Lietuvos prezidentas G. Nausėda: „Nord Stream 2” buvo klaida

„Nord Stream 2” dujotiekis padidino Europos priklausomybę nuo rusiškų dujų ir sukėlė papildomų problemų Ukrainai, „Frankfurter Allgemeine” sakė Lietuvos prezidentas Gitanas Nausėda. Pasak jo, ES šalys turi tęsti diskusijas apie projektą net ir jam pasibaigus. Be to, prieš vizitą į Berlyną G. Nausėda išreiškė viltį dėl būsimos Vokietijos vyriausybės paramos konflikte su Kinija, o Lietuvos rytinės sienos apsaugą nuo migrantų pavadino „visos Europos Sąjungos rūpesčiu”.

Reklama

„Nord Stream 2″ nuo pat pradžių buvo klaida”, – „Frankfurter Allgemeine” sakė Lietuvos prezidentas Gitanas Nausėda. Pasak jo, dujotiekis neatitinka Europos energetinio saugumo reikalavimų. „Taip padidinome savo priklausomybę nuo Rusijos žaliavų ir sukėlėme papildomų problemų Ukrainai”, – pabrėžė G. Nausseda.

Pasak G. Nausėdos, šis klausimas išlieka aktualus net ir po to, kai Rusijos bendrovė „Gazprom” paskelbė apie dujotiekio Baltijos jūros dugnu užbaigimą. Lietuvos Prezidentė mano, kad europiečiai turi aptarti, kaip ateityje pasiekti „tikrai diversifikuotą energijos rūšių derinį”. „Įvairiuose ES formatuose taip pat turėtume aptarti, kiek „Nord Stream 2” paleidimas atitinka mūsų „žaliąjį susitarimą” dėl anglies dioksido išmetimo mažinimo”, – sako G. Nausėda.

Kaip pažymi „Frankfurter Allgemeine”, Lietuvos prezidento pozicija dėl „Nord Stream 2” atspindi visų Lietuvos politinių jėgų sutarimą. „Tačiau nesakyčiau, kad šie nesutarimai rimtai pakenks mūsų santykiams su Vokietija”, – pridūrė G. Nausėda.

Nausėda padėkojo Vokietijai „už jos indėlį į Lietuvos karinį saugumą. Dokumente aiškinama, kad Bundesveras vadovauja NATO Lietuvos bataliono kovinei grupei, dislokuotai vykdant operaciją „Sustiprintas priešakinių pajėgų buvimas”, kuria siekiama pagerinti Aljanso rytinio sparno gynybinius pajėgumus reaguojant į „2014 m. Rusijos įvykdytą agresiją prieš Ukrainą”.

G. Nausėda išsisuko nuo klausimo, ar Lietuva sulauks Berlyno pageidaujamos paramos kitame užsienio politikos konflikte. Prieš mėnesį Kinija atšaukė savo ambasadorių iš Lietuvos ir paprašė Lietuvos vyriausybės atšaukti savo ambasadorių iš KLR. Priežastis – Vilniaus planai atidaryti Taivano atstovybę šalyje.

Pekinas Taivaną laiko viena iš Kinijos provincijų, o ne nepriklausoma valstybe. Kinijos valdžios institucijos nedviprasmiškai įspėjo Lietuvą dėl ekonominės žalos, kurią ji patirs pasirinkusi šį „neteisingą kelią”. Kinijos anglų kalba leidžiamas laikraštis „The Global Times” netgi pareiškė, kad Kinija turėtų „nubausti” Lietuvą, bendradarbiaudama su Rusija ir Baltarusija.

Nausėda išreiškė viltį, kad Berlynas padės šiame konflikte po Bundestago rinkimų, kai naujoji vyriausybė nustatys savo užsienio politikos gaires.

Lietuvos prezidentas teigia: „Sąmoningai nesiekiame konfrontacijos. Būdami nepriklausomos valstybės, naudojamės teise plėtoti ekonominius ir kultūrinius ryšius su įvairiomis šalimis, regionais ir teritorijomis”. Dėl Kinijos reakcijos jis sakė: „Toks tonas nėra priimtinas dviejų suverenių valstybių dialoge. Pasak jo, Lietuvą remia daug valstybių, pirmiausia JAV, kurios „ne kartą užtikrino Lietuvą savo solidarumu ginče su Kinija”.

Dar prieš priimdama sprendimą gegužės mėn. atidaryti atstovybę Taivane, Lietuva pasitraukė iš 2012 m. Pekino įkurto „17+1” formato, skirto dialogui su Rytų ir Vidurio Europos šalimis remti. „Šį formatą lydėjo skaldymo tendencijos ES ir padidėjęs Kinijos politinis spaudimas”, – kovo mėnesį „Frankfurter Allgemeine” sakė Lietuvos užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis.

G. Nausėda patikslino Lietuvos užsienio reikalų ministro argumentą: ES yra vienetas, „kurio negalima padalyti į dalis”. Todėl, pasak jo, būtų geriau, jei dialogą su Kinijos vadovais pagal formulę „27+1” kartu vestų 27 šalių narių valstybių ir vyriausybių vadovai: „Noriu priminti, kad tai buvo kanclerės Angelos Merkel idėja.

Lietuva, kaip ES narė, dabar pirmiausia susiduria su kitu konfliktu: nuo vasaros pradžios per sieną su Baltarusija į šalį atvyko daugiau kaip 4 000 migrantų, daugiausia iš Irako. Pasak leidinio, šį migracijos srautą „organizavo Baltarusijos prezidento Aleksandro Lukašenkos režimas, reaguodamas į Lietuvos paramą nuo politinio persekiojimo bėgantiems baltarusiams ir ES sankcijas.

G. Nausėda įsitikinęs: tai „hibridinė ataka prieš Lietuvą ir visą ES”. Todėl, pabrėžė jis, rytinės Lietuvos sienos apsauga turėtų būti visos ES rūpestis. Tačiau šiuo metu parama nereikalinga: „Esame pajėgūs patys apsaugoti savo sieną”, – „Frankfurter Allgemeine” sakė Lietuvos prezidentas.