Baltieji rūmai atsisako taikyti sankcijas „Nord Stream 2”

Ryžtingų veiksmų iš Vašingtono administracijos reikalauja respublikonų senatorius Tedas Cruzas, kuris delsia Senate patvirtinti prezidento Joe Bideno siūlomus kandidatus į administracijos postus.

Reklama

Vašingtono administracija, vadovaujama prezidento Joe Bideno, neketina taikyti sankcijų dujotiekiui „Nord Stream 2”, kurių siekia JAV Kongresas. Tai antradienį pranešė laikraštis „Politico”, remdamasis šaltiniais, aprašydamas Baltųjų rūmų ir respublikonų senatoriaus Tedo Cruzo (Teksaso valstija) nesutarimus.

Pastarasis ne kartą kritikavo „Nord Stream 2” projektą ir reikalavo, kad JAV valdžios institucijos dujotiekiui taikytų „Kongreso nustatytus” apribojimus, kurie minimi anksčiau Kapitolijuje priimtose teisėkūros iniciatyvose. Siekdamas daryti spaudimą administracijai šiuo klausimu, senatorius delsia Senatui patvirtinti keletą demokrato J. Bideno pasiūlytų kandidatų į administracijos postus. Kaip patikslina „Politico”, šiuo metu T. Cruzas blokuoja daugiau nei dviejų dešimčių kandidatų į diplomatinius postus, įskaitant ambasadorius keliose šalyse, paskyrimą. Tokia padėtis kelia susirūpinimą administracijai, kuri mano, kad tokia padėtis gali būti smūgis JAV pozicijoms pasaulio arenoje.

Pasak „Politico” šaltinių, Baltieji rūmai bent kartą bandė su senatoriumi aptarti jo veiksmus: Šių metų rugpjūčio 10 d. JAV prezidento padėjėjas nacionalinio saugumo klausimais Jake’as Sullivanas telefonu kalbėjosi su Cruzu. Pokalbis, kaip pažymi leidinys, vyko „prastai”. „Sullivanas paklausė respublikonų senatoriaus, ar jis norėtų tęsti patvirtinimą, o Cruzas atsakė, kad Bideno administracija pagal įstatymą privalėjo įvesti sankcijas [prieš „Nord Stream 2″]. Tačiau J. Bideno administracija aiškiai pareiškė, kad sankcijos nebus įvestos jo [J. Bideno] prezidentavimo laikotarpiu”, – rašė „Politico”.

Atidėti balsavimą dėl tam tikrų kandidatų Krusui leidžia Senate specialiai sukurtas mechanizmas, pagal kurį bet kuris aukštesniųjų rūmų narys gali atidėti įstatymo projekto svarstymą arba balsavimą dėl tam tikro klausimo. Iš pradžių ši procedūra buvo sumanyta tam, kad senatorius galėtų geriau susipažinti su turimo dokumento turiniu, tačiau ilgainiui ja dažnai buvo naudojamasi siekiant vilkinti įvairių klausimų svarstymą.

„Nord Stream 2” ir JAV sankcijos

„Nord Stream 2” sudaro dvi magistralės, kurių bendras pajėgumas – 55 mlrd. kubinių metrų per metus, einančios nuo Rusijos pakrantės per Baltijos jūrą į Vokietiją. Vamzdynas baigtas tiesti rugsėjo 10 d. rytą. Tikimasi, kad toliau bus atliekami parengiamieji eksploatacijos darbai. Vamzdyną planuojama pradėti eksploatuoti iki šių metų pabaigos. „Gazprom” duomenimis, „Nord Stream 2” dujotiekiu šiemet gali būti pristatyta 5,6 mlrd. kubinių metrų dujų.

Liepos 21 d. JAV ir Vokietija pasiekė susitarimą dėl „Nord Stream 2”. Vašingtonas pripažino, kad sankcijos nesustabdys projekto, o Berlynas įsipareigojo siekti, kad būtų pratęstas rusiškų dujų tranzitas per Ukrainą. Tačiau JAV valdžios institucijos pasiliko teisę imtis veiksmų, jei „Rusija naudoja energiją kaip geopolitinį ginklą Europoje” ir „vykdo agresiją prieš Ukrainą”.

Rusijos pusė ne kartą pabrėžė, kad „Nord Stream 2” yra grynai komercinis projektas, įgyvendinamas kartu su Europos partneriais. Rusijos prezidento spaudos sekretorius Dmitrijus Peskovas išreiškė nusistebėjimą dėl kai kurių šalių bandymų dujotiekio likimą nulemti politiškai motyvuotomis aplinkybėmis. Maskva taip pat ne kartą yra pareiškusi, kad niekada nenaudojo energijos išteklių kaip spaudimo priemonės.