnipiškėse“, – teigia „Omberg group“ Pardavimų ir klientų patirčių vadovė.

Šnipiškės kartu su Naujamiesčiu šiemet naujakuriams siūlo didžiausią kainų diapazoną dėl itin didelės naujos statybos būsto pasiūlos.

Renkasi patikimus plėtotojus

Dar viena tendencija, išryškėjusi 2023-iaisiais, yra pirkėjų noras rinktis patikimų ir žinomų plėtotojų statomus projektus.

„Didieji plėtotojai per tris šių metų ketvirčius pardavė 140 proc. daugiau butų nei visi likę, nors pasiūloje tiek dešimt didžiųjų, tiek – visi likę plėtotojai turi po tiek pat butų. Tai greičiausiai rodo naujakurių norą neužtikrintumo laikais rinktis patikimus, patikrintus plėtotojus“, – teigia ekspertė.

Daugiausiai butų sostinėje per pirmus tris ketvirčius pardavė „Hanner“, jų rinkos dalis – 13,39 proc., antroje vietoje – „Omberg group“ su 9 proc. rinkos.

„Mūsų pardavimams didelę įtaką turėjo šiemet pristatyti butai naujuose projektų etapuose, taip pat – jau beveik baigti dangoraižiai „Skylum“, leidžiantys pirkėjams planuoti įsikūrimą jau dabar“, – sako E. Gudauskienė.

Populiariausi – 2 kambarių butai

Populiariausi tarp naujakurių ir šiemet išlieka dviejų kambarių butai, jų per tris šių metų ketvirčius parduota daugiau nei vieno, trijų ir keturių kambarių butų kartu sudėjus. E. Gudauskienės teigimu, siekiant išlaikyti sveiką balansą rinkoje, tokių butų pasiūla galėtų būti didesnė, tuo tarpu keturių kambarių butų šiuo metu – daugiau, nei pirkėjai turi poreikio.

„Jau ne vienerius metus stebime reikšmingą socialinį lūžį visuomenės gyvenime, kai vis daugiau žmonių renkasi gyventi po vieną. Šios tendencijos – itin matomos ir plačiai aptariamos JAV bei Vakarų Europoje, jos neišvengiamai ateina ir pas mus. Tai reiškia, kad kurdami projektus turime vis labiau galvoti apie mažesnio būsto pasiūlą tuo pat metu užtikrinant bendruomeninę infrastruktūrą – erdves, kuriose po vieną gyvenantys kaimynai galėtų susitikti, bendrauti ir patogiai leisti laiką kartu“, – sako E. Gudauskienė.