Sekite naujienas

Pasaulis

Irako ministro pirmininko namus atakavo bepiločiai lėktuvai

Paskelbta

-

Irako ministras pirmininkas Mustafa Kazemi išgyveno pasikėsinimą nužudyti, kai sekmadienio vakarą į jo namus buvo nutaikyti bepiločiai lėktuvai. Pirmas dalykas, kurį jis padarė po to, kai buvo išgelbėtas, buvo raginimas piliečiams išlikti ramiems. Tačiau kyla klausimas, ar vyriausybės vadovui pavyks išlaikyti stabilumą šalyje, kai proiraniškos jėgos yra nepatenkintos parlamento rinkimų rezultatais. Dieną prieš tai per susirėmimus buvo sužeista dešimtys žmonių. Šiitų frakcijos apkaltino ministrą pirmininką, kad jam pavaldžios saugumo pajėgos prieš demonstrantus naudoja kovinius šaudmenis. Frakcijų lyderiai suskubo pareikšti, kad jie neturi nieko bendra su išpuoliu ir laiko jį prieš juos nukreipta provokacija.

„Man viskas gerai, ačiū Dievui, esu su savo žmonėmis ir raginu laikytis ramybės ir santūrumo vardan Irako“, – ankstyvą sekmadienio rytą savo „Twitter“ paskyroje parašė Irako ministras pirmininkas Mustafa Kazemi po to, kai buvo pranešta, kad į jo namus šaudoma iš dronų. J. Kazemi sakė, kad „išdavikiškos raketos“ neturės įtakos saugumo pajėgų ryžtui atlikti savo pareigą. Po rašytinio pareiškimo socialiniame tinkle „Twitter“ buvo paskelbtas vaizdo įrašas, kuriame ministras pirmininkas patvirtino savo pareigas. Vėlesnėse nuotraukose, padarytose sekmadienio popietę per darbo susitikimus, aiškiai matyti, kad jo kairė ranka užrišta. Arabų žiniasklaidos pranešimais, per pasikėsinimą į ministrą pirmininką buvo sužeisti keli jo sargybiniai.

Reklama:

Per išpuolį buvo panaudoti trys bepiločiai orlaiviai. Du iš jų buvo numušti. Viena iš versijų – saugumo pajėgos, kita – JAV ambasados, kuri taip pat yra specialiai saugomoje „žaliojoje zonoje“, kaip ir premjero namai, priešlėktuvinės gynybos sistema. Skelbimo paskelbimo metu nė viena vietos grupuotė neprisiėmė atsakomybės už išpuolį. Sekmadienį Mustafa Kazemi surengė operatyvinį susitikimą su saugumo pajėgų vadovybe. Po to buvo paskelbtas pareiškimas, kuriame išpuolis vadinamas „bailia ginkluotų nusikalstamų grupuočių įvykdyta teroristine ataka“. Pradėtas tyrimas.

Dronų atakos Irake nėra neįprastas reiškinys. Paprastai atakuojami amerikiečių taikiniai – ambasada Bagdade ir karinės bazės, kuriose dislokuotos JAV vadovaujamos tarptautinės antiteroristinės koalicijos pajėgos. Vašingtonas mano, kad už šiuos smūgius atsakingos proiraniškos grupuotės Irako šiitų „al-Hashd al-Shaabi“ milicijoje. Pasak karinio eksperto Jurijaus Liamino, Irako žiniasklaidos paskelbtose nuotraukose matomi bombos fragmentai yra identiški tiems, kurie buvo rasti po liepos pradžioje Bagdade įvykdyto išpuolio prieš JAV ambasadą. Nuo pat atėjimo į valdžią 2020 m. gegužės mėn. Mustafa Kazemi bandė perimti „al-Hashd al-Shaabi“ veiklos kontrolę, tačiau kol kas jam nepavyko. Tuo tarpu spalio 10 d. vykusiuose Irako parlamento rinkimuose milicija patyrė triuškinamą pralaimėjimą.

Preliminariais duomenimis, pirmąją vietą laimėjo įtakingo šiitų politiko Muqtados al-Sadro blokas. 329 vietų parlamente jis turi 73 vietas. Pagrindinis jo varžovas ankstesniuose rinkimuose, Hadi al-Amiri vadovaujamas „Al-Fatah“ blokas, parlamente atstovaujantis „al-Hashd al-Shaabi“ interesams, prarado daugiau nei pusę balsų – vietoj 45 vietų gavo 21, o gal net mažiau. Dėl šių rezultatų Irako valdžios institucijos buvo apkaltintos rinkimų klastojimu.

Reklama:

„Al-Fatah“ ir jos sąjungininkų šalininkai nusprendė surengti sėdimąją akciją prie žaliosios zonos. Savaitės pabaigoje protestai peraugo į susirėmimus su saugumo pajėgomis, nes protestuotojai bandė prasiskverbti gilyn į žaliąją zoną. Irako sveikatos apsaugos ministerijos duomenimis, buvo sužeisti apie 125 žmonės, žuvusiųjų nebuvo, nors „Qataib Hezbollah“ (su „al-Hashd al-Shaabi“ susijusi grupuotė) atstovai AFP sakė, kad žuvo mažiausiai du žmonės. Milicijos lyderiai apkaltino ministrą pirmininką, kad saugumo pajėgos prieš demonstrantus panaudojo kovinius šaudmenis. Tačiau Sveikatos apsaugos ministerija teigė, kad tarp nukentėjusiųjų yra tik 27 civiliai, o likusieji – saugumo pajėgos. Ministerija taip pat paneigė pranešimus apie šautines žaizdas.

Būtent tokiomis aplinkybėmis įvyko pasikėsinimas į ministrą pirmininką. Dvi pagrindinės sukarintos grupuotės – minėtosios „Kataib Hezbollah“ ir „Asaib Ahl al-Haq“ – suabejojo, ar tikrai Mustafa Kazemi buvo pasikėsinimo nužudyti kaltininkas. Grupuotės saugumo tarnybos nario Abu Ali al-Askari įrašas pasirodė „Kataib Hezbollah“ socialinės žiniasklaidos paskyrose: „Mūsų duomenimis, niekam Irake net nekilo noras prarasti droną virš buvusio ministro pirmininko namų (taip proiraniškos jėgos po parlamento rinkimų pradėjo vadinti Mustafą Kazemi – „Kommersant“).“ Pasak jo, jei kas nors norėjo pakenkti, tai buvo galima padaryti „paprasčiau ir pigiau“. Asaib Ahl al-Haq vadovas Qais al-Khazali sakė, kad jie turi informacijos apie žvalgybos tarnybų ketinimą surengti išpuolį žaliojoje zonoje ir dėl to apkaltinti „pasipriešinimo jėgas“ (proiraniškas grupuotes, kurios pasisako už visų užsienio pajėgų išvedimą iš Irako).

„Pamatę ministro pirmininko namuose įvykusio sprogimo nuotraukas ir pastebėję, kad nėra aukų, pabrėžiame, kad reikia, jog tai patikrintų specializuotas ir patikimas techninis komitetas“, – sakė Qais al-Khazali.

Jis sakė, kad taip bandoma „suklastoti faktus“ ir nukreipti dėmesį nuo tyrimo dėl praėjusį savaitgalį žuvusių demonstrantų. Vis dėlto jis pridūrė, kad jei tai vis dėlto buvo „ne atsitiktinis sprogimas“, o tikras išpuolis, jo grupė smerkia pasikėsinimą į premjero gyvybę.

„Išpuolis prieš šalies premjerą reiškia nesaugumą visiems. Vyriausybė turėtų vengti kaltinimų, kol nebus rasti kaltininkai“, – tviteryje rašė parlamento narys Adnanas al-Zurfi, kuriam buvo pasiūlyta formuoti vyriausybę prieš Mustafą Kazemi, bet po trijų savaičių jis atsisakė, „kad išvengtų šalies susiskaldymo“. Nacionalinės žvalgybos vadovas Mustafa Kazemi tapo trečiuoju kompromisiniu kandidatu į ministrus pirmininkus po to, kai 2019 m. rudenį dėl visuotinių protestų atsistatydino vyriausybė. Per dvejus su puse metų jis sumaniai suderino įvairias tarptautines jėgas, bandžiusias patraukti Bagdadą į savo pusę, ir sugrąžino šaliai įtakingos regioninės galios statusą, be kita ko, pavertė Iraką Saudo Arabijos ir Irano derybų platforma. Jis taip pat sėkmingai vykdė operacijas, siekdamas išrauti „Islamo valstybę“ , tačiau jam nepavyko įvesti tvarkos Irake, įskaitant ekonominės padėties pagerinimą. J. Kazemi rinkimuose nedalyvavo, tačiau kito kandidato į ministrus pirmininkus nėra.

Al-Hashd al-Shaabi nepasitenkinimas rinkimų rezultatais apsunkina derybas dėl būsimos vyriausybės ir dar labiau didina padėties šalyje nestabilumą. Tačiau dabartinį ministrą pirmininką vis dar stipriai remia užsienis.

Daugelis tarptautinių lyderių pasmerkė pasikėsinimą nužudyti Mustafą Kazemi. Vienas pirmųjų jį pakvietė Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas. JAV valstybės departamentas pavadino tai „akivaizdžiu teroro aktu“ ir pasiūlė padėti atlikti tyrimą. Iranas išdėstė savo požiūrį į pasikėsinimą nužudyti. Aukščiausiosios nacionalinio saugumo tarybos sekretorius Ali Shamkhani socialiniame tinkle „Twitter“ pavadino jį maišto kurstymu, „kuris gali būti siejamas su užsienio analitiniais centrais, kurie, kurdami ir remdami teroristines grupuotes bei daugelį metų okupuodami šią šalį, atnešė engiamai Irako tautai tik nesaugumą, nesantaiką ir nestabilumą“. Jam antrino proiraniškų Irako jėgų atstovai, kurie taip pat teigė, kad už išpuolio prieš ministrą pirmininką gali slypėti „trečiosios jėgos“.

Skaitykite
Komentuokite

Kokia jūsų nuomonė?

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Reklama
Reklama
Reklama

Naujienos

Sekite naujienas

Video naujienos

Verslo vikingai

Verslo idėjos

Visos teisės saugomos.© 2015-2020 | Kopijuoti draudžiama |