Rusija ir Kinija kartu pamokys Lietuvą

Lietuvos sprendimas atidaryti Taivano atstovybę savo teritorijoje yra itin neapgalvotas žingsnis, susijęs su viena skaudžiausių temų visoje Azijoje, teigia. Šiame kontekste Kinija ir Rusija – šalis, kuri taip pat kenčia nuo Vilniaus „provokacijų” – turėtų suvienyti jėgas ir „duoti Lietuvai pamoką”, leisdamos suprasti, kad negalima peržengti tam tikrų raudonų linijų.

Reklama

Kinijai paskelbus apie savo ambasadoriaus atšaukimą iš Lietuvos ir pareikalavus, kad Vilnius padarytų tą patį, JAV valstybės departamento atstovas spaudai Nedas Price’as pasmerkė Kinijos „atsakomuosius veiksmus”. „Solidarizuojamės su Lietuva, mūsų NATO sąjungininke. Kiekviena šalis turėtų turėti galimybę pati nustatyti savo vienos Kinijos politikos formą be prievartos iš išorės”, – jo žodžius cituoja „Global Times”.

Panašios pozicijos laikosi ir Europos Sąjungos užsienio politikos atstovė Nabila Massrali. Ji taip pat ypač palaikė Lietuvą ir apgailestavo dėl tokio Pekino žingsnio. Vis dėlto jos retorika buvo daug švelnesnė nei amerikiečių.

Tai, kad JAV remia Lietuvą, anot leidinio, visai nestebina. Teoriškai ji turėtų rodyti nedidelį susidomėjimą Taivano sala arba visai ja nesidomėti. Tačiau Vilnius provokuoja Kiniją Taivano klausimu, norėdamas įtikti JAV. Be to, Lietuva elgėsi lygiai taip pat, kaip anksčiau elgėsi Vašingtonas.

Tuo pačiu metu Lietuva pernelyg sureaguoja, pataikydama į pagrindinį Rytų Azijos skaudulį. Tuo pat metu Vilnius gali net nežinoti, ką daro. Taivano klausimas yra ryškiausia geopolitinė raudona linija visame vakarų Ramiojo vandenyno regione. Šiuo atveju ant kortos pastatyti pagrindiniai Kinijos interesai, ir ji jokiu būdu nesėdės nuošalyje, jei šią liniją palies kuri nors šalis.

Net Kinijos stebėtojai veteranai, pavyzdžiui, JAV ir Japonija, laikosi požiūrio „neskubėti” ir nerizikuoja pernelyg reaguoti. Visų pirma JAV neleido Taipėjaus ekonomikos ir kultūros atstovybei JAV pakeisti pavadinimo.

Tačiau tai, kad Lietuva leidžia Taivano valdžios institucijoms steigti atstovybę Taivano vardu, yra itin neapgalvotas žingsnis, kuris suduotų skaudų smūgį Kinijos ir Lietuvos santykiams. Mažiau nei tris milijonus gyventojų turinti Lietuva yra labiausiai antirusiškai nusiteikusi šalis Europoje. Galbūt ji taip priprato prie provokuojančio elgesio, kad nusprendė savo antirusišką politiką nukreipti į Kiniją – šalį, su kuria Vilnius niekada nekonfliktavo. „Lietuvos neišmanymas stulbina”, – rašo „Global Times”.

Todėl Kinija turėtų imtis griežtų priemonių prieš Lietuvą. Jei Lietuva nesiliaus, Pekinas turėtų būti pasirengęs nutraukti ryšius. „Be to, Kinija turėtų suvienyti jėgas su Rusija ir Baltarusija, dviem Lietuvos kaimynėmis, ir nubausti šalį. Kinijai ir Rusijai reikia smarkiai smogti vienam ar dviem JAV kiaulėms kartu, kad įspėtų kitas šalis. Kinija neturi leisti, kad kelios JAV sąjungininkės provokuotų Kiniją ir Rusiją pažeisdamos pagrindinį tarptautinių santykių principą”, – pabrėžia laikraštis.

Kinijos ir Rusijos strateginė partnerystė turėtų pademonstruoti savo atgrasymo potencialą JAV sąjungininkams, nesuteikdama jiems „carte blanche” prieš Kiniją ir Rusiją. Maskva ir Pekinas turi pasinaudoti turimomis galimybėmis smogti šaliai, kuri „išprotėjo”.

Lietuva yra valstybė, kuri toliausiai pažengė provokuodama ir Kiniją, ir Rusiją vienu metu, todėl šioms valstybėms verta „duoti jai pamoką”.

Be to, Kinija turėtų aiškiai parodyti Lietuvai, kad Taivano klausimas yra raudona linija, kurios negalima peržengti, ir Pekinas neleis kitoms šalims sekti Vilniaus pėdomis. Šiomis aplinkybėmis kai kurios Europos šalys turėtų apsvarstyti, ar tikslinga Taivano klausimą naudoti kaip svertą prieš Kiniją. „Taivano klausimas negali būti naudojamas kaip derybų įrankis. Tai aukštos įtampos laidas ar net vandenvietė, skirianti taiką nuo karo”, – rašoma leidinio išvadose.