Paskelbta
2 d. prieš-
By
Raminta V.
Europoje sparčiai bandomas dar vienas modelis, kuris gali būti aktualus ir Lietuvos e. prekybai – daugkartinė siuntų pakuotė. Prancūzijoje vykstantis projektas sujungia kelias įmones ir testuoja, ar siuntas galima pakuoti ne į vienkartines dėžes, o į pakuotes, kurios po pristatymo grįžta atgal į sistemą ir panaudojamos dar kartą.
Praktinė šio modelio pusė labai aiški. Klientas gauna užsakymą daugkartinėje pakuotėje, ją grąžina per numatytą kanalą, o pakuotė vėl paruošiama kitam siuntimui. Šis modelis svarbus ne tik aplinkosaugos prasme – jis mažina priklausomybę nuo naujų pakuočių, gali stabilizuoti kaštus ir ilgainiui tapti efektyvesnis verslams, kurie siunčia daug užsakymų.
E. prekybos reuse koalicijos puslapyje nurodoma, kad projekte dalyvaujantys mažmenininkai pradėjo siųsti dalį užsakymų reusable pakuotėse, o klientai jas gali grąžinti per paštomatus, laiškų dėžutes ar surinkimo taškus. Tokia schema rodo, kad ateities konkurencija e. prekyboje gali vykti ne tik dėl produkto ar kainos, bet ir dėl logistikos bei pakuotės sprendimo.
Svarbu tai, kad čia verslo idėja nėra pati pakuotė. Tikroji idėja – „pakuotė kaip paslauga“. Tai reiškia, kad kažkas valdo grąžinimo sistemą, sekimą, pakartotinį paruošimą ir visą veikimo logiką. E. parduotuvei nereikia pačiai kurti sudėtingos infrastruktūros – ji prisijungia prie veikiančio sprendimo.
Tokie modeliai gali būti ypač patrauklūs drabužių, kosmetikos, knygų, elektronikos priedų ar dovanų parduotuvėms, kur siuntiniai nėra pernelyg sunkūs ir pakuotes lengva standartizuoti.
Lietuvoje tai galėtų būti ypač įdomu vidutinėms ir didesnėms e. parduotuvėms, kurios per mėnesį išsiunčia daug užsakymų. Pradžiai tokį modelį būtų logiška testuoti nišose, kur prekės nėra trapios ir kur klientai dažniau linkę grąžinti ar pakartotinai naudoti pakuotę – pavyzdžiui, kosmetikoje, madoje, aksesuaruose ar knygose.
Paklausa Lietuvoje tikėtina būtų, jei sistema būtų labai paprasta: klientas turi žinoti, kur ir kaip grąžinti pakuotę, o pats procesas negali kelti papildomo vargo. Taip pat svarbu, kad verslas aiškiai komunikuotų naudą – mažiau atliekų, modernesnis aptarnavimas, galbūt net nuolaida kitam pirkimui už grąžintą pakuotę. Idėja turi realų potencialą, ypač jei ją pirmi pritaikytų inovatyvesni Lietuvos e. komercijos žaidėjai.
„Walmart“ atveria prekybą DI agentams: ateityje už pirkėją gali apsipirkti jo asistentas
„Instacart“ svarsto pardavimą: dėl bendrovės kalbėjosi „DoorDash“ ir „Uber“
Kinijos bendrovės masiškai nuomojasi sandėlius Lenkijoje: ar kita stotelė gali būti Lietuva?
„OpenAI“ pažangiausius DI modelius mokys be tiesioginės prieigos prie interneto
DI agentams kuriami atskiri „raktai“: „1Password“ sprendžia vieną didžiausių automatizavimo problemų
Nafta pakilo iki beveik 117 dolerių už barelį: kiek tai gali kainuoti Lietuvos verslui?
„Volvo Cars“ gilina taupymą: atleis dar 2 500 darbuotojų po nuostolingo ketvirčio
„Barclays“ atleis apie 5 000 darbuotojų – bankas taupymą sieja su AI ir automatizacija
Parduotuvė be vienkartinių pakuočių: danai tikrina, ar pirkėjai pasirengę produktus pildytis patys



Naudingos nuorodos:
Padangos
Rateshops
Naudotos knygos
Fejerverkai Kaune
-->Čia gali būti Jūsų nuoroda <--


Valstybinė darbo inspekcija (VDI) primena: iki 2026 m. gruodžio 31 d. darbdaviai turi parengti darbo apmokėjimo sistemas, o jau turimas...
BYD planuoja plėsti automobilių gamybą Europoje, stiprindama pozicijas Vengrijoje ir siekdama sumažinti importo ribojimų poveikį.
„Audi“ Džordžijoje planuoja pirmąją gamyklą JAV. Projektui numatoma 4 mlrd. dolerių investicija ir apie 4 500 darbo vietų.
„Walmart“ pristatė naują infrastruktūrą, kuri leis trečiųjų šalių dirbtinio intelekto agentams apsipirkti vartotojo vardu. Bendrovė kuria „Agent Profiles“, „Wal
„Anthropic“ kartu su Londone įsikūrusia privataus kapitalo grupe „Hg“ rengia naują nepriklausomą DI konsultacijų bendrovę Europoje. Financial Times skelbia
Sklandi pirmoji darbo savaitė gali turėti reikšmingą įtaką darbuotojo įsitvirtinimui organizacijoje. „Omnisend“ personalo ekspertė Dovilė Gelčinskaitė paaiškina, kas svarbiausia.
Deividas Jacka apie išmanų miestą, kuris turi gebėti ne tik naudoti technologijas, bet ir telkti žmones bei pasirengti krizėms.
Jau tapo įprasta už pirkinius ar paslaugas atsiskaityti kortele, telefonu ar išmaniuoju laikrodžiu, todėl grynieji pinigai kasdienybėje naudojami vis rečiau....
Daugiau nei pusė Lietuvos darbdavių susiduria su sunkumais ieškodami reikiamų specialistų, rodo šių metų pradžioje Užimtumo tarnybos paskelbta darbdavių apklausa....
Nora Marija Laurinaitytė, Žaliųjų finansų instituto ekspertė Rekordinė kaitra Europoje nebeapsiriboja vien termometrų stulpeliais – ji trikdo transportą, apkrauna sveikatos...