Kinija paleis branduolinį reaktorių, galintį iš esmės pakeisti branduolinę energetiką

Kinijos mokslininkai Gobio dykumoje paleis branduolinio reaktoriaus prototipą, kuris naudos ne urano, o torio kurą. Pirmieji tokį projektą pradėjo amerikiečiai, tačiau septintajame dešimtmetyje jo atsisakė. Laikraštis „The Times” rašo, kad, jei eksperimentas pavyks, jis galėtų iš esmės pakeisti branduolinę energetiką ir padaryti ją ekologiškesnę ir saugesnę.

Reklama

Kinija šį mėnesį ketina paleisti eksperimentinį branduolinį reaktorių, kuris gali „iš esmės pakeisti” branduolinę energetiką.

Naujajame reaktoriuje vietoj tradicinio urano bus naudojamas torio kuras. Jei šis išradimas bus sėkmingas, branduolinė pramonė taps ekologiškesnė ir saugesnė ir padės Kinijai sumažinti anglies dioksido išmetimą. Naujame projekte aušinimui būtų naudojama ne vanduo, o ištirpusi druska, o reaktoriaus atliekos būtų mažiau toksiškos, jų pusėjimo trukmė būtų trumpesnė.

Kaip pažymima leidinyje, eksperimentinė aparato versija bus nedidelė – 3 m aukščio ir 2,5 m pločio. Eksperimentinis reaktorius pagamins tik 2 MW šiluminės energijos, kurios pakaktų 1000 namų. Pagal Kinijos valdžios institucijų planus, jei eksperimentas bus sėkmingas, bus sukurta tokių mažų torio reaktorių, kurių galia sieks iki 100 MW, sistema, galinti aprūpinti energija šimtus tūkstančių namų.

Palyginimui, Kinijos anglies pramonė šiuo metu generuoja apie 1050 GW, o iki 2030 m., Kinijos elektros energijos tarybos duomenimis, šis skaičius padidės iki 1300 GW.

Kadangi torio reaktoriams aušinti nereikia vandens, juos galima statyti dykumų regionuose, toli nuo didelių gyventojų centrų. Ši naujovė gali padėti pirmininkui Xi Jinpingui įgyvendinti jo tikslą iki 2060 m. pasiekti anglies dioksido neutralumą.

Pasak Nigelo Markso, fiziko ir Australijos Kurtino universiteto docento, kinai iš esmės tęsė mokslinių tyrimų programą, „kurią JAV nutraukė dar šeštajame dešimtmetyje”. „Kas žino, gal kitomis aplinkybėmis ir esant kitokiai ekonomikai jiems kas nors pavyks”, – komentavo ekspertas. Jis paaiškino, kad branduolinės energetikos pradžioje mokslininkai pirmenybę teikė uranui, o ne kitoms medžiagoms, nes jį buvo lengviau naudoti.

Branduolinių medžiagų ekspertas Simonas Middleburgas iš Bangoro universiteto (Didžioji Britų Velsas) komentare „Nature” leidiniui leido suprasti, kad eksperimentas jį labai džiugina: „Sužinosime labai daug duomenų. Jei jie mane įleistų, skrisčiau pirmuoju reisu”.

Kaip primena „The Times”, amerikiečių mokslininkai pirmąjį torio reaktorių sukūrė 1940-aisiais Ouk Ridžo nacionalinėje laboratorijoje. Tačiau Šaltojo karo metais projektas buvo sustabdytas ir 1969 m. reaktorius buvo uždarytas.

Reklama

Kinija bandė dirbti su toriu septintajame dešimtmetyje, tačiau dėl „riboto technologinio, pramoninio ir ekonominio išsivystymo lygio” tuo metu tyrimai mažai pasistūmėjo į priekį. Programos darbai atnaujinti tik 2011 m., kai Kinijos mokslų akademijai buvo pavesta sukurti technologiją, kuri padėtų gaminti energiją ekologiškesniu ir saugesniu būdu. 2017 m. įstaiga pasirašė susitarimą su šiaurės rytų Gansu provincija dėl torio reaktoriaus statybos jos teritorijoje – Wuwei mieste, prie Gobio dykumos sienos.

„Pasaulis jau daugiau nei pusę amžiaus svajoja apie torio išteklių panaudojimą”, – sakė projekto mokslinis vadovas Jiangas Mianchengas.