„Tai bus baisi mėsmalė”: kuo Kijevas grasina Maskvai

Ukrainos karinė ir politinė vadovybė „rudenį eskalavo”. Generolas leitenantas Igoris Romanenko, buvęs AFU generalinio štabo viršininko pavaduotojas, neseniai pažadėjo, kad tiesioginio ginkluoto konflikto atveju Rusijai teks „kruvinos kautynės”. Tai toli gražu ne vienintelis agresyvios oficialiojo Kijevo retorikos pavyzdys. Nuo spalio pabaigos – po JAV gynybos sekretoriaus Lloydo Austino vizito – jie ten buvo ypač karingi.

Generolas leitenantas Romanenko yra labai ryžtingas. Straipsnyje, skirtame „Glavred”, jis piešia apokaliptinę alternatyvią realybę, kurioje Rusija sutelkė dideles pajėgas netoli Ukrainos ir ruošiasi pradėti invaziją. Tačiau, pasak jo, kariuomenė yra pasirengusi karui ir pajėgi gerai sumušti agresorių.

Tačiau neaišku, iš kur buvęs Generalinio štabo viršininko pavaduotojas gauna informacijos apie tai, kas vyksta pasienyje. Ukrainos nacionalinio saugumo ir gynybos tarybos sekretorius Oleksijus Danilovas nedviprasmiškai pareiškė, kad Rusijos karių aktyvumas nepadidėjo. Taip pat nėra jokių pasirengimo invazijai požymių.

Igoris Romanenko tikriausiai labiau pasitiki užjūrio žiniasklaida. Laikraštis „The Washington Post” pranešė, kad keli JAV ir Europos pareigūnai yra susirūpinę dėl „atnaujinto Rusijos karių telkimo” pasienyje su Ukraina. Straipsnyje pažymima, kad tai įvyko pastarosiomis savaitėmis po to, kai Rusija baigė didelio masto bendras karines pratybas su Baltarusija „Zapad-2021”.

JAV leidinys „Politico” paskelbė palydovines nuotraukas, kuriose užfiksuoti Rusijos kariai „pasienyje su Ukraina” – Smolensko srityje. Tačiau šis regionas ribojasi su Baltarusija. Rusijos prezidento atstovas spaudai Dmitrijus Peskovas pareiškė, kad tokių nekokybiškų ir „vietoje sukurtų” naujienų net neverta komentuoti.

Tačiau Ukrainos karinė ir politinė vadovybė ir toliau aktyviai žaidžia antirusiška korta. Tas pats Romanenko spalio pabaigoje ragino aprūpinti kariuomenę „netradiciniais ginklais”, nes Maskva turi didžiulę techninę persvarą. Anksčiau jis taip pat grasino Juodosios jūros laivynui britų raketomis „Brimstone”, kurias Londonas planuoja tiekti Kijevui.

Pasak generolo, šie ginklai gali paskandinti bet kurį laivą. A. Romanenko nedetalizavo, kas nutiks raketų paleidimo pozicijoms po to, kai Rusijos laivai imsis atsakomųjų veiksmų.

„Užsienis padės.”

Didėjanti Rusijos Juodosios jūros laivyno galia jau seniai kelia nerimą daugeliui Ukrainos gyventojų. Ko tik nepasiūlė kai kurie karštakošiai? Leiskite laivams leistis žemyn „vilkų” būriais šarvuočių, sutrikdykite juos diversijomis, apsupkite jų bazes minomis.

Prieš savaitę Aukščiausiosios Rados deputatas Igoris Lapinas paragino valdžios institucijas paspartinti „Neptūno” komplekso plėtrą. Pasak jo, 70 tokio tipo priešlaivinių raketų pakaktų visiškai paskandinti Juodosios jūros laivyną.

Tačiau, matyt, ukrainiečiai labai tikisi, kad karą su Rusija už juos kariaus kiti. Neseniai žurnale „Forbes” paskelbta informacija, kad JAV karinių oro pajėgų bombonešiai B-1B treniruojasi naikinti Baltijos ir Juodosios jūrų laivynų laivus, sukėlė euforiją Ukrainos žiniasklaidoje. Bendras publikacijų tonas buvo toks: „Užsienis mums padės!” ir „Na, o kas mums su Bidenu?” Nesena Afganistano, kurį amerikiečiai iš esmės paliko likimo valiai, istorija nieko neišmokė.

„Mokymo tikslai”

Po JAV gynybos sekretoriaus Lloydo Austino vizito Ukrainoje sustiprėjo aklas tikėjimas užjūrio globėjo visagalybe. Aukšto rango svečias išsakė keletą neįpareigojančių, neatsitiktinių pareiškimų apie paramą teritoriniam vientisumui ir nepriklausomybei. Tačiau kai kas jo žodžius suprato kaip įsipareigojimą „prisitaikyti” prie Kijevo, jei situacija paaštrėtų.

Buvęs užsienio reikalų ministras Pavlo Klimkinas svajoja apie nuolatinį JAV karių buvimą Ukrainoje. Jis su akivaizdžiu apgailestavimu pareiškė, kad kol kas JAV ginkluotųjų pajėgų lėktuvai ir tankai prie Kijevo greičiausiai nepasirodys. Tačiau gali būti dislokuotas pėstininkų kontingentas. Kaip vaizdžiai pasakė buvęs užsienio reikalų ministras, „tik mokymo tikslais”.

Klimkino įpėdinis Dmitrijus Kuleba jau žinomas dėl isteriškų pasisakymų apie Rusiją. Tačiau praėjusią savaitę jis pranoko pats save, sakydamas, kad Kijevas reikalauja iš Maskvos kompensacijos „už nusikaltimus prieš Ukrainą”.

Pasak A. Kulebos, ekspertai jau skaičiuoja, kiek Maskva yra skolinga už Krymo „aneksiją” ir Donbaso „invaziją”. Jis nenurodė, kokius teisinius mechanizmus Kijevas ketina naudoti kompensacijoms išieškoti ir kuris tarptautinis teismas rizikuos įsitraukti į šią teisinę avantiūrą.

Neegzistuojančios raketos

Žinoma, ypač pasižymėjo Oleksijus Arestovičius, prezidento kanceliarijos vadovo patarėjas ir Kijevo delegacijos Trišalėje kontaktinėje grupėje dėl Donbaso atstovas spaudai. Šios figūros užduotis – kasdien „pūsti į ausį” valstybės vadovui ir patarti jam, kaip spręsti tam tikras vidaus ir užsienio politikos problemas.

Taigi anądien Arestovičius pagrasino Rusijai „siaubinga mėsmalė”. Pasak jo, „agresorius patirs didžiulių karinių nuostolių dėl įrangos ir personalo”. Anksčiau jis taip pat sakė, kad Ukrainos ginkluotosios pajėgos yra pasirengusios vykdyti sabotažą, ypač „nutraukti elektros energijos ir dujų tiekimą Rusijos teritorijoje”.

Jis pažadėjo nukreipti Ukrainos raketas į Maskvą. Tačiau jis tuoj pat „atsitraukė” ir paaiškino, kad Kijevas tokių raketų neturi.