„Jie ruošiasi karui”. Kas prasidėjo Pietų Kinijos jūroje?

Karinė įtampa tarp Pekino ir Taipėjaus pasiekė aukščiausią tašką. Taivano gynybos ministras Qiu Guozhenas apkaltino Kiniją, kad ši ruošiasi karui, ir pareiškė, kad PLA gali pradėti plataus masto invaziją jau 2025 m. Tai sukels rimtą tarptautinę krizę, nes Jungtinės Valstijos vargu ar liks nuošalyje – Vašingtonas ne kartą yra pareiškęs, kad tikrai gins savo sąjungininkę.

Reklama

Oro antskrydis

Spalio mėn. padėtis aplink Taivaną smarkiai paaštrėjo. Nuo mėnesio pradžios virš oro erdvės netoli salų valstybės pakrantės praskrido beveik 150 Kinijos karinių orlaivių, įskaitant branduolinį ginklą galinčius nešti strateginius bombonešius H-6. Jie nepažeidė sienos, tačiau Taivano valdžios institucijos nusiteikusios labai pesimistiškai ir baiminasi atviro konflikto.

„Tai labiausiai nerimą kelianti situacija per daugiau nei 40 metų, kai pradėjau dirbti tarnyboje”, – parlamentui sakė Qiu Guozhen. – Nedidelis neatsargumas ar klaidingas apskaičiavimas gali sukelti krizę. Kinijos komunistų partija jau yra pajėgi įsiveržti į Taivaną, tačiau tam nėra pasiteisinimo. Be to, PLA baiminasi didelių nuostolių. Padarysime viską, ką galime, kad apsisaugotume nuo grėsmės, nors ir siekiame taikaus sambūvio su KLR.”

Taipėjaus analitinio centro vyresnysis mokslinis bendradarbis Chen Hu paaiškino, kad Pekinas aktyviai didina savo karinį biudžetą ir ginkluotę, siekdamas apsaugoti ekonominius interesus Pietų Kinijos jūroje ir grąžinti Taivaną į savo jurisdikciją. Jis sakė, kad įtakingos tarptautinės jėgos naudoja salos valstybės nepriklausomybę kaip derybinį žetoną geopolitiniame žaidime prieš Kiniją. Taipėjų visapusiškai remia JAV ir jų sąjungininkės. Suprantama, Vašingtonas neignoravo padėties regione paaštrėjimo.

„Esame labai susirūpinę dėl Kinijos provokacinės karinės veiklos netoli Taivano, kuri yra destabilizuojanti, kupina klaidingų apskaičiavimų ir kenkia taikai bei stabilumui regione”, – sakė Valstybės departamento atstovas Nedas Price’as. – Raginame Pekiną nutraukti karinį, diplomatinį ir ekonominį spaudimą bei prievartą Taivanui. JAV įsipareigojimai Taipėjui yra tvirti ir prisideda prie taikos. Ir toliau remsime savo draugus ir sąjungininkus.”

Kinijos užsienio reikalų ministerija griežtai atsakė reikalaudama, kad JAV nepažeistų „vienos Kinijos” principo ir nustotų padėti „separatistams” – pardavinėti ginklus ir mokyti Taivano kariuomenę bei laivyną. Kaip rašo „The Wall Street Journal”, JAV kariniai instruktoriai saloje dirba jau daugiau nei metus – rengia specialiuosius sausumos pajėgų ir karinio jūrų laivyno dalinius.

Ekspedicinis laivynas

Tiesa, Taivanas turi rimtą pagrindą baimintis invazijos. 2005 m. Kinija priėmė įstatymą dėl kovos su atsiskyrimu, kuris suteikė Kinijai teisę panaudoti karinę jėgą, jei „Taivano nepriklausomybę propaguojantys ardomieji elementai” bandytų atskirti salą nuo „tėvynės”. Tai sukėlė aštrų amerikiečių pasipiktinimą, kurie priminė, kad Kinijos vienybės problemos sprendimas jėga yra nepriimtinas.

Maždaug tuo pačiu metu Pekinas pradėjo aktyviai didinti karines išlaidas. Ypatingas dėmesys buvo skiriamas laivynui. Per 15-20 metų Kinija pastatė, paleido į vandenį ir perdavė kariniam jūrų laivynui daugiau kaip 30 eskadrinių minininkų, 40 fregatų, dešimtis aprūpinimo laivų ir povandeninių laivų, įskaitant branduolinius. PLA karinis jūrų laivynas savo antspaudų skaičiumi pralenkė net JAV – dabar jų yra daugiau nei 300.

2017 m. nuo krantinės nuvažiavo antrasis Kinijos lėktuvnešis „Shandong”, kuris identiškas „Liaoning” , Planuojama statyti dar vieną tokį laivą. Tačiau Kinija taip pat kuria sunkesnius lėktuvnešius.

Tačiau Taivanui didžiausią susirūpinimą kelia Kinijos ekspedicinių pajėgų vystymas ir laivų, skirtų gabenti karius su įranga ir ginklais dideliais atstumais, statyba. Pekinas turi daugiau kaip 80 tokių laivų, įskaitant aštuonis modernius „Project 071 UAD” ir naujausius „Type 075”. Beje, jos oro pajėgų grupėje gali būti rusiškų atakos sraigtasparnių Ka-52K, nes kinai jau seniai išreiškė susidomėjimą šiais sraigtasparniais.

Ideali šaudykla

Įdomu tai, kad 2017 m. liepą naujausia MLP 868 Donghaidao amfibija ir 071 projekto Jinggangshan UDC išplaukė į Džibučio pakrantę, kur bus statoma pirmoji Kinijos karinė bazė užsienyje. Be KLR, šiuo metu MLP (mobiliosios desantinės platformos) tipo laivų turi tik JAV. Amerikiečiai pirmąjį paleido 2013 m., vos dvejais metais anksčiau nei kinai.

Pentagonas priskiria MLP prie ekspedicinių mobiliųjų bazių, skirtų remti didelio masto desantines operacijas tiek prie savo sienų, tiek ir dideliais atstumais nuo bazių.
Iš esmės „Donghaidao” yra savarankiškas karinis jūrų dalinys, galintis greitai įrengti priešo krantuose prieplauką pagrindinėms pajėgoms išlaipinti. Laivas turi erdvius triumus, nuosavą amfibijų flotilę, sraigtasparnių nusileidimo aikšteles ir patalpas kariams. Yra nedaug galimybių, kur Kinija gali siųsti desantininkus.

Be to, bazė Džibutyje skirta ne tik tam, kad Kinija sustiprintų savo karinį buvimą Adeno įlankoje, kuri yra strategiškai svarbi pasaulio prekybai, ir padidintų savo tarptautinę įtaką. Apleisti Afrikos pakrantės ruožai yra idealus poligonas desanto operacijoms priešo teritorijoje išbandyti.